Užkrečiamos ligos

Užkrečiamųjų ligų pavadinimai abėcėlės tvarka

Brilio liga

Kitaip dar vadinama Epideminė šiltinė

Tai – ūmi infekcinė liga, pasireiškianti epideminės šiltinės recidyvu. Ji pasireiškia praėjus daug metų po pirminio susirgimo. Ligos sukėlėjas visą tą periodą gali išsilaikyti sirgusiojo organizme (limfiniuose mazguose), nesukeldamas klinikinių simptomų. Ligos recidyvas pasireiškia susilpnėjus imuninei sistemai.

Sukėlėjas
Šiltinę sukelia vienaląsčiai mikroorganizmai riketsijos (Rickettsia prowazekii). Liga pavadinta JAV gydytojo Nathano Edwino Brillio (1860–1925) vardu.

Kaip epideminė šiltinė plinta?
Vienintelis infekcijos šaltinis yra ligonis. Žmogus, prieš daug metų persirgęs epidemine šiltine, gali tapti infekcijos šaltiniu, jei aplinkoje yra utėlių. Užkratą perduoda drabužinė utėlė Pediculus vestimenti. Ji, prisisiurbusi ligonio kraujo, užsikrečia riketsijomis, kurios patekusios į žarnų epitelį jame dauginasi. Po 5-7 dienų, kai epitelinės ląstelės suirsta ir iš jų riketsijos patenka į žarnyno spindį, utėlė gali užkrėsti žmogų. Utėlė, prisigėrusi žmogaus kraujo, išsituština ir savo išmatomis užkrečia įkandimo vietą. Be to, žmogus kasydamasis gali riketsijas įterpti į odos įdrėskimus. Užsikrėtusi utėlė visą laiką yra pavojinga.

Utėlėms veistis geresnės sąlygos yra žiemą, kai nešiojama daugiau drabužių.

Epidemine šiltine kartais užsikrečiama per orą, kai riketsijų yra dulkėse.

Ligos požymiai
Inkubacinis periodas – 1-2 savaites, dažniausiai 12 dienų. Liga dažniausiai prasideda ūmiai, krečia šaltis, stiprėja galvos skausmas, greitai kyla temperatūra, jau 2-3 ligos dieną ji siekia 39-40°C ir laikosi 8-11 dienų. Ligonio išvaizdai būdinga: paburkęs veidas, paraudę skruostai, išryškėjusios junginės kraujagyslės, paraudusios, blizgančios akys, nemiga. 5-7 ligos dieną atsiranda bėrimas. Bėrimas pradžioje būna neryškus, smulkus, rozeolinis, tačiau greitai atsiranda pailgos formos pavienių, taškinių kraujosruvų, vadinamų petehijomis, kurių dydis varijuoja nuo aguonos iki lęšio grūdo. Jos neiškilusios virš odos ir paspaudus neišnyksta, primena blusų sukandžiojimus.

30 proc. ligonių padidėja kepenys ir blužnis, 6-8 proc. ligonių išsivysto venų trombozė, o vėliau plaučių arterijų tromboembolija.

Esant sunkiai ligos eigai, gali susilaikyti šlapimas ir pasireikšti nevalingas šlapinimasis, sutrikti kalba, rijimas ir net kvėpavimas.

Profilaktika
Ankstyva diagnostika, ligonio hospitalizacija.

Visi bendravusieji su ligoniu turi būti išmaudomi. Jų skalbiniai, patalynė – virinami, lyginami, siekiant sunaikinti utėles. Jei yra galvinių utėlių, jos taip pat turi būti naikinamos.

Parengė
Dr. Milda Žygutienė
Epidemiologinės priežiūros skyriaus medicinos entomologė

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .