DUK apie kokliušą

1. Kas sukelia kokliušą?
 
Tai – ūminė infekcinė kvėpavimo takų liga, kuriai būdingi spazminiai kosulio priepuoliai. Klasikinį kokliušą sukelia bakterija Bordetella pertussis, kuri gamina daugybę antigeninių ir biologiškai aktyvių medžiagų, sukeliančių kokliušui būdingus simptomus.
 
2. Kaip užsikrečiama kokliušu?
 
Kokliušas plinta oro lašeliniu keliu. Liga plinta labai greitai artimo kontakto metu, žmogui kosėjant, čiaudint. Vienas kokliušu sergantis žmogus gali užkrėsti nuo 12 iki 15 žmonių. Kokliušu sergantis asmuo ligą gali platinti apie 21 dieną (nuo pirmųjų ligos simptomų iki pirmų dviejų savaičių nuo tipiško kosulio priepuolių atsiradimo). Todėl labai svarbu, kad žmogus būtų savalaikiai pasiskiepijęs ir laikytųsi kosėjimo, čiaudėjimo higienos.
Dauguma susirgusių kūdikių užsikrečia nuo suaugusių, kurie net nežino, kad serga kokliušu. Kokliušas suaugusiesiems dažniausiai nediagnozuojamas, atsiradę simptomai priskiriami prie kitų kvėpavimo takų ligų, nors ilgiau nei 14 d. kosinčių suaugusiųjų iki 20 proc. serga kokliušu.
 
3. Per kiek laiko pasireiškia pirmieji kokliušo simptomai?
 
Kokliušo inkubacinis periodas dažniausiai trunka 7 – 10 d., bet gali svyruoti 4 – 21 d.
 
4. Kokie pagrindiniai kokliušo simptomai?
 
Kokliušo infekcija gali būti skirstoma į tris stadijas:
Peršalimo etapas: gali trukti 1 – 2savaites, simptomai panašūs į peršalimo ligoms būdingus simptomus – sloga, čiaudulys, nežymus karščiavimas, neryškus kosulys.
Paroksizminis (atakų) etapas: paprastai trunka 1 – 6 savaites, tačiau gali tęstis ir iki 10 savaičių. Būdingas simptomas – staigūs, spazminiai kosulio priepuoliai. Tokie kosulio priepuoliai gali užtrukti net iki keliolikos minučių. Per parą gali ištikti nuo kelių iki keliolikos tokių priepuolių, dažniausiai jie paūmėja ir vargina naktimis. Kosulio atakų pabaigoje asmenys jaučia nuovargį, gali vemti, kentėti nuo deguonies stygiaus. Tarp kosėjimų epizodų paprastai sergantis asmuo atrodo sveikas.
Sveikimo stadija: dažniausiai trunka 2 – 6 savaites, bet gali trukti ir mėnesiais. Kosulys paprastai praeina per 2 – 3 savaites, tačiau kosulio priepuoliai gali bet kada atsinaujinti, ypač jei asmuo suserga kvėpavimo takų infekcijomis.
 
5. Ar kokliušas gali sukelti komplikacijų?
 
Jauniems asmenims didesnė komplikacijų tikimybė nei vyresniems. Dažniausia komplikacija – antrinė bakterinė infekcija, kuri yra pagrindinė mirties nuo kokliušo priežastis.
Suaugusiems asmenims kokliušas gali komplikuotis pneumonija (iki 5 proc. nuo visų atvejų), šonkaulių lūžiais dėl kosulio priepuolių (iki 4 proc. nuo visų atvejų). Kitos komplikacijos – sąmonės praradimas, šlapimo nelaikymas (moterims), išvaržos, krūtinės angina.
Kūdikiai daug dažniau kenčia dėl neurologinių komplikacijų – traukulių, encefalopatijų, manoma, kad tam įtakos turi tai, kad mažiau deguonies patenka į smegenis. Kiek lengvesnės komplikacijos – ausies infekcijos, sumažėjęs apetitas, dehidratacija.
 
6. Kodėl kokliušas ypatingai pavojingas kūdikiams?
 
Kokliušas gali sukelti rimtas komplikacijas, kartais net baigtis mirtimi kūdikiams ir mažiems vaikams, ypač neskiepytiems ar nepilnai paskiepytiems.
Kūdikiai priklauso didžiausiai rizikos grupei susirgti kokliušu. Apie pusė iš susirgusių kokliušu vaikų, iki vienerių metų, hospitalizuojami. 1 iš 100 kūdikių, kuriems reikalingas gydymas ligoninėje, miršta nuo kokliušo.
Dažniausiai pasitaikančios komplikacijos tarp hospitalizuotų kūdikių:
1 iš 4 (23 proc.) – pneumonija (plaučių uždegimas)
1 iš 100 (1,1 proc.) – konvulsijos (stiprūs, nekontroliuojami traukuliai)
3 iš 5 (61 proc.) – apnėja (trumpalaikis kvėpavimo sustojimas, nutrūkimas)
1 iš 300 (0,3 proc.) – encefalopatija (smegenų pažeidimas)
1 iš 100 (1 proc.) – mirtis
 
7. Ar persirgus kokliušu daugiau šia liga nesusergama?
 
Ne. Tiek persirgus, tiek pasiskiepijus nuo kokliušo imunitetas nėra ilgalaikis, o tai reiškia, jog galima vėl užsikrėsti ir užkrėsti kokliušu kitus. Persirgus kokliušu natūralus imunitetas išnyksta per septynerius metus nuo pirmųjų ligos simptomų. Pasiskiepijus imunitetas išsilaiko iki 10 m. Pakartotinai susirgus kokliušu dažniau liga pasireiškia nuolatiniu kosuliu, lengvesnėmis ligos formomis, nei klasikiniais kokliušo simptomais.
 
8. Ar vakcina nuo kokliušo yra ilgalaikė?
 
Vakcina nuo kokliušo yra efektyvi, bet ne tobula. Dažniausia vakcina užtikrina patikimą apsaugą per pirmuosius porą metų po pasiskiepijimo, tačiau bėgant laikui imunitetas silpsta. Tas pats atsitinka ir persirgus kokliušu, natūralus imunitetas išlieka tik keletą metų.
 
9. Ar vakcina nuo kokliušo apsaugo nuo sunkių ligos formų?
 
Vaikai kurie nebuvo skiepyti nuo kokliušo, net 8 kartus turi didesnę tikimybę užsikrėsti šia infekcija nei tie, kurie buvo įskiepyti 5 vakcinos dozėmis. Jei asmuo buvo skiepytas ir susirgo kokliušu, tikimybė susirgti sunkiomis ligos formomis sumažėja. Dažniausiai kosulys nesitęsia tiek ilgai, rečiau kartojasi spazminiai kosulio priepuoliai bei vėmimas po kosulio priepuolių. Jei suserga skiepyti vaikai, rečiau pasireiškia apnėja (gyvybei pavojingas trumpalaikis kvėpavimo sustojimas), cianozė (pamėlusi oda dėl deguonies stygiaus) ir vėmimas.
 
10. Dažniausiai ligos pažeidžiami asmenys?
 
Liga pavojingiausia jaunesniems nei pusės metų amžiaus kūdikiams. Šioje amžiaus grupėje registruojama daugiausiai mirčių nuo kokliušo. Trečdalis susirgimo atvejų registruojama 10 – 19 metų amžiaus grupėje. Ir tik apie 20 proc. sergančiųjų – vyresni nei 20 metų amžiaus.
 
11. Ar pradėjus kosėti tai ženklas, kad sergu kokliušu?
 
Yra daug priežasčių sukeliančių kosulį, ir ne kiekvienas kosulys yra sukeltas kokliušo bakterijos. Kokliušas prasideda peršalimo ligoms būdingais simptomais, nežymiu kosuliu ir karščiavimu. Parėjus 1–2 savaitėms gali pasireikšti stiprus kosulys. Skirtingai nuo peršalimo ligų, kokliušo atveju atsiranda spazminiai kosulio priepuoliai, kurie tęsiasi savaitėmis.
Paaugliams ir suaugusiems asmenims, ypač tiems, kurie nebuvo skiepyti nuo kokliušo, gali pasireikšti ne tik spazminiai kosulio priepuoliai, bet ir užsitęsęs kosulys, kuris ypač paūmėja naktį. Toks kosulys gali tęstis ne tik savaitėmis, bet ir mėnesiais, sukeldamas didelių nepatogumų kasdieniame gyvenime.
Kūdikiai gali visiškai nekosėti, vietoj to kokliušas gali apsunkinti kvėpavimą, ar net kelti grėsmę gyvybei dėl kvėpavimo sutrikimų.
 
12. Ar kolektyvinis imunitetas apsaugo nuo kokliušo?
 
Kolektyvinis imunitetas sukuriamas tuomt, kai paskiepijama pakankama dalis gyventojų (ne mažiau kaip 95 proc. nuo tam tikros populiacijos) ir taip bendruomenė apsaugoma nuo infekcijos plitimo žmogus žmogui. Neskiepyti asmenys (pvz. naujagimiai, ar dėl sveikatos priežasčių) dažniausiai dėka kolektyvinio imuniteto yra apsaugomi, nes liga neturi galimybių plisti. Tačiau vien kolektyviniu imunitetu pasikliauti negalima, kadangi kokliušas labai lengvai plinta, o imunitetas laikui bėgant silpsta ,tad labai svarbu, kad kiekvienas asmeniškai būtų atsakingas už save.
 
13. Kaip apsisaugoti nuo kokliušo?
 
Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių skiepijami 2, 4, 6 mėnesių kūdikiai, sustiprinančiomis vakcinos dozėmis skiepijami 1,5 metų, 6 – 7 metų ir 15 – 16 metų vaikai. Žmogui suaugus skiepus reikia kartoti kas 5 – 10 metų, kitaip imunitetas vėl susilpnės ir nebeapsaugos nuo infekcijos.

⇐  Grįžti į dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie:

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .