Dažniausiai užduodami klausimai apie tuberkuliozę

Kas yra tuberkuliozė?

Tuberkuliozė (TB) – užkrečiamoji liga, kurią sukelia bakterija Mycobacterium tuberculosis. TB bakterijos dažniausiai puola plaučius, bet jos gali pažeisti bet kurią kūno dalį, pavyzdžiui, inkstus, stuburo ar galvos smegenis. Negydoma tinkamai tuberkuliozė gali būti mirtina.
Ar visiems užsikrėtusiems asmenims liga pasireiškia vienodai?
Ne visi užsikrėtę tuberkuliozės bakterijomis suserga šia liga. Tuberkulioze užsikrėtę, bet šia liga nesergantys, žmonės nieko nejunta ir gali niekada nesusirgti. Infekuoti tuberkuliozės bakterijomis asmenys gali jausti neaukštą temperatūrą, bendrą silpnumą, tačiau jiems nerandama lokalių tuberkuliozės pažeidimų ir jie neplatina tuberkuliozės bakterijų.

Kas yra infekuotumas?
Daugumos žmonių, kurie įkvėpia tuberkuliozės bakterijų ir užsikrečia, organizmas pajėgia kovoti su bakterijomis ir sustabdyti jų dauginimąsi. Bakterijos tampa neaktyvios, bet lieka gyventi organizme ir gali vėl suaktyvėti vėliau. Tai vadinama infekuotumu.
Daugelis infekuotų tuberkuliozės bakterijomis žmonių niekada nesuserga plaučių tuberkulioze. Šių žmonių organizme tuberkuliozės bakterijos išlieka neaktyvios visą gyvenimą ir ligos nesukelia. Tačiau kai kurių žmonių organizme, ypač jei jų imuninė sistema silpna, bakterijos tampa aktyvios, dauginasi ir sukelia tuberkuliozę.

Kaip tuberkuliozė plinta?
Tuberkuliozė plinta oru iš vieno asmens kitam.  Bakterijos patenka į orą, kai  plaučių ar gerklų tuberkulioze sergantis asmuo kosėja, čiaudi, kalba, dainuoja. Šalia esantys žmonės gali įkvėpti šių bakterijų ir užsikrėsti.
Žmogui įkvėpus tuberkuliozės bakterijų, jos nusėda plaučiuose ir pradeda daugintis. Iš plaučių per kraują jos gali patekti į kitus organus, pavyzdžiui, inkstus, stuburo ir galvos smegenis.
Plaučių ar gerklų tuberkuliozė gali būti užkrečiama. Tai reiškia, kad bakterijos gali plisti kitiems žmonėms. Tuberkuliozė kitose kūno dalyse, pavyzdžiui, inkstuose ar stubure, paprastai yra neužkrečiama.
Labai tikėtina, kad tuberkulioze sergantis žmogus perduos ją tiems, su kuriais leidžia laiką kasdien. Tai  šeimos nariai, draugai, bendradarbiai ar mokyklos draugai.

 

Kokie pagrindiniai  tuberkuliozės simptomai?
Tuberkuliozės simptomai pasireiškia, kai tuberkuliozės bakterijos pradeda organizme  daugintis. Plaučių tuberkuliozė gali sukelti tokius simptomus:

  • kosulį, trunkantį 3 ar daugiau savaičių;
  • kosėjimą su skrepliais ar su krauju.
Ligonis gali skųstis kitais negalavimais, rodančiais susirgimą tuberkulioze:
  • silpnumu ar nuovargiu;
  • svorio kitimu;
  • apetito nebuvimu;
  • šaltkrėčiu;
  • karščiavimu;
  • prakaitavimu naktį;
  • skausmą krūtinėje.

Jeigu turėjau kontaktų su sergančiu tuberkulioze asmeniu, ar galiu ją perduoti kitiems?
Jei bendravote su atvira plaučių tuberkulioze segančiu asmeniu, jūs galėjote užsikrėsti tuberkuliozės bakterijomis, bet platinti bakterijas pradėsite tik jeigu pats susirgsite. Tuberkuliozės bakterijas platina tik sergantieji atvira plaučių tuberkulioze. Pirma, tuberkuliozės bakterijas įkvėpęs žmogus turi užsikrėsti, bakterijos turi pradėti daugintis jo organizme ir sukelti tuberkuliozę, ir tik tada jis gali tapti bakterijų platintoju.

Kai kurie žmonės suserga tuberkulioze netrukus po užsikrėtimo (per kelias savaites) jų imuninei sistemai dar nepradėjus kovoti su tuberkuliozės bakterijomis. Kiti – po keleto metų, imuninei sistemai nusilpus dėl kokių nors kitų priežasčių. Dauguma tuberkuliozės bakterijomis užsikrėtusių žmonių tuberkulioze nesuserga, kadangi užsikrėstų žmonių organizmas sugeba kovoti su bakterijomis ir neleidžia joms augti. Bakterijos tampa neaktyvios, bet jos išlieka gyvos organizme ir gali suaktyvėti vėliau. 

Kokie asmenys turi didžiausią riziką susirgti tuberkulioze?
  • Asmenys, turėję artimą sąlytį (ilgai ir artimai bendravę) su sergančiuoju atvira plaučių TB;
  • Asmenys, infekuoti žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV);
  • Asmenys, turintys priklausomybių, pvz., alkoholiui;
  • Vaikai;
  • Imigrantai iš šalių, kuriose didelis sergamumas TB.
 
Kas yra sąlytį turėję asmenys?
Tai asmenys, turintys TB infekcijos ar ligos riziką dėl sąlyčio su sergančiuoju TB. Pagal sąlyčio pobūdį sąlytį turėję asmenys skirstomi į:
  • Artimą sąlytį turėjusius. Tai asmenys, kurie ilgai, intensyviai ar/ir dažnai bendravo (vidutiniškai 8 ar daugiau valandų per savaitę) su TB sergančiu ligoniu per užkrečiamąjį laikotarpį. Ekspozicijos mastas priklauso nuo aplinkos sąlygų.
  • Kiti sąlytį turėję asmenys. Tai asmenys, turėję mažiau užsitęsusį, intensyvų ar dažną kontaktą su TB sergančiu ligoniu per užkrečiamąjį laikotarpį (mažiau nei 8 valandas per savaitę).
Kurie sąlytį turėję asmenys turi didžiausią riziką užsikrėsti TB bakterijomis?
Užsikrėtimo rizika priklauso nuo ligonio, su kuriuo bendravote, klinikinės būklės, nuo sąlygų ir aplinkybių, kuriose teko ilgai bendrauti. Taigi rizika padidėja, jei:
  • Buvo artimas sąlytis su pacientais, kuris yra labai užkrečiamas, t.y. jam nustatyta:
    • Plaučių arba gerklų tuberkuliozė;
    • Skreplių tepinėlis teigiamas;
    • Rentgenologiniai pakitimai plaučiuose;
    • Kosulys.
  •  Jei sąlytis su atvira plaučių tuberkulioze sergančiu asmeniu vyko šiose vietose:
    • kalėjime, slaugos namuose;
    • Mažuose kambariuose ar kitose erdvėse (lifte, transporte);
    • Nevėdinamose ar prastai vėdinamose patalpose.
  • Užsikrėtimo rizika padidėja, jei:
    • Sąlytis buvo ilgalaikis (ilgiau kaip 8 valandas per savaitę visą infekcinį laikotarpį);
    • Bendraujant asmuo buvo fiziškai arti paciento.
Kurie sąlytį turėję asmenys turi didžiausią riziką susirgti TB?
Užsikrėsti tuberkuliozės bakterijomis riziką turi daugelis iš mūsų, kadangi sergančiųjų ir nesigydančių žmonių gali būti šeimoje, darbo kolektyvuose, vaikų ugdymo įstaigose ir kt. Tačiau jautriausi tuberkuliozės bakterijoms yra vaikai iki 5 metų ir asmenys, užsikrėtę ŽIV, sergantys cukriniu diabetu, lėtiniu inkstų nepakankamumu, onkologinėmis ligomis, asmenys, kuriems taikoma ilgalaikė kortikosteroidų terapija, chemoterapija, vartojantys švirkščiamuosius narkotikus ir kt. 

Ar man reikia ir kada atlikti tyrimą dėl tuberkuliozės?
Jums reikėtų pasitikrinti dėl tuberkuliozės, jeigu:

  • jūs daug laiko praleidote su asmeniu, kuris, kaip žinoma ar įtariama, serga tuberkulioze; arba
  • esate užsikrėtęs ŽIV ar turite kitų sveikatos sutrikimų, kurie silpnina imuninę sistemą ir kelia jums grėsmę susirgti tuberkulioze; arba
  • jums yra pasireiškę tuberkuliozės simptomai; arba
  • esate iš šalies, kurioje tuberkuliozė yra labai paplitusi (daugiausia Lotynų Amerikos ir Karibų jūros baseino šalyse, Afrikoje, Azijoje, Rytų Europoje ir Rusijoje); arba
  • jūs gyvenate laikinuose nakvynės namuose,  migrantų stovykloje, kalėjime ar pataisos namuose, taip pat slaugos namuose, kur tuberkuliozės paplitimas yra didesnis; arba
  • daug ir seniai rūkote, piktnaudžiaujate alkoholiu, švirkščiatės narkotikus.
Taip pat tikrintis, ar neserga tuberkulioze, privalo asmenys, dirbantys maisto tvarkymo įmonėse, sveikatos priežiūros įstaigose, vaikų ugdymo įstaigose, teikiantys paslaugas gyventojams.

Kokie yra testai tuberkuliozės infekcijai nustatyti?
Patikrinimo dėl tuberkuliozės minimumą sudaro krūtinės ląstos dviejų krypčių rentgenogramos (suaugusiems; vaikams – sprendžia gydytojas), tuberkulino mėginys (vaikams ir asmenims iki 18 metų amžiaus) ir skreplių tyrimas dėl rūgščiai atsparių bakterijų (jei pacientas gali iškosėti skreplių). Gydytojas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalingi papildomi tyrimai ir manipuliacijos.

Jei esu užsikrėtęs tuberkuliozės bakterijomis, kaip išvengti susirgimo tuberkulioze?
Daugelis užsikrėtusių žmonių niekada nesuserga aktyvia liga. Tačiau kai kuriems žmonėms egzistuoja didesnė tikimybė, kad latentinė tuberkuliozės infekcija peraugs į tuberkuliozę. Prie asmenų, kuriems gresia didelis pavojus susirgti tuberkulioze priskirtini:

  • ŽIV infekuotieji;
  • kūdikiai ir maži vaikai;
  • daug ir seniai rūkantys, piktnaudžiaujantys alkoholiu, besišvirkščiantys narkotikus;
  • žmonės, sergantys kitomis, imuninę sistemą slopinančiomis ligomis;
  • blogai besimaitinantys;
  • pagyvenę žmonės;
  • žmonės, netinkamai gydyti nuo tuberkuliozės praeityje;
 
Nepriklausomai nuo nieko, jei jums pasireiškia į tuberkuliozę panašūs simptomai, nedelsdami kreipkitės  į gydytoją!
 
Ar tuberkuliozė išgydoma?
Tuberkuliozė išgydoma, jei sergantis šia liga asmuo kreipiasi medicininės pagalbos ir vartoja visus  gydytojo paskirtus vaistus visą nustatytą laiką.

Kodėl vaistus nuo tuberkuliozės reikia vartoti ilgai ir reguliariai?
TB bakterijos organizme žūva labai lėtai. Tam, kad vaistai sunaikintų visas tuberkuliozės bakterijas, prireikia mažiausiai 6 mėnesių. Pradėjus gydyti geriau pasijusite jau po kelių savaičių, tačiau tuberkuliozės bakterijos jūsų organizme tebebus gyvos. Būtina ir toliau vartoti vaistus tol, kol žus visos tuberkuliozės bakterijos, nors jausitės geriau ir tuberkuliozės simptomai išnyks.

Jei toliau nevartosite paskirtų vaistų ar vartosite juos nereguliariai, jums gali grėsti rimtas pavojus. Tuberkuliozės bakterijos prisitaikys ir taps atsparios skiriamiems vaistams, toliau augs ir liga ilgiau nesitrauks. Jei senieji vaistai taps neveiksmingi, tam, kad būtų sunaikintos visos bakterijos, jums prireiks naujų. Naujus vaistus tenka vartoti ilgiau ir jie paprastai sukelia sunkesnį šalutinį poveikį.
Tuo atveju, jei vėl tapsite bakterijų platintoju, nuo jūsų gali užsikrėsti artimieji, draugai ir žmonės, kurie su jumis bendrauja.

Kaip neplatinti tuberkuliozės bakterijų?
Geriausias būdas neplatinti tuberkuliozės – tinkamai  vartoti vaistus ir vykdyti visus gydytojo nurodymus. Jei gydotės namie ir nuo jūsų galima užsikrėsti, privalote laikytis tam tikrų rekomendacijų, kad apsaugotumėte aplinkinius:

  • Gerkite vaistus taip, kaip nurodyta. Tai labai svarbu!
  • Patalpose bendraudami su šeimos nariais dėvėkite medicininę kaukę, o kosėdami, čiaudėdami ar juokdamiesi visada prisidenkite burną servetėle. Panaudotą servetėlę ar kaukę įdėkite  į plastikinį maišelį ir išmeskite.
  • Laikykitės atokiau nuo aplinkinių ir venkite sąlyčio su namiškiais. Miegokite atskirame kambaryje, toliau nuo kitų šeimos narių.
  • Dažnai vėdinkite kambarį (jei lauke nėra labai šalta). Tuberkuliozė plinta mažose uždarose patalpose, kuriose nėra oro cirkuliacijos. Įstatykite į langą oro ventiliatorių (išpučiamąjį), kad iš patalpos būtų pašalinamas oras, kuriame gali būti daug tuberkuliozės bakterijų. Jei atidarysite kitus langus, ventiliatorius dar ir siurbs gryną orą į patalpą. Tai padės sumažinti tikimybę, kad tuberkuliozės bakterijos liks patalpoje ir jomis užsikrės patalpoje esantis kitas žmogus.
Atminkite, kad tuberkuliozės sukėlėjai plinta oru su mažais sergančio žmogaus iškosėtais lašeliais, dažniausiai užsikrėtimas gali įvykti uždarose nevėdinamose patalpose (liftuose, transporte ir kt.).

Kas yra daugeliui vaistų atspari tuberkuliozė ir itin vaistams atspari tuberkuliozė?
Dėl neteisingo ir netvarkingo gydymosi tuberkuliozės bakterijos gali tapti atsparios vaistams, kuriais gydomas tuberkulioze sergantis pacientas. Tai reiškia, kad vaistai nebegali naikinti bakterijų. Daugeliui vaistų atsparią tuberkuliozę sukelia bakterijos, kurios yra atsparios dviem pagrindiniams vaistams nuo tuberkuliozės.

Dar pavojingesnė yra daugeliui vaistų atsparios tuberkuliozės forma vadinama itin vaistams atspari tuberkuliozė. Tai tokia tuberkuliozė, kurios sukėlėjai yra atsparūs beveik visiems tuberkuliozei gydyti naudojamiems vaistams. Atsparios tuberkuliozės sukėlėjais gali užsikrėsti ir žmonės, kurie artimai bendravo su sergančiuoju daugeliui vaistų atsparia tuberkulioze.
Atsparumas vaistams dažniau pasireiškia žmonėms, kurie:
  • užsikrėtė nuo žmogaus, sergančio daugeliui vaistų atsparia tuberkuliozės forma;
  • ne visada vaistus vartojo taip, kaip nurodė gydytojas;
  • susirgo tuberkulioze pakartotinai; arba
  • atvyko iš regiono, kuriame vaistams atspari tuberkuliozė yra paplitusi.

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .