Dažniausiai užduodami klausimai apie rotavirusinę infekciją

Kas yra rotavirusinė infekcija?
Rotavirusinė infekcija arba rotavirusinis enteritas – tai rotavirusų sukelta žarnyno infekcija.
 
Kaip liga pasireiškia?
Rotavirusinis enteritas pasireiškianti vėmimu, karščiavimu, viduriavimu, bendra organizmo intoksikacija.

Ar ši liga paplitusi?
 Rotavirusinė infekcija paplitusi visame pasaulyje. Didesnis sergamumas ir mirštamumas registruojamas besivystančiose šalyse. Ši infekcija dažniausiai pasireiškia šaltuoju metų laiku. Lietuvoje sergamumo padidėjimas kasmet stebimas gruodžio – balandžio mėnesiais. Tačiau susirgimai rotavirusine infekcija registruojami ištisus metus. Dažniausiai registruojami pavieniai infekcijų atvejai, nors sezoninio infekcijos plitimo metu registruojami protrūkiai šeimose bei vaikų kolektyvuose.
 
Kas dažniausiai serga šia liga ?
Dažniausiai rotavirusų sukelta infekcija serga jaunesni nei 5 metų amžiaus vaikai. Tačiau gali sirgti ir senyvo amžiaus žmonės, suaugę asmenys, kurių nusilpusi imuninė sistema. Sunkiausiomis ligos formomis pirmą kartą serga 3–35 mėnesių kūdikiai.
 
Kas platina ligos sukėlėjus?
Rotavirusinės infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus. Dažniausiai ligos sukėlėjus platina rotavirusu užsikrėtę vaikai ir besimptome infekcija sergantys suaugusieji. Ligoniui gausiai viduriuojant rotavirusai labai dideliais kiekiais išsiskiria su išmatomis.

Ar ligos sukėlėjai ilgai išsilaiko aplinkoje?
Rotavirusai aplinkoje, esant 4–20° C temperatūrai, išlieka gyvybingi kelis mėnesius. Jie gana atsparūs buityje naudojamiems švelnaus poveikio plovikliams, tačiau greitai žūsta veikiami chloro turinčiomis dezinfekuojančiomis priemonėmis, virinant.
 
Ar šia liga lengva užsikrėsti ?
Užsikrėtimui pakanka tik 10 viruso dalelių. Rotavirusų atsparumas aplinkoje ir labai maža užkrečiamoji dozė įtakoja didelį ligos paplitimą visuomenėje.
 
Kaip užsikrečiama? 
Rotavirusais užsikrečiama per burną, nuo nešvarių rankų, per įvairius daiktus, kuriuos vaikai deda į burną. Taip pat galima užsikrėsti ir nuo maisto, jei jis buvo  gamintas virusais užterštomis rankomis. Dažniausiai tai maistas, kuris vartojamas be papildomo apdorojimo šiluma, pavyzdžiui, sumuštiniai, mišrainės.
Vaikų kolektyvuose vaikai dažniausiai užsikrečia vienas nuo kito, o suaugusieji paprastai užsikrečia šeimose nuo mažų vaikų.

Kada atsiranda pirmieji ligos simptomai ?
Pirmieji ligos simptomai pasireiškia per pirmas dvi paras nuo užsikrėtimo, atsiranda karščiavimas, pykinimas, vėmimas iki 3-4 kartų per parą, vėliau – viduriavimas. Viduriuojama dažnai, kartais iki 20 kartų per dieną, išmatos tampa vandeningos, vargina pilvo skausmai. Vaikams gali pasireikšti viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiai, karščiavimas, kuris gali svyruoti nuo nežymaus  iki  labai aukšto. Viduriuojant ir vemiant netenkama daug vandens ir druskų, todėl sutrinka elektrolitų balansas. Sunki  dehidratacija gali būti labai pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams.
Kūdikiams iki 3 mėnesių amžiaus kliniškai pasireiškiantys susirgimai reti, nes jie gauna motinos antikūnus kartu su motinos pienu.
 
Ar rotavirusine infekcija galima sirgti kelis kartus?
Persirgus rotavirusine infekcija išsivysto ilgalaikis imunitetas tik sunkios formos susirgimui. Susirgus pakartotinai klinikiniai ligos požymiai ir simptomai būna žymiai lengvesni.


Kaip liga nustatoma?
Tik pagal ligos požymius rotavirusinės infekcijos diagnozuoti negalima, nes viduriavimus sukelia ir kiti virusai bei bakterijos, todėl atliekami laboratoriniai tyrimai.
 
Kaip apsisaugoti nuo šios ligos?

  • Patikimiausia specifinė rotavirusinės infekcijos profilaktika – skiepijimai rotavirusine vakcina.
  • Nespecifinėmis profilaktikos priemonėmis galima sumažinti rotavirusų plitimą vaikų kolektyvuose ir šeimose:
√  Rankų higiena – pagrindinė profilaktikos priemonė, mažinanti rotavirusinės infekcijos plitimo riziką. Plaunant rankas su muilu, nuo jų pašalinama beveik 95 proc. žmogui patogeninių bakterijų ir virusų. Rankas plauti būtina ne tik pasinaudojus tualetu ar po sąlyčio su ligonio išmatomis, bet grįžus  iš parduotuvės, po važiavimo visuomeniniu transportu, kiekvieną kartą prieš valgį ir maisto gaminimą. Kol maži vaikai nesugeba patys nusiplauti tinkamai rankų, tai turėtų daryti kolektyvuose personalas, o namuose – tėvai;

  Jei vaikas suviduriavo, apsivėmė, patariama tokio vaiko neleisti į darželį ar kitus vaikų susibūrimus. Vaiko į kolektyvą nereikėtų leisti, kol yra klinikiniai ligos simptomai ir dar kelias dienas jiems išnykus;

√  Ligoniui namuose reikėtų paskirti atskirą kambarį ar jo dalį. Kambarį, kuriame guli ligonis, būtina gerai vėdinti. Sergančiojo slaugai naudoti kuo daugiau vienkartinių slaugos priemonių;

  Tualetą ir ligonio kambarį valyti atskirais įrankiais, šluostėmis, naudojant chloro turinčias dezinfekcines medžiagas;

√ Saugiai šalinti sergančiojo kūdikio sauskelnes,   atskirai laikyti ir skalbti nešvarius ligonio rankšluosčius, baltinius. Patartina juos 15 minučių pavirinti su skalbimo milteliais. Išdžiovintus skalbinius gerai išlyginti karšta laidyne;

  Vaiko žaislus plauti muilo ar sodos tirpalu, skalauti tekančiu vandeniu, išdžiovinti;

  Maitinimas krūtimi yra patikima profilaktika, apsauganti kūdikius nuo užsikrėtimo rotavirusais.

⇐  Grįžti į dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie:

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .