REKOMENDACIJOS DĖL UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS, KELIAUJANT Į UŽSIENIO ŠALIS
Vakcinacija – tai vakcinos įskiepijimas asmeniui siekiant, kad susidarius specifiniam imunitetui, žmogus taptų atsparus konkrečiai užkrečiamai ligai.
Skiepijimai viena ekonomiškai efektyviausių profilaktikos priemonių: profilaktika skiepijimais daug pigesnė nei gydymas tiek asmeniui, tiek visuomenei. Keliautojams siūloma imunoprofilaktika tai galimybė išvengti užkrečiamųjų ligų keliaujant, ypač užsienio šalyse.
Įvertinęs kiekvieno keliautojo individualią riziką, gydytojas nustato, kokie skiepai ar kitos profilaktikos priemonės reikalingos, bei rekomenduoja apsaugos priemones ligoms išvengti.
Keliautojams kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas rekomenduojama iki kelionės likus 4-6 savaitėms, kadangi imunitetui susiformuoti po skiepijimų reikalingas tam tikras laikotarpis. Tačiau jei iki kelionės liko mažiau laiko, vis tiek rekomenduojama kreiptis į gydytoją, nes kai kurie skiepijimai gali būti atliekami ir likus mažiau laiko iki kelionės.
Nėra bendros skiepijimų schemos visiems keliautojams. Skiepijimų schema nustatoma kiekvienam keliautojui individualiai. Prieš kelionę, vertinant kokie skiepijimai reikalingi, pirmiausiai turėtų būti atsižvelgiama į tai ar reikalingos revakcinacijos (pirmiausiai difterijos, stabligės poliomielito, kt.). Kiti faktoriai, lemiantys pasirinkimą: užkrečiamosios ligos rizika, asmens amžius, sveikatos būklė ir ankstesni skiepijimai, kiti rizikos faktoriai, kelionės tikslas, trukmė, sunkios nepageidaujamos reakcijos į ankstesnius skiepijimus, rizika užkrėsti kitus žmones, skiepijimų kaina. Jei keliauja vaikai, reikėtų įsitikinti, kad jie paskiepyti pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.
Skiepijimai keliautojams sąlyginai skirstomi taip:
|
Kategorija |
Užkrečiamoji liga |
|
1. Planiniai skiepijimai |
Difterija/stabligė/kokliušas
Hepatitas B
B tipo Haemophilus influenzae infekcija
Gripas*
Tymai, epideminis parotitas, raudonukė
Poliomielitas
Tuberkuliozė |
|
2. Rekomenduojami skiepijimai |
Cholera
Hepatitas A
Hepatitas B
Meningokokinė infekcija
Gripas
Pneumokokinė infekcija
Pasiutligė
Erkinis encefalitas
Japoniškas encefalitas
Rotavirusinė infekcija
Vėjaraupiai
Vidurių šiltinė
Žmogaus papiloma viruso infekcija
Geltonasis drugys |
|
3. Privalomieji skiepijimai |
Geltonasis drugys
Meningokokinė infekcija ir polio: vykstantiesiems į Meką (Saudo Arabija) |
*planinis kai kurioms amžiaus ir rizikos grupėms
Privalomuosius skiepijimus reglamentuoja Tarptautinės sveikatos taisyklės. Skiepijant nuo geltonojo drugio, siekiama dviejų tikslų: apsaugoti keliautojus nuo susirgimo geltonuoju drugiu ir apsaugoti šalis nuo šios ligos įvežimo galimybės.
Nuo meningokokinės infekcijos privalu skiepytis piligrimams, vykstantiems į Meką (Hadžį, Umrą), kai kuriose šalyse - grįžtantiems iš šios vietovės.
Apie visus atliktus skiepus turėtų būti pažymėta Tarptautiniame skiepijimų sertifikate.
Informacija apie užkrečiamąsias ligas, nuo kurių skiepijama
CHOLERA
Paplitimas
Cholera daugiausia registruojama besivystančiose šalyse, kur yra blogos sanitarinės sąlygos ir trūksta geriamo vandens, bei karo nuniokotose teritorijose, ypač Afrikoje ir Azijoje, kiek mažiau Vidurio ir Pietų Amerikoje (žemėlapis). Išsivysčiusiose šalyse pasitaiko tik įvežtinių atvejų. Daugelis besivystančių šalių turi įtakos,
Rizika keliautojams
Pagrindinė profilaktikos priemonė - tinkamai pasirinkti maistą ir vandenį. Rizika užsikrėsti cholera keliautojams labai maža net ir tose šalyse, kur registruojami susirgimai. Didelė rizika gali būti tik humanitarinę pagalbą teikiantiems darbuotojams stichinių nelaimių vietovėse, pabėgėlių stovyklose ir pan.
Skiepijimas
Skiepytis gali būti rekomenduojama tik tiems, kuriems yra ypač didelė rizika užsikrėsti. Rekomenduojama tik geriamoji vakcina nuo choleros. Inaktyvinta geriamoji choleros vakcina pasižymi tam tikru apsauginiu poveikiu ir prieš E.Coli ir kartu - “keliautojų diarėją”. Vis tik šios vakcinos efektyvumas po dviejų vakcinos dozių yra trumpalaikis (tik pirmuosius 6 mėn. jis siekia 85-90%), todėl net ir pasiskiepijus būtina vengti nesaugaus maisto ir vandens.
1 pav. Teritorijos, kuriose registruojami choleros protrūkiai, 2009-2010 m.
DIFTERIJA
Paplitimas
Difterija paplitusi visame pasaulyje, tačiau dėl ilgalaikių planinių skiepijimų retai nustatoma ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. XX amžiaus 10-ajame dešimtmetyje difterijos epidemija buvo registruota Rytų Europos šalyse.
Rizika keliautojams
Šia liga gali užsikrėsti nepilnai paskiepyti ar neskiepyti asmenys.
Skiepijimas
Skiepai nuo difterijos reikalingi atsižvelgiant į paciento amžių (pagal skiepijimų kalendorių, revakcinacija - kas 10 metų).
EPIDEMINIS PAROTITAS
Paplitimas
Paplitęs daugelyje pasaulio teritorijų, dažniausiai serga vaikai nuo 5 iki 9 metų.
Rizika keliautojams
Šia liga gali susirgti nepilnai paskiepyti ar neskiepyti asmenys.
Skiepijimas
Skiepijama pagal skiepijimų kalendorių. Vaikai ir suaugusieji, neskiepyti ar neturintys duomenų apie skiepijimą, skiepijami trivalente tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina.
ERKINIS ENCEFALITAS
Paplitimas
Paplitęs daugelyje Europos šalių, ypač Baltijos valstybėse, Austrijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje, Šiaurės Rytų Lenkijoje, Rusijoje, Pietų Vokietijoje, Šveicarijoje.
Rizika keliautojams
Keliautojai gali užsikrėsti endeminėse teritorijose sezono metu (paprastai – nuo pavasario iki ankstyvo rudens), ypač stovyklaudami gamtoje (kaimo ir miškingose vietovėse).
Skiepijimas
Skiepijama inaktyvinta erkinio encefalito vakcina.
GELTONASIS DRUGYS
Paplitimas
Paplitęs kai kuriose Afrikos bei Centrinės ir Pietų Amerikos šalyse (žr. 1 pav.).
Rizika keliautojams
Galima užsikrėsti endeminėse teritorijose, ypač jei lankomasi neurbanizuotose, drėgnose ir šiltose savanose, miškingose teritorijose (džiunglėse) arba miestuose protrūkių metu. Riziką galima šiek tiek sumažinti taikant saugos priemones nuo moskitų įkandimų.
Skiepijimas
Skiepytis rekomenduojama visiems vykstantiesiems į endemines geltonojo drugio šalis (kuriose yra geltonojo drugio plitimo rizika) (žr. 1 – 2 pav.) Geltonojo drugio endeminės teritorijos (pagal PSO):
• Afrikoje: Angola˜, Beninas˜, Bisau-Gvinėja˜, Beninas˜, Burkina Faso˜, Burundis˜, Centrinės Afrikos Respublika˜, Čadas, Dramblio Kaulo Krantas˜, Etipiopija, Gabonas˜, Gambija, Gana˜, Gvinėja, Kamerūnas˜, Kenija, Kongas˜, Kongo Demokratinė Respublika˜ (anksčiau Zairas), Liberija˜, Malis˜, Mauritanija, Nigerija, Nigeris˜, Pusiaujo Gvinėja, Ruanda˜, San Tomė ir Prinsipė˜, Senegalas, Siera Leonė˜, Sudanas, Togas˜, Uganda.
• Centrinėje ir Pietų Amerikoje: Argentina, Bolivija, Brazilija, Ekvadoras, Gviana, Kolumbija, Panama, Paragvajus, Peru, Prancūzijos Gviana˜, Surinamas, Trinidadas ir Tobagas, Venesuela. |
˜šalys - geltonojo drugio endeminės teritorijos, kuriose iš visų atvykstančiųjų, vyresnių kaip 6 mėn.-1 metų, reikalaujama skiepijimo nuo geltonojo drugio sertifikato.
2 pav. Geltonojo drugio endeminės teritorijos Afrikos žemyne, PSO, 2010 m.
3 pav. Geltonojo drugio endeminės teritorijos Pietų Amerikos žemyne, PSO, 2010 m.
Kai kuriose pasaulio šalyse skiepijimo nuo geltonojo drugio sertifikato reikalaujama tik iš atvykstančiųjų iš infekuotų teritorijų ir keliavusiųjų tranzitu per jas (nereikalaujama atvykstant iš Lietuvos ar iš kitų Europos šalių). Dauguma skiepijimo sertifikato reikalaujančių šalių naudojasi PSO paskelbtu geltonojo drugio endeminių teritorijų sąrašu (žr. 1 lentelę), kitos yra sudariusios savo teritorijose naudojamus ir nuolat papildomus infekuotų šalių sąrašus (žr. Šalių (teritorijų) sąrašą ir išvykstantiems į jas rekomenduojamus/ būtinus skiepus bei maliarijos profilaktiką).
1 lentelė
|
ŠALYS |
Infekuotos geltonojo drugio šalys |
Šalys, reikalaujančios skiepijimo nuo geltonojo drugio sertifikato iš keliautojų, atvykstancių iš infekuotų teritorijų |
Šalys reikalaujančios skiepijimo nuo geltonojo drugio sertifikato iš visų keliautojų |
|
Afganistanas |
|
taip |
|
|
Albanija |
|
taip |
|
|
Alžyras |
|
taip |
|
|
Angola |
taip |
|
taip |
|
Angila |
|
taip |
|
|
Antigva ir Barbuda |
|
taip |
|
|
Argentina |
taip |
|
|
|
Australija |
|
taip |
|
|
Bahamos |
|
taip |
|
|
Bahreinas |
|
taip |
|
|
Bangladešas |
|
taip |
|
|
Barbadosas |
|
taip |
|
|
Belizas |
|
taip |
|
|
Beninas |
taip |
|
taip |
|
Butanas |
|
taip |
|
|
Bolivija |
taip |
taip |
|
|
Botsvana |
|
taip |
|
|
Brazilija |
taip |
|
|
|
Brunėjaus Darusalamas |
|
taip |
|
|
Burkina Faso |
taip |
|
taip |
|
Burundis |
taip |
|
taip |
|
Kambodža |
|
taip |
|
|
Kamerūnas |
taip |
|
taip |
|
Keip Verdas |
|
taip |
|
|
Centrinės Afrikos Respublika |
taip |
|
taip |
|
Čadas |
taip |
taip |
|
|
Kinija |
|
taip |
|
|
Kalėdų sala |
|
taip |
|
|
Kolumbija |
taip |
|
|
|
Kongas |
taip |
|
taip |
|
Kongo Demokratinė Respublika (Zairas) |
taip |
|
taip |
|
Kosta Rika |
|
taip |
|
|
Dramblio kaulo krantas |
taip |
|
taip |
|
Džibutis |
|
taip |
|
|
Dominika |
|
taip |
|
|
Ekvadoras |
taip |
taip |
|
|
Egiptas |
|
taip |
|
|
Salvadoras |
|
taip |
|
|
Pusiaujo Gvinėja |
taip |
taip |
|
|
Eritrėja |
|
taip |
|
|
Etiopija |
taip |
taip |
|
|
Fidžis |
|
taip |
|
|
Prancūzijos Gviana |
taip |
|
taip |
|
Prancūzijos Polinezija |
|
taip |
|
|
Gabonas |
taip |
|
taip |
|
Gambija |
taip |
taip |
|
|
Gana |
taip |
|
taip |
|
Grenada |
|
taip |
|
|
Gvadelupė |
|
taip |
|
|
Gvatemala |
|
taip |
|
|
Gvinėja |
taip |
taip |
|
|
Bisau Gvinėja |
taip |
|
taip |
|
Gviana |
taip |
taip |
|
|
Haitis |
|
taip |
|
|
Hondūras |
|
taip |
|
|
Indija |
|
taip |
|
|
Indonezija |
|
taip |
|
|
Iranas |
|
taip |
|
|
Irakas |
|
taip |
|
|
Jamaika |
|
taip |
|
|
Jordanija |
|
taip |
|
|
Kazachstanas |
|
taip |
|
|
Kenija |
taip |
taip |
|
|
Kiribatis |
|
taip |
|
|
Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (Šiaurės Korėja) |
|
taip |
|
|
Lao Liaudies Demokratinė respublika |
|
taip |
|
|
Libanas |
|
taip |
|
|
Lesotas |
|
taip |
|
|
Liberija |
taip |
|
taip |
|
Libija |
|
taip |
|
|
Madagaskaras |
|
taip |
|
|
Malavis |
|
taip |
|
|
Malaizija |
|
taip |
|
|
Maldyvai |
|
taip |
|
|
Malis |
taip |
|
taip |
|
Malta |
|
taip |
|
|
Mauritanija |
taip |
taip |
|
|
Mauricijus |
|
taip |
|
|
Monseratas |
|
taip |
|
|
Mozambikas |
|
taip |
|
|
Mianmaras (Birma) |
|
taip |
|
|
Namibija |
|
taip |
|
|
Nauru |
|
taip |
|
|
Nepalas |
|
taip |
|
|
Nyderlandai |
|
taip |
|
|
Naujoji Kaledonija |
|
taip |
|
|
Nikaragva |
|
taip |
|
|
Nigeris |
taip |
taip |
|
|
Nigerija |
taip |
taip |
|
|
Niujė |
|
taip |
|
|
Omanas |
|
taip |
|
|
Pakistanas |
|
taip |
|
|
Panama |
taip |
taip |
|
|
Papua-Naujoji Gvinėja |
|
taip |
|
|
Paragvajus |
taip |
taip |
|
|
Peru |
taip |
|
|
|
Filipinai |
|
taip |
|
|
Pitkerno sala |
|
taip |
|
|
Rusijos Federacija |
|
taip |
|
|
Rejunjonas |
|
taip |
|
|
Ruanda |
taip |
|
taip |
|
Šv. Elenos sala |
|
taip |
|
|
Sentkristoferis ir Nevis |
|
taip |
|
|
Sent Liusija |
|
taip |
|
|
Sent Viancentas ir Grenadinai |
|
taip |
|
|
Samoa |
|
taip |
|
|
San Tomė ir Principė |
|
|
taip |
|
Saudo Arabija |
|
taip |
|
|
Senegalas |
taip |
taip |
|
|
Seišeliai |
|
taip |
|
|
Siera Leonė |
taip |
|
taip |
|
Singapūras |
|
taip |
|
|
Salemono salos |
|
taip |
|
|
Somalija |
|
taip |
|
|
Pietų Afrika |
|
taip |
|
|
Šri Lanka |
|
taip |
|
|
Sudanas |
taip |
taip |
|
|
Surinamas |
taip |
taip |
|
|
Svazilandas |
|
taip |
|
|
Sirijos Arabų Respublika |
|
taip |
|
|
Tailandas |
|
taip |
|
|
Rytų Timoras |
|
taip |
|
|
Togas |
taip |
|
taip |
|
Trinidadas ir Tobagas |
taip |
taip |
|
|
Tunisas |
|
taip |
|
|
Uganda |
taip |
taip |
|
|
Tanzanija |
|
taip |
|
|
Urugvajus |
|
taip |
|
|
Venesuela |
taip |
|
|
|
Vietnamas |
|
taip |
|
|
Jemenas |
|
taip |
|
|
Zimbabvė |
|
taip |
|
Skiepijama gyva geltonojo drugio vakcina (efektyvumas siekia iki 100%), revakcinuojama po 10 metų. Neskiepijami jaunesni kaip 9 mėn. kūdikiai, nėščios moterys.
GRIPAS
Paplitimas
Paplitęs visame pasaulyje.
Rizika keliautojams
Vykstantieji į šalis, kur registruojamas padidėjęs sezoninis sergamumas gripu, gali susirgti šia liga. Keliaujantiesiems gripo rizika yra didesnė, nes jie daugiau būna uždarose patalpose bei dažniau lankosi žmonių susibūrimo vietose. Gripo rizikos grupei priskiriami senyvi žmonės, taip pat sergantieji lėtinėmis kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemos, inkstų ligomis, cukriniu diabetu, asmenys, kuriems dėl kokių nors priežasčių susilpnėjusi imuninė sistema, bei sveikatos priežiūros darbuotojai.
Skiepijimas
Gripo viruso antigeninės savybės nuolat kinta, todėl kiekvienais metais kuriama naujos sudėties gripo vakcina. Paprastai skiepytis rekomenduojama likus 2 savaitėms iki išvykimo.
Šiaurės ir Pietų pusrutuliuose gripo sezonai būna skirtingu metu (Šiaurės pusrutulyje – lapkričio-kovo mėn., Pietų pusrutulyje – balandžio – rugsėjo mėn.), be to, gali skirtis ir cirkuliuojančių virusų antigeninė struktūra, todėl prieš skiriant vakciną rekomenduojama atsižvelgti, į kurį pusrutulį keliaujama. Geriausia, jei rizikos grupių asmenys, vykstantys iš Šiaurės į Pietų pusrutulį prieš prasidedant (arba ką tik prasidėjus) gripo sezonui, pasiskiepys iš karto atvykę tam pusrutuliui skirta vakcina.
B TIPO HAEMOPHILUS INFLUENZAE INFEKCIJA
Paplitimas
Paplitusi visame pasaulyje. Šalyse, kur planine tvarka skiepijami kūdikiai ir vaikai, retai registruojami susirgimai šia liga.
Rizika keliautojams
Gali užsikrėsti ir susirgti jaunesni kaip 5 metų amžiaus vaikai, ypač ekonomiškai išsivysčiusių šalių, vykstantys į mažiau išsivysčiusias šalis.
Skiepijimas
Kūdikiai ir vaikai skiepijami pagal skiepijimų kalendorių.
HEPATITAS A
Paplitimas
Hepatitas A paplitęs visame pasaulyje, išskyrus Šiaurės Amerikos, Šiaurės ir Vakarų Europos, kai kurias Pietų ir Rytų Europos šalis, Australiją, Japoniją.
Rizika keliautojams
Hepatitas A - viena dažniausių užkrečiamųjų ligų, kuriomis gali užsikrėsti keliautojai. Ji ypač aktuali išsivysčiusių šalių gyventojams, vykstantiems į mažiau išsivysčiusias šalis. Didelė rizika yra keliautojams, kurie gyvena blogose sanitarinėse sąlygose ar neturi galimybių vartoti tik saugų geriamąjį vandenį.
Skiepijimas
Skiepai nuo hepatito A rekomenduojami visiems vykstantiesiems į endemines hepatito A teritorijas. Saugi ir labai efektyvi hepatito A vakcina vartojama nuo 1992 m. Skiepijama likus 4 savaitėms iki kelionės, antroji dozė skiriama po 6-24 mėn. Tokia skiepijimo schema užtikrina imunitetą ne mažiau kaip 10 metų.
4 pav. Hepatito A rizikos teritorijos, PSO, 2011
HEPATITAS B
Paplitimas
PPaplitęs daugelyje pasaulio šalių, išskyrus kai kurias Šiaurės Amerikos, Šiaurės ir Vakarų Europos šalis, Australiją, Naująją Zelandiją.
Rizika keliautojams
Potenciali hepatito B rizika yra visiems į endemines hepatito B šalis išvykstantiems keliautojams, nes kiekvienam, ypač išvykstančiam ilgesniam laikui, gali prireikti medicinos pagalbos. Ypač didelė hepatito B rizika yra asmenims, kontaktuojantiems su krauju ar kitais žmogaus organizmo skysčiais, turintiems nesaugių lytinių santykių. Rizikos grupei priskiriami sveikatos priežiūros darbuotojai, kontaktuojantys su pacientų krauju, asmenys, kuriems perpilama kraujo, atliekamos operacijos, įvairios medicininės ar kitos procedūros (akupunktūra, tatuiruotės ir kt.), bei vartojantieji intraveninius narkotikus. Besivystančiose šalyse hepatitas B gali plisti ir tiesioginio kontakto būdu, ypač jei yra nedidelių odos pažeidimų.
Skiepijimas
Naujagimiai ir kūdikiai skiepijami pagal skiepijimų kalendorių. Neskiepytiems asmenims skiriamos 3 vakcinos dozės (standartinė schema: pirmoji dozė, po 1 mėn. ir po 6-12 mėn.). Kadangi hepatitui B būdingas ilgas inkubacinis periodas, pirmosios dvi vakcinos dozės gali būti skiriamos prieš kelionę, trečioji - grįžus iš jos. Jei kelionė labai ilga, gali būti taikomos sutrumpintos skiepijimo schemos: pirmoji dozė, po 1 mėn. ir po 2 mėn. arba pirmoji dozė, po 7 dienų ir po 21 dienos. Jei taikoma sutrumpinta skiepijimo schema, po 6-12 mėn. rekomenduojama skirti dar vieną vakcinos dozę. Keliautojai, kuriems yra rizika užsikrėsti hepatito A ir hepatito B virusais, gali būti skiepijami sudėtine hepatito A ir hepatito B vakcina.
5 pav. Hepatito B rizikos teritorijos, PSO, 2008
JAPONIŠKAS ENCEFALITAS
Paplitimas
Paplitęs beveik visoje Azijoje (Korėja, Japonija, Vietnamas, Kinija, Tailandas, Pakistanas, Bangladešas, Nepalas, Malaizija, Indonezija, Filipinai, Indija, Birma, Indijos okeano salos), vasaros ir rudenio sezono metu - Rytinėje Rusijos Federacijoje, rečiau Šiaurės Kvinslende (Australija).
Rizika keliautojams
Didelė rizika vasaros ir rudens sezono metu mažai apgyvendintose kaimo teritorijose.
Skiepijimas
Dėl mažo ligos paplitimo ir vakcinos sukeliamų nepageidaujamų reakcijų, vakcinacija nerekomenduojama visiems keliaujantiems į Aziją. Turėtų būti atsižvelgta į kelionės maršrutą, sezoną, trukmę, apgyvendinimo tipą. Skiepijimai gali būti rekomenduojami keliautojams vykstantiems į endemines teritorijas vasaros-rudens sezonų metu ir planuojantiems daug laiko praleisti gamtoje.
6 pav. Japoniško encefalito rizikos teritorijos, PSO, 2008
KOKLIUŠAS
Paplitimas
Paplitęs visame pasaulyje, kasmet registruojama apie 20 mln. kokliušo atvejų, dauguma jų - besivystančiose šalyse.
Rizika keliautojams
Gali susirgti neskiepyti ar nepilnai paskiepyti vaikai.
Skiepijimas
Kūdikiai ir vaikai skiepijami pagal skiepijimų kalendorių.
MENINGOKOKINĖ INFEKCIJA
Paplitimas
Meningokokinė infekcija protrūkiais ir epidemijomis pasireiškia kai kuriose į pietus nuo Sacharos esančiose Afrikos šalyse, priklausančiose vadinamajam “meningokokiniam diržui” (nuo Senegalo ir tęsiasi skersai iki Etiopijos). Protrūkiai šiose šalyse dažniausiai kyla lapkričio-birželio mėnesiais, juos sukelia A serogrupės meningokokai.
Pavieniai meningokokinės infekcijos atvejai bei lokalūs C serogrupės meningokokų protrūkiai galimi ir kitose šalyse, ypač jei susidaro palankios sąlygos sukėlėjui plisti (pvz., gyvenama perpildytose patalpose).
Rizika keliautojams ir skiepijimas
Skiepytis nuo meningokokinės infekcijos rekomenduojama visiems vykstantiesiems į šalis, kuriose registruojama meningokokinės infekcijos protrūkių, ypač tiems, kurie tose šalyse gyvens ilgiau ir bendraus su vietiniais gyventojais. Piligrimams, vykstantiems į Meką (Saudo Arabija), būtina pasiskiepyti keturvalente meningokokinės infekcijos vakcina (A, C, Y, W135).
7 pav. Teritorijos, kuriose dažnos meningokokinės infekcijos epidemijos, PSO, 2009
PASIUTLIGĖ
Paplitimas
Paplitusi visame pasaulyje. Daugiausia pasiutligės mirties atvejų registruojama Afrikoje ir Azijoje ( 55 000 mirties atv. per metus).
Rizika keliautojams
Pasiutligės rizika priklauso nuo galimybės susidurti su pasiutusiais gyvūnais. Paprastai keliautojai šia liga užsikrečia labai retai, nebent kelionė susijusi su tam tikru darbu.
Skiepijimas
Profilaktiškai skiepytis nuo pasiutligės rekomenduojama asmenims, kurių darbas susijęs su rizika užsikrėsti pasiutlige.
8 pav. Teritorijos, kuriose nustatoma pasiutligė, PSO, 2008
PNEUMOKOKINĖ INFEKCIJA
Paplitimas
Pneumokokinė infekcija paplitusi visame pasaulyje. Besivystančiose šalyse didesnė rizika užsikrėsti ir susirgti jaunesniems kaip 5 metų amžiaus vaikams, o išsivysčiusiose šalyse – senyvo amžiaus žmonėms.
Rizika keliautojams
Keliautojams, sergantiems lėtinėmis ligomis (pvz.: hemoglobinopatija, lėtiniu inkstų nepakankamumu, lėtinėmis kepenų ligomis, po organų transplantacijos, asplenija, cukriniu diabetu, ŽIV nešiojimu ir kt.) ir pagyvenusiems asmenims, ypač tiems, kuriems virš 65 m. amžiaus, rekomenduojama skiepytis pneumokokinės infekcijos vakcina.
Skiepijimas
Skiepijama polisacharidine vakcina, kurios sudėtyje yra 23 serologinių grupių pneumokokų antigenų. Vakcina rekomenduojama rizikos grupėms vyresniems kaip 2 metų amžiaus asmenims. Naujos kartos konjuguota pneumokokinės infekcijos vakcina gali būti skiriama ir jaunesniems kaip 2 metų vaikams.
POLIOMIELITAS
Paplitimas
Poliomielito virusas išnaikintas daugelyje pasaulio šalių, išskyrus 4 šalis: Afganistaną, Indiją, Nigeriją ir Pakistaną. 2010 m. poliomielito virusas buvo įvežtas į 14 prieš tai nuo poliomielito viruso buvusiu laisvų šalių (kuriose anksčiau buvo išnaikintas poliomielito virusas) - Angola, Čadas, Kongo Demokratinė Respublika, Liberija, Malis, Mauritanija, Nepalas, Nigeris, Rusijos Federacija, Senegalas Siera Leonė, Somalis, Tadžikistanas, Turkmėnija ir Uganda.
Rizika keliautojams
Kol dar poliomielito virusas cirkuliuoja, vykstantieji į endemines poliomielito šalis turi būti paskiepyti nuo šios ligos.
Skiepijimas
Kūdikiai ir vaikai skiepijami pagal skiepijimų kalendorių. Anksčiau skiepytiems keliaujantiesiems į endemines teritorijas prieš kelionę skiriama viena vakcinos dozė. Kai kurios šalys (pvz. Saudo Arabija), kuriose poliomielito virusas išnaikintas, gali reikalauti, kad atvykstantys iš endeminių šalių būtų pilnai vakcinuoti nuo poliomielito.
9 pav. Teritorijos, kuriose nustatytas poliomielito virusas, PSO, 2011
RAUDONUKĖ
Paplitimas
Infekcija paplitusi visame pasaulyje, išskyrus labai ekonomiškai išsivysčiusias šalis. Raudonukės virusas labai pavojingas moterims ankstyvo nėštumo metu, nes gali sukelti vaisiaus apsigimimus ar mirtį.
Rizika keliautojams
Neskiepyti asmenys ir vykstantys į šalis, kuriose mažos raudonukės skiepijimo apimtys, gali užsikrėsti šia liga. Didžiausias dėmesys turėtu būti skiriamas nėščioms ir nėštumą planuojančioms moterims.
Skiepijimas
Skiepijami pagal skiepijimų kalendorių. Vaikai ir suaugusieji, neskiepyti ar neturintys duomenų apie skiepijimą, skiepijami trivalente tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina.
ROTAVIRUSINĖ INFEKCIJA
Paplitimas
Infekcija paplitusi visame pasaulyje. Dažniausiai serga vaikai iki 3 metų amžiaus. Rotavirusai sukelia ūmų gastroenteritą su profusiniu vandeningu viduriavimu, vėmimu ir karščiavimu. Plinta fekaliniu – oraliniu ir tiesioginio sąlyčio keliu.
Rizika keliautojams
Suaugusiems žmonėms rizika labai maža, dauguma turi susiformavusį imunitetą. Didelė rizika 2-3 metų amžiaus vaikams.
Skiepijimas
Pasaulyje registruotos ir naudojamos dvi gyvos susilpnintos oralinės rotavirusinės infekcijos vakcinos, kurios gali būti įtrauktos į nacionalinius vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius. Šiuo metu keliautojams skiepijimai rotavirusinės infekcijos vakcina nerekomenduojami.
TYMAI
Paplitimas
Infekcija paplitusi visame pasaulyje, net ir labai ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, kuriose yra nepakankamos skiepijimų apimtys. Vietinio viruso cirkuliacija praktiškai nutraukta JAV, tačiau vykstantiems į šią šalį, PSO rekomenduoja pasiskiepyti nuo tymų ir raudonukės.
Rizika keliautojams
Neturintys imuniteto keliautojai besivystančiose šalyse gali užsikrėsti šia liga.
Skiepijimas
Skiepijami pagal skiepijimų kalendorių. Vaikai ir suaugusieji, neskiepyti ar neturintys duomenų apie skiepijimą, skiepijami trivalente tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina.
TUBERKULIOZĖ
Paplitimas
Infekcija paplitusi visame pasaulyje, išskyrus labai ekonomiškai išsivysčiusias šalis.
Rizika keliautojams
Dauguma keliautojų rizika susirgti tuberkulioze maža. Jei šalyje, kurioje sergamumas tuberkulioze didesnis nei keliautojo gimtojoje šalyje, praleidžiama ilgiau nei 3 mėn., tuberkuliozės rizika prilyginama vietinių gyventojų rizikai. Vertinant tuberkuliozės riziką, labai svarbu gyvenimo sąlygų kokybė, kelionės trukmė ir tikslas (tuberkuliozės riziką didina gyvenimas ankštose patalpose su kitais žmonėmis, darbas su pabėgėliais, kalėjimuose ir pan.). Didesnė rizika infekuotiems ŽIV.
Skiepijimas
BCG vakcina keliautojams labai retai naudojama. BCG vakcina efektyvi pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais apsaugant nuo sunkių tuberkuliozės formų – milarinės tuberkuliozės ir tuberkuliozinio meningito. Skiepijimas BCG vakcina gali būti svarstomas vaikui vykstant iš mažo tuberkuliozės paplitimo teritorijos į didelio šios ligos paplitimo teritoriją.
10 pav. Tuberkuliozė, PSO, 2009
STABLIGĖ
Paplitimas
Užsikrėsti galima bet kurioje šalyje, jei susižeidžiama ir žaizda užteršiama stabligės sporomis.
Rizika keliautojams
Keliautojai turėtų būti apsaugoti nuo stabligės, nes bet koks sužeidimas kelionės metu gali būti šios ligos priežastis.
Skiepijimas
Nuo stabligės skiepijama atsižvelgiant į amžių (pagal skiepijimų kalendorių, revakcinacija kas 10 metų). Susižeidus skiriama skubioji stabligės imunoprofilaktika.
VĖJARAUPIAI
Paplitimas
Paplitę visame pasaulyje, dažniau susergama iki 10 metų amžiaus.
Rizika keliautojams
Daugelis suaugusių keliautojų turi imunitetą, nes praeityje sirgo šia liga.
Skiepijimas
Skiepijima gyva vakcina, optimaliausia skiepyti vaikus iki 2 metų amžiaus. Vakcinacija rekomenduojama atsižvelgiant į keliautojo individualią riziką ir vykstantiems į tam tikras šalis (reikalaujama vakcinacijos nuo vėjaraupių).
VIDURIŲ ŠILTINĖ
Paplitimas
Paplitusi visame pasaulyje, ypač kur blogos sanitarinės sąlygos, nesilaikoma mitybos higienos reikalavimų, nekokybiškai valomi nutekamieji vandenys.
Rizika keliautojams
Keliautojai, vykstantys į endemines vidurių šiltinės teritorijas (Pietų Aziją, kai kurias Šiaurės ir Vakarų Afrikos šalis, Peru) gali užsikrėsti šia liga. Net ir skiepytiems asmenims reikia vengti galimai užteršto maisto ir vandens. Tačiau viešbučiuose ir kitose įstaigose, kur geros sanitarinės sąlygos ir laikomasi mitybos higienos reikalavimų, rizika maža.
Skiepijimas
Skiepytis nuo vidurių šiltinės rekomenduojama keliaujantiesiems į endemines šalis, ypač jei ten praleidžiama ilgiau kaip mėnesį, jei neužtikrinamos higieniškos gyvenimo ir mitybos sąlygos, jei vykstama į Indijos subkontinento šalis, kur galimos antibiotikams atsparios vidurių šiltinės sukėlėjo formos.
Skiepijama geriamąja gyva susilpninta arba į raumenis švirkščiama polisacharidine Vi kapsuline vakcina. Polisacharidine Vi kapsuline vakcina skiepijami vyresni kaip 2 metų vaikai, papildoma dozė skiriama kas 3 metai.
ŽMOGAUS PAPILOMOS VIRUSO INFEKCIJA
Paplitimas
Žmogaus papilomos virusai paplitę visame pasaulyje. Persistuojanti lėtinė infekcija gali sukelti gimdos kaklelio vėžį moterims, o taip pat ir kitų lokalizacijų vėžį moterims ir vyrams. Paplitusi visame pasaulyje, manoma, kad pasaulyje kasmet apie pusę milijono naujų vėžio atvejų ir daugiau nei 270 tūkst. mirčių gali būti sąlygoti žmogaus papilomos viruso infekcijos. Labiausiai nukenčia moterys besivystančiose šalyse.
Rizika keliautojams
Pats keliavimas nedidina rizikos užsikrėsti šia infekcija. Žmogaus papilomos virusu galima užsikrėsti lytinių santykių metu.
Skiepijimas
Skiepai rekomenduojami mergaitėms ir jaunoms moterims, siekiant apsaugoti nuo užsikrėtimo vakcinos sudėtyje esančių žmogaus papilomos viruso genotipais. Šalyse nacionaliniu mastu dabar ir ateityje gali būti svarstomas skiepijimų nuo žmogaus papilomos viruso įtraukimas į nacionalinius kalendorius.
Šalių (teritorijų) sąrašas ir išvykstantiems į jas rekomenduojami/ būtini skiepai bei maliarijos profilaktika
Maliarijos chemioprofilaktikai nurodomi medikamentai: CHL - chlorochinas, C+P - chlorochinas ir prokvanilas, MEF - meflokinas, DOX - doksaciklinas. Pagal rekomenduojamą profilaktiką nuo maliarijos, šalys skirstomos į 4 tipus:
|
Tipas |
Maliarijos rizika |
Profilaktika |
|
I |
Labai maža maliarijos plitimo rizika |
Tik apsauga nuo moskitų įkandimų |
|
II |
Rizika P.Vivax arba jautrios CHL P.Falciparum maliarijos |
Apsauga nuo moskitų įkandimų ir chemioprofilaktika CHL |
|
III |
Maliarijos plitimo rizika, nustatytas atsparumas CHL |
Apsauga nuo moskitų įkandimų ir chemioprofilaktika C+P |
|
IV |
Didelė falciparum maliarijos rizika ir atsparumas vaistams arba maža falciparum maliarijos rizika bet didelis atsparumas vaistams |
Apsauga nuo moskitų įkandimų ir MEF, DOX ar prokvanilo/atovakino (vienas iš jų kuriam jautrus sukėlėjas) |
11 pav. Maliarijos rizikos teritorijos, PSO, 2010
Parengė
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras pagal Pasaulio sveikatos organizacijos 2011 m.
„International travel and health“ leidinį.
Informacija apie skiepijimus keliautojams bei profilaktinių skiepijimų atlikimą teikiama
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centre
Nugalėtojų g. 14D, Vilnius
Tel. 8 5 2159273; 8 5 2300124
El. paštas:
ulac@ulac.lt; skiepai@ulac.lt;
Daugiau informacijos galite rasti internetinėje svetainėje:
www.ulac.lt
Informacijos šaltiniai:
www.who.int
International travel and health. World Health Organization, Geneva, 2011
Travelers’ Health. Centers for Disease Control and Prevention, USA, 2011
CDC Health Information for International Travel (The Yellow Book), USA, 2012