DUK apie Laimo ligą

Kas yra Laimo liga?

Laimo liga arba boreliozė yra lėtinė, erkių platinama, gamtinė židininė infekcinė liga, kurią sukelia bakterijos borelijos priklausančios Spirochaetaceae šeimai. Sergant šia liga, pažeidžiama oda, vidaus organai, sąnariai ir nervų sistemą. Pirmą kartą buvo nustatyta 1977 m. Laimo teritorijoje Jungtinėse Amerikos Valstijose. Lietuvoje Laimo liga pirmą kartą diagnozuota 1987 m.

Ar ši liga paplitusi?

Laimo ligos susirgimai registruojami daugelyje pasaulio šalių. Daug atvejų registruojama Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Azijoje. JAV kiekvienais metais Laimo liga suserga apie 30 tūkst. žmonių. Didelis šio ligos paplitimas yra Vidurio ir Rytų Europos dalyse, mažesnis – Vakaruose. Kasmet Europoje registruojama apie 85 tūkst. Laimo ligos atvejų.

Didžiausias sergamumas Europoje yra Baltijos šalyse, Švedijos šiaurėje, Austrijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Slovėnijoje ir Vidurio Europoje. Daugelyje Europos šalių Laimo ligos atvejų skaičius pradėjo didėti nuo 1990 m.

Lietuvoje oficialiai Laimo liga pradėta registruoti nuo 1991 m. Daugiau nei po 3 tūkst. Laimo ligos atvejų buvo užregistruota 2003, 2009, 2019 m. Dažniausiai serga vyresni, 45–85 m. amžiaus, asmenys.

Kas sukelia Laimo ligą ?

Laimo ligą dažniausiai sukelia Borrelia afzelii, Borrelia garinii, Borrelia burgdorferi sensu strictu (s.s.) rūšys – bendrai vadinamos B. burgdorferi sensu lato.

Kas platina Laimo ligos sukėlėjus?

Laimo ligos sukėlėjus platina Ixodes genties erkės, dažniausiai Ixodes ricinus ir Ixodes persulcatus. Europinės miško erkės (dar vadinamos šuninėmis, miškinėmis, avių, elnių) randamos visoje Lietuvos teritorijoje. Taiginė erkė Ixodes persulcatus daugiau paplitusi Lietuvos šiauriniuose rajonuose.

Laimo ligos sukėlėjų (borelijų) rezervuaras yra pelės, pelėnai, kirstukai, ežiai, voverės, kiškiai, paukščiai. Maži žinduoliai yra tinkamiausi pasimaitinti erkių lervoms ir nimfoms. Erkė, užsikrėtusi borelijomis, jas nešioja visą gyvenimą.

Kaip užsikrečiama?

Žmogus užsikrečia, kai siurbdama kraują erkė į žaizdą suleidžia borelijų. Dažniausiai infekciją perduoda nimfos, nes jos yra mažos, sunkiai pastebimos ir jų gausa yra žymiai didesnė nei suaugusių erkių. 

Laimo ligos sukėlėjų perdavimas žmogui

 
Kas dažniausiai užsikrečia ?

Laimo liga gali užsikrėsti visi žmonės, tačiau dažniau miško ir lauko darbininkai, žemdirbiai, keliautojai, turistai, sportininkai (bėgikai, orientacininkai ir kt.), grybautojai, uogautojai, kariai, medžiotojai, žmonės, kurie daug laiko praleidžia gamtoje. 

Kada gali atsirasti ligos požymiai?

Laimo ligos inkubacinis periodas gali trukti nuo 2 d. iki 6–9 mėnesių (dažniausiai 4–30 d.).

Kokie ligos požymiai?

Dažniausiai liga pasireiškia lokalizuota „klaidžiojančia“ eritema (Erythema migrans), kuri atsiranda  praėjus 2–30 d. po erkės įsisiurbimo (gali anksčiau ar vėliau). Ji išsivysto apie 80 proc. ligonių. Dažniausiai dėmė atsiranda erkės įsisiurbimo vietoje, tačiau gali ir kitoje. Odos paraudimas būna didesnis nei 3–5 cm, kuris plečiasi ir gali pasiekti net iki 70–80 cm. ir didesnes apimtis. Būna įvairių formų, įvairaus intensyvumo. Dažniausiai paraudimas neskausmingas. Kartu su odos paraudimu gali būti jaučiami sąnarių, raumenų, galvos skausmai, atsirasti patinimas aplink akis, akies junginės paraudimas, asmuo gali sukarščiuoti ar jausti silpnumą. Nedidelis patinimas ar paraudimas erkės įkandimo vietoje, kuris nesiplečia ir praeina po 1–2 d., dažniausiai yra odos alerginė reakcija.

Apie 20–30 proc. ligonių, užsikrėtusių Laimo liga, migruojančios eritemos gali nebūti. Praėjus 2 savaitėms po erkės įsisiurbimo, gali atsirasti į gripą panašūs simptomai: drebulys, karščiavimas, mieguistumas, nuovargis, silpnumas, galvos, raumenų ir sąnarių skausmai. Ligoniui negavus gydymo infekcija gali išplisti ir paveikti nervų sistemą, sąnarius ir/ar širdį, gali vystytis antriniai odos pažeidimo simptomai. Laimo ligos pasekmės gali pasirodyti po kelių savaičių, mėnesių ar netgi metų.

Ar ši liga išgydoma?

Laimo liga sėkmingai išgydoma antibiotikais. Tačiau jei liga laiku nediagnozuojama arba neteisingai diagnozuojama, gali išsivystyti neurologinės sistemos, širdies ir sąnarių komplikacijos, kurių gydymas sudėtingas ir gali ilgai užtrukti.              

Kaip apsisaugoti nuo šios ligos?

Vakcinos nuo šios ligos nėra. Imunitetas persirgus nesusidaro, todėl žmogus gali sirgti kelis kartus.

Rekomenduojama profilaktika:

Apsauga nuo erkių įsisiurbimo:
  • einant į mišką reikia užsimauti ilgas kelnes, užsivilkti marškinėlius ilgomis rankovėmis, avėti guminius batus, vilkėti šviesius rūbus, nes ant jų lengviau galima pastebėti erkę;
  • neuždengtas kūno vietas papurkšti repelentu, o kelnes ir kojines išpurkšti insekticidu (pagal gamintojų rekomendacijas);
  • vengti aukštų žolių, drėgnų, krūmokšniais apaugusių, pavėsyje esančių vietų;
  • grįžus iš lauko apžiūrėti drabužius, juos iškratyti ir palikti sausoje, saulėtoje vietoje, kad juose esančios erkės žūtų;
  • apžiūrėti kūną, o aptikus erkę kuo greičiau ištraukti. Erkės, atsidūrusios ant kūno, ieško minkštos ir švelnios odos, kur gausu kraujagyslių, kad būtų lengviau įsisiurbti ir maitintis. Erkė gali įsisiurbti į bet kurią kūno vietą, bet dažniausiai į pakinklius, kirkšnis, alkūnės vidinį paviršių, pažastis, už ausų.
Įsisiurbusios erkės pašalinimas:
  • suimti erkę pirštais ar pincetu kuo arčiau straubliuko ir staigiu judesiu (nesukiojant) truktelėti į viršų. Erkės sukiojimas į šonus padidina tikimybę, kad nutrūks pilvelis ir odoje liks erkės galva ir straubliukas;
  • ištraukus erkę reikia dezinfekuoti įsisiurbimo vietą;
  • svarbu kalendoriuje pažymėti erkės įsisiurbimo dieną ir save stebėti apie 30 dienų. Jei atsiranda ligos simptomai: karščiavimas, raumenų, sąnarių, galvos skausmai, nuovargis ar įkandimo vietoje atsiranda raudona dėmė, kuri plečiasi, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Erkių gausą mažinančios priemonės:
  • nuo ankstyvo pavasario šienauti žolę, neleidžiant jai užaugti aukštesnei kaip 10 cm. Erkės nemėgsta saulėtų vietų, nes yra labai jautrios išdžiūvimui;
  • menkaverčiai krūmai turėtų būti iškertami, miško darbų atliekos, išvartos, nupjauta žolė išvežama arba sudeginama;
  • pasivaikščiojimo takai ir takai, vedantys vandens telkinių, sporto aikštelių, laužaviečių link, turėtų būti praplatinami;
  • naikinti graužikus.

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .