Užkrečiamos ligos

Užkrečiamųjų ligų pavadinimai abėcėlės tvarka

Dikroceliozė

Dikroceliozė yra mažai žinoma lėtinė kirmėlinė liga, kurią sukelia siurbikė Dicrocoelium dendriticum. Šios ligos metu yra pažeidžiama kepenų tulžies (hepatobiliarinė) sistema.  
 
Ligos sukėlėjas
            Sukėlėjas Dicrocoelium dendriticum (dar vadinamas lacentine siurbike) priklauso Dicrocoeliidae šeimai. Kūnas yra plokščias 6–10 mm ilgio ir 1,2–2,5 mm pločio, ištįsusio lapelio formos. Turi du siurbtukus, kurių pagalba tvirtinasi prie gleivinės. Šie parazitai yra hermofroditai. Suaugusios ir subrendusios siurbikės išskiria kiaušinėlius, kurie su išmatomis patenka  į aplinką.
 
Parazito vystymosi ciklas
            Parazito vystymosi ciklas vyksta sausumoje, dalyvaujant galutiniams ir tarpiniams šeimininkams.
         Galutiniais šeimininkais gali būti avys, stambieji raguočiai, laukiniai kanopiniai, triušiai, įvairių rūšių graužikai, meškos, labai retai – žmogus. Suaugusios siurbikės parazituoja galutinio šeimininko tulžies latakuose ir tulžies pūslėje. Galutiniai šeimininkai su išmatomis į aplinką išskiria kiaušinėlius, kuriuos praryja ant žemės esantys sausumos moliuskai (pirmas tarpinis šeimininkas). Jų organizme iš kiaušinėlio  išsirita lervos (miracidijos), kurios patenka į virškinamąsias liaukas. Čia jos virsta sporocistomis, iš kurių susidaro cerkarijos (lervinė stadija). Priklausomai nuo aplinkos temperatūros, praeina 4–5 mėn., kol miracidijos virsta cerkarijomis. Cerkarijos susiburia į grupeles (po 100–400) ir apsuptos gleivių sudaro gleivių kamuoliukus. Tokie gleivių kamuoliukai su cerkarijomis pro moliusko kvėpavimo angą patenka į aplinką ir prilimpa prie žolės ar lapų. Išorinis gleivių sluoksnis sudžiūsta ir susidaro tvirtas dangalas, kuris ilgą laiką apsaugo viduje esančias gyvas cerkarijas. Tokius kamuoliukus praryja skruzdėlės (antras tarpinis šeimininkas), kurių organizme per 30–45 dienas cerkarijos virsta invazinėmis lervomis – metacerkarijomis. Vienos skruzdės organizme būna 100 ir daugiau invazinių lervų.
            Literatūroje aprašytas lancetinės siurbikės gyvybinio ciklo fenomenas. Jis pasireiškia tuo, kad dalis cerkarijų, patekusių į skruzdės organizmą, aktyviai migruoja į jos galvos smegenis ir jas pažeidžia. Pakinta skruzdžių elgesys. Dienos metu jos elgiasi normaliai, bet vakare, atšalus orui, negrįžta į skruzdėlyną. Žandais suspaudžia žolės stiebelį, dažniausiai jo viršūnę, ir nejudėdamos kabo iki ryto. Skruzdėlyno, kurio skruzdėlės yra apsikrėtusios lancetine siurbike, aplinkoje, ryte ar vakare galima pamatyti ant žolės viršūnių kabančias sustingusias skruzdėles. Šis neįprastas reiškinys aiškinamas ypatinga parazitų prisitaikymo forma. Užsikrėtusios skruzdėlės, kabančios ant žolės stiebelių viršūnių, turi didesnę galimybę patekti į galutinio šeimininko (dažniausiai žolėdžio gyvūno) organizmą. 

Ligos paplitimas
            Žmonių užsikrėtimai yra reti. Liga registruojama Europoje (Italijoje, Vokietijoje, Ispanijoje ir kt.), Rusijos Federacijoje, Šveicarijoje, Turkijoje, Artimuosiuose Rytuose (Irane), Azijoje (Kinijoje, Japonijoje, Vietname), Afrikoje (Gana, Nigerija, Siera Leonė), Šiaurės ir Pietų Amerikoje bei Australijoje. The parasite tends to be found in areas that favor the intermediate hosts, such as fields with dry, chalky and alkaline soiŽmonių susirgimų pasitaiko Užkaukazėje, Armėnijoje, Azerbaidžane, Gruzijoje.    Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje šios ligos atvejų užregistruota nebuvo.
 
Infekcijos šaltinis
            Infekcijos šaltinis yra stambieji ir smulkieji raguočiai, kiaulės, arkliai, šunys, katės, kiškiai, retai – žmogus, kurie su išmatomis išskiria siurbikių kiaušinėlius. 
 
Užsikrėtimo būdai
         Žmogus užsikrečia invazinėms lervoms patekus į virškinimo traktą. Į žmogaus organizmą šios siurbikės gali patekti atsitiktinai prarijus užsikrėtusią šiais parazitais skruzdėlę.
            Dvylikapirštėje žarnoje lervos (metacerkarijos) išsilaisvina iš apvalkalėlio ir tulžies lataku patenka į kepenis. Čia jos per 7–9 savaites užauga ir lytiškai subręsta. Praėjus 85 dienoms po užsikrėtimo, išmatose jau galima aptikti siurbikių kiaušinėlių.
 
Klinika
            Inkubacinis periodas nežinomas. Ūmi stadija neištirta. D. dendriticum along with D. hospes are part of a group of trematodes that can infect the bile ducts of humans.DDažniausiai As a result most D. dendriticum infections of the biliary tree produce only mild symptoms. D.dendriticum sukelta infekcija praeina lengvai,be ryškesnių simptomų. Ligonis jaučia pilvo skausmus, atsiranda seilėtekis, pykinimas, rėmuo, pilvo pūtimas bei viduriavimas. Ligonis neturi apetito, blogai miega, jam skauda galvą.These symptoms can include biliary colic and general digestive disturbances, including bloating and diarrhea. Esant sunkiai ligos eigai, gali padidėti kepenys, atsirasti nedidelė gelta, vystytis kepenų uždegimas bei cirozė. However, in heavier infections, bile ducts and the biliary epithelium may become enlarged in addition to the generation of fibrous tissue surrounding the ducts, and as a result, hepatomegaly and inflammation of the liver (cirrhosis) may occur.

Kaip liga nustatoma?
            Liga nustatoma įvertinus klinikinius ir epidemiologinius duomenis bei atlikus laboratorinius tyrimus.
      Pagrindinis tyrimas, patvirtinantis diagnozę, yra išmatų ir dvylikapirštės žarnos turinio tyrimas dėl siurbikių kiaušinėlių.
Diagnozei patvirtinti gali būti atliekamas bendras kraujo tyrimas bei serologiniai imonologiniai kraujo tyrimai
.         
Profilaktika
            Saugoti maisto produktus nuo skruzdžių. Daržoves, vaisius valgyti gerai nuplautus.
 
 
Parengė
Aušra Bartulienė
Epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytoja epidemiologė      

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .