Užkrečiamos ligos

Užkrečiamųjų ligų pavadinimai abėcėlės tvarka

Babeziozė

Babeziozė yra liga, kurią sukelia parazitiniai Babesia spp. pirmuonys, pažeidžiantys raudonuosius kraujo kūnelius (eritrocitus). Žinoma daugiau kaip 100 Babesia spp. rūšių, iš kurių daugelis jų sukelia sunkius susirgimus gyvūnams – ir tik keletas rūšių pažeidžia žmones. Dažniausiai šią ligą žmonėms sukelia Babesia microti, rečiau – Babesia duncani, Babesia divergens. Sukėlėjus žmogui perduoda Ixodes genties erkės, siurbdamos kraują, dažniausiai šiltuoju metų laiku. Babeziozė žmonėms gali pasireikšti nuo besimptomės ligos eigos iki gyvybei grėsmingos būklės.
 
Kaip žmonės užsikrečia babezioze?
 
Pagrindinis užsikrėtimo kelias, įgėlus infekuotai erkei:
 
B.microti, B.duncani, B.divergens platina Ixodes genties (Ixodes scapularis ir Ixodes ricinus) erkės. Ixodes ricinus erkės dar vadinamos šuninėmis erkės. Jos gali parazituoti ant daugelio laukinių, naminių gyvūnų, taip pat ir žmogaus. Jos paplitusios Europoje.  Ixodes scapularis dar vadinamos elninėmis erkėmis, nes dažniausiai maitinasi elnių krauju, bet taip pat minta kitų gyvūnų bei žmogaus krauju. Jos yra paplitusios Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV).
Erkių vystymosi ciklas prasideda nuo kiaušinėlių. Iš jų – išsirita lervos, kurios virsta nimfomis, o nimfos – suaugusiomis erkėmis. Išskyrus kiaušinėlio stadiją, erkių vystymuisi reikalingas kraujas. Pavasarį suaugusi apvaisinta erkė padeda tūkstančius kiaušinėlių, iš kurių išsirita mažos lervos. Paprastai jos minta smulkių graužikų krauju ir gali užsikrėsti babezijomis. Lervos virsta nimfomis, kurios jau būna užsikrėtusios. Nimfa, kad virstų suaugusia erke, sekančių metų pavasario-vasaros mėnesiais – minta žinduolių krauju, įskaitant ir naminius gyvūnus bei žmones. Jos išbūna prisisiurbusios kelias dienas, o pasisotinusios nukrenta. Nimfa yra pirmoji erkės stadija, kuri perduoda sukėlėją žmogui. Sukėlėjus gali perduoti ir suaugusios erkės, bet žmonės dažniau užsikrečia nuo nimfų, nes būdamos labai mažos (aguonos dydžio) yra sunkiai pastebimos. Daugiausiai erkių būna šiltuoju metų laiku, tai yra pavasario-vasaros mėnesiais (medžiais, krūmais, žolėmis apaugusiose vietose).  

Kiti retai pasitaikantys užsikrėtimo babezioze keliai:
  • transfuzijos kelias, kai sukėlėjai patenka kraujo perpylimo (transfuzijos) metu. Jeigu donoras yra užsikrėtęs babezioze ir jo kraujas nebuvo patikrintas dėl šios ligos sukėlėjų; 
  • sukėlėjo perdavimas iš užsikrėtusios motinos vaisiui, nėštumo ar gimdymo metu.
Parazito vystymosi ciklas


Babesia microti gyvybinis ciklas vyksta dalyvaujant dviem šeimininkams: pelėms (Peromyscus leucopus) ir Ixodes genties erkėms. Ciklas prasideda, kai užsikrėtusi erkė, jai maitinantis, į pelės kraują su seilėmis suleidžia sukėlėjų (sporozoitų) , kurie įsiskverbia į eritrocitus ir juose pasidaugina. Susidaro daugybė merozoitų , kurie eritrocitui suirus išsilaisvina ir vėl užgrobia naujus eritrocitus. Vėliau merozoitai virsta į moteriškas ir vyriškas gametas . Gametos, erkei maitinantis pelės krauju , patenka į erės žarnyną, kur susilieja. Susidaro ookinetė, kurios viduje vyksta dauginimasis ir susidaro daug sporozoitų . Tokia erkė jau gali užkrėsti kitas peles ir žmones. (A).
Kai užsikrėtusi erkė įkanda žmogui, babezijų sporozoitai su erkės seilėmis patenka į žmogaus kraują . Kaip ir pelių organizme, sporozoitai patenka į eritrocitus (B), kur nelytiniu būdu pasidaugina , susidaro merozoitai, kurie išsilaisvinę iš eritrocitų vėl užgrobia naujus eritrocitus ir juos pažeidžia. Šiuo periodu atsiranda ligos požymių. Tačiau sukėlėjai patekę į žmogaus kraują nesudaro gametocitų, kurie kad parazitas toliau vystytųsi – turi patekti į erkės žarnyną. Parazito vystymasis nutrūksta. Žmogus žmogui šią infekciją gali perduoti per kraują, pvz., kraujo perpylimo metu  ar serganti babezioze nėščia moteris – gali užkrėsti savo vaisių nėštumo ar gimdymo metu.

Paplitimas
 
Per paskutinius 50 metų žmonių babeziozės atvejų skaičius pasaulyje išaugo nuo kelių pavienių atvejų iki endeminių zonų (nuolatinis ligos paplitimas tam tikroje teritorijoje). Dabar liga registruojama Jungtinės Amerikos Niujorko, Konektikuto, Masačiusetso, Minesotos, Naujojo Džersio, Rod Ailendo, Viskonsino ir kt. valstijose. JAV vyrauja B. microti, B. duncani, B. divergens rūšys, kurias platina Ixodes scapularis erkės. Europoje vyrauja B. divergens, B. microti, kurias platina Ixodes ricinus erkės. Taip pat žmonių babeziozės atvejų pasitaiko Azijoje (Japonijoje, Korėjoje, Taivane ir Indijoje), Afrikoje ir Pietų Amerikoje.
 
Babeziozės simptomai
 
Ligos simptomai atsiranda po 1-6 savaičių, įkandus užsikrėtusiai erkei. Liga gali būti be simptomų, lengva ar vidutinio sunkumo ir sunki.

Dauguma žmonių užsikrėtusių Babesia microti neturi jokių ligos simptomų. Susirgus žmonės jaučia simptomus panašius į peršalimo ligą: pakyla temperatūra, atsiranda šaltkrėtis, prakaitavimas, galvos, raumenų, sąnarių skausmai, sumažėja apetitas, atsiranda kosulys. Rečiau gali būti gerklės, pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, akių junginės paraudimas, jautrumas šviesai, blyškumas, depresija ar padidėjęs jautrumas. Kadangi babezijos naikina raudonuosius kraujo kūnelius (eritrocitus), babeziozė gali sukelti anemiją (mažakraujystę), kuri gali pasireikšti gelta (odos pageltimas) ir tamsiu šlapimu. B. divergens ir B. duncani dažniau sukelia sunkią ligos eigą.

Liga paprastai trunka keletą savaičių ar mėnesių, kartais su savijautos pagerėjimais ir atkryčiais gali trukti daugiau nei metus, ypač asmenims, kurie turi silpną imuninę sistemą. Parazitai kraujyje gali būti net po to, kai pacientas jaučiasi gerai. Jie retai išlieka ilgiau nei dvejus metus (nuo pirmų ligos simptomų atsiradimo).  

Rizikos grupės
 
Babeziozė gali būti sunki, gyvybei grėsminga liga, asmenims, kurie:
  • neturi blužnies;
  • turi nusilpusį imunitetą, serga vėžiu, limfoma ar AIDS;
  • turi kitų rimtų sveiktos problemų (kepenų ar inkstų susirgimai);
  • gauna imunosupresinį gydymą;
  • yra virš 50 metų amžiaus.  
Sergant sunkia ligos forma, gali vystytis komplikacijos:
  • mažas ir nestabilus kraujo spaudimas;
  • sunki hemolizinė anemija (eritrocitų hemolizė);
  • labai mažas kraujo plokštelių trombocitų kiekis (trombocitopenija);
  • gyvybiškai svarbių organų veiklos sutrikimas – inkstų, plaučių, kepenų nepakankamumas;
  • mirtis.
Babeziozės diagnostika
 
Įtarus babeziozę, per mikroskopą tiriamas kraujo tepinėlis, eritrocituose ieškoma babezijų. Diagnozavus ligą – gydytojas (jei reikia) skiria gydymą.  
 
Ligos profilaktika
 
Ligos profilaktika labai svarbi asmenims, kurie priklauso rizikos grupei (nurodyta aukščiau). Kadangi skiepų nuo šios ligos nėra, pagrindinė profilaktikos priemonė yra apsauga nuo erkių įkandimo.
 
Atsargumo priemonės
  • Po veiklos lauke – apžiūrėti ar nėra erkių ir jas suradus – pašalinti. Atidus apžiūrėjimas yra labai svarbus, nes nimfos esą labai mažos ir sunku jas pastebėti. Parazitas perduodamas per 36-48 val., todėl laiku pašalinus erkę, užsikrėtimo galima išvengti.
  • Naudojantis veidrodžiu, apžiūrėti visą kūną. Erkės dažnai būna įsisiurbusios į pakinklius, kirkšnis, šlaunis, tarpupirščius, pažastis, juosmens srityje, aplink bambą, sprandą, už ausų, taip pat apžiūrėti galvos odą. Nepamiršti apžiūrėti vaikų ir naminių gyvūnų.
  • Rastas erkes – kuo greičiau pašalinti, naudojant pincetą, jei jo nėra, galima ištraukti su pirštais. Erkę reikia suimti kuo arčiau odos ir lėtu judesiu traukti tiesiai kol ji atsiskirs nuo odos.
  • Nurinkti erkes nuo drabužių ir gyvūnų kailio, prieš einant į gyvenamos patalpos vidų.
  • Būnant lauke – vaikščioti nuvalytais takeliais jo centru, stengiantis kuo mažiau liestis su krūmų lapais, aukšta žole (kur gali būti erkių).
  • Užsivilkti rūbus, kad kuo mažiau būtų atviros odos plotų. Dėvėti kojines, ilgas kelnes, marškinius ilgomis rankovėmis. Kelnių klešnes susikišti į kojines, kad erkės negalėtų nuropoti po kelnėmis. Dėvėti šviesių spalvų drabužius, kad būtų galima lengvai pamatyti ir pašalinti erkę, kol ji neįsisiurbė į odą.
  • Apipurkšti odą ir drabužius repelentais, skirtais atbaidyti erkėms, kurių sudėtyje yra DEET (N,N-diethyl-m-toluamidas) medžiagos. Laikytis repelentų naudojimo rekomendacijų ir jų neperdozuoti, ypač mažiems vaikams. Atkreipti dėmesį į gamintojo pastabas dėl poveikio trukmės. Repelentus naudoti tik lauke. Grįžus į patalpą – odą nusiplauti su muilu ir vandeniu. Stengtis neįkvėpti, nepraryti ir saugotis, kad repelentai nepatektų į akis ar ant sužeistos odos. Vaikams, jaunesniems nei 10 metų, neleisti patiems naudoti repelentų. Negalima mažiems vaikams repelentų purkšti ant plaštakų, apie akis, burną. 
  • Produktas, kurio sudėtyje yra permetrinas, rekomenduojamas naudoti rūbų, batų, lovos tinklų,
  • stovyklavietės įrenginių apdorojimui. Permetrinas yra efektyvus ir insekticidas, ir repelentas. Šiuo preparatu apdoroti rūbai atbaido erkes, išlieka efektyvūs po skalbimo.
  • Siekiant išvengti babeziozės perdavimo per donorų kraują, prieš duodant kraują – potencialūs kraujo donorai yra klausiami ar jiems kada nors buvo diagnozuota babeziozė. Jei atsakymas yra – taip, jie negali duoti kraujo. 
 
Parengė:
Aušra Bartulienė, Epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytoja epidemiologė.
 

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .