Užkrečiamos ligos

Užkrečiamųjų ligų pavadinimai abėcėlės tvarka

Clostridium difficile infekcija

Kas yra Clostridium difficile infekcija? (CDI?
Clostridium difficile infekcija (CDI) - tai žarnyno infekcinė liga, kurią sukelia Clostridium difficile bakterijos, patekusios į žmogaus žarnyną, ten besidaugindamos ir pažeidžiančios storojo žarnyno gleivinę. C. difficile bakterijos gamina toksinus, kurie pažeidžia žarnyną ir sukelia įvairaus sunkumo viduriavimus (diarėjas). Kai kurie asmenys, taip pat ir kūdikiai, gali nešioti bakteriją be ligos simptomų, bet daugeliu atvejų išsivysto sunki diarėja su žarnų uždegimu (kolitu), retkarčiais tokie ligoniai miršta.
CDI – tai liga dažniausiai susijusi su ilgu antibiotikų vartojimu ir priklauso su sveikatos priežiūros paslaugomis susijusioms infekcijoms (hospitalinėms infekcijoms). C. difficile sveiko suaugusiojo žmogaus normalioje žarnyno mikrofloroje sudaro apie 0,01 – 0,001 %, bet vartojant antibiotikus tie skaičiai žymiai padidėja iki 15 - 40%. Šį mikroorganizmą žarnyne turi apie 80% kūdikių ir vaikų, rečiau (apie 5 %) randami suaugusiųjų žarnyne.
 
Kaip užsikrečiama CDI?
Infekcijos šaltinis yra užsikrėtę asmenys, užteršta aplinka ir paviršiai. C. difficile bakterijos gamina sporas, kai atsiranda tinkamos sąlygos. Jos labai atsparios ir gali ilgai išlikti ant rūbų, aplinkos paviršių (durų rankenų, grindų, basonų, klozetų). Tai gali būti ir lovų rėmai, vežimėliai, rankos, per kurias sukėlėjas perduodamas kitiems asmenims.
 CDI nuo vieno asmens kitam asmeniui, ypač ligoninėse, perduodama fekaliniu - oraliniu būdu ir plinta dėl tiesioginio arba netiesioginio kontakto (sąlyčio). Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai C. difficile gali platinti per užterštas rankas, tiesiogiai liesdami pacientą arba paviršius ir daiktus.
Periodas nuo užsikrėtimo iki simptomų pasireiškimo trunka nuo 1 dienos iki 6 ir daugiau savaičių.
Didžiausia CDI rizika yra vyresnio amžiaus pacientams, patyrusiems operacijas asmenims, sergantiems kitomis sunkiomis ar lėtinėmis ligomis ir visiems nesenai vartojusiems antibiotikus pacientams.
 
Kokie CDI simptomai?
CDI požymiai gali būti įvairūs: nuo lengvos formos viduriavimo be karščiavimo, intoksikacijos iki sunkios diarėjos, dažniausiai sunkaus žarnų uždegimo (pseudomembraninio kolito). Pastarajam būdingas viduriavimas vandeningomis, gausiomis, su nedaug gleivių ir kraujo priemaiša išmatomis, pilvo skausmai, spazmai, karščiavimas, intoksikacija, dehidratacija. Sunkiais atvejais – mirtis.
 
Kokia CDI profilaktika?
Pagrindinės CDI profilaktikos priemonės yra saikingas antibiotikų vartojimas, personalo ir
lankytojų mokymas, standartinės ir papildomos pacientų izoliavimo priemonės. Efektyvios C.
difficile plitimą perspėjančios priemonės sveikatos priežiūros įstaigose – tai tinkamas rankų
plovimas, papildomos pacientų izoliavimo priemonės, nuolatinis aplinkos valymas, dezinfekcija.
 
Antibiotikų vartojimas
Didelę reikšmę turi saikingas antibiotikų vartojimas, nes labai greitai atsiranda C. difficile
antibiotikams atsparių atmainų. Rekomenduojama kontroliuoti antibiotikų vartojimą kiekvienoje srityje, skirti tinkamų antibiotikų ir trumpinti jų vartojimą, nevartoti antibiotikų, kai jų nereikia.
 
Personalo ir lankytojų mokymas
Visas personalas, kuris rūpinasi pacientu, turi būti apmokytas C. difficile infekcijos profilaktikos ir kontrolės, skiriant dėmesį infekcijos perdavimo būdams ir saugos priemonėms.
Lankytojams ir globėjams turi būti suteikta informacija apie infekcijų perdavimą, profilaktikos ir kontrolės priemones, rodoma, kaip atlikti rankų higieną prieš ir po apsilankymo pas pacientą, įspėjami, kad nesinaudotų paciento vonios kambariu ir nevaikščiotų iš vienos palatos į kitą.
 
Pacientų izoliavimo priemonės
Visiems pacientams, kuriems įtariama ar diagnozuota CDI, taikomos standartinės ir papildomos izoliavimo priemonės. Standartinės izoliavimo priemonės (rankų higiena, asmeninės apsaugos priemonės ir kt.) taikomos visiems pacientams, kai yra tikėtinas sąlytis su krauju ar kitais kūno skysčiais per pažeistą odą ar gleivinę.
Papildomos pacientų, sergančių ar įtariamų sergant sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemonės skirtos sumažinti C. difficile perdavimo riziką tiesioginio (nuo paciento pacientui) ir netiesioginio sąlyčio (per personalo rankas, paciento aplinkos daiktus) būdu.
 
Rankų higiena
Prieš ir po tiesioginio sąlyčio su pacientu, kuriam diagnozuota CDI, privalu tinkamai nusiplauti rankas jas muiluojant mažiausiai 15 sek. su muilu be antiseptinių priedų ir tik po to nuskalauti vandeniu.
 
Aplinkos valymas ir dezinfekcija
Užteršta paciento, ypač su ūmia diarėja, aplinka yra labai svarbus C. difficile plitimo veiksnys. Rekomenduojama, esant galimybėms, pacientams naudoti vienkartinius arba paskirti individualius prietaisus (pvz., termometrus, kraujospūdžio matuoklius) arba juos naudojant bendrai, po panaudojimo (prieš naudojant kitam pacientui) valyti ir dezinfekuoti.
Indai ir stalo įrankiai, slaugos priemonės, skalbiniai automatiniuose plovimo, dezinfekcijos įrenginiuose (indų plovimo automatuose, slaugos priemonių dezinfekavimo plautuvuose, skalbyklėse) apdorojami pagal įrenginių gamintojų rekomendacijas.
Vengti paviršių, pvz., durų rankenų, užuolaidų sąlyčio su rankomis, gabenant ir tvarkant basonus / kilnojamo tualeto reikmenis.
 
Daugiau apie C. difficile infekciją skaitykite čia:
 
Parengė Epidemiologinės priežiūros skyrius

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .