Užkrečiamos ligos

Užkrečiamųjų ligų pavadinimai abėcėlės tvarka

Ebolos hemoraginė karštligė

Kokia tai liga?
Ebolos hemoraginė karštligė – tai sunki, dažnai mirtina liga, kurią sukelia Ebolos virusas. Didžiausias Ebolos karštligės protrūkis, kurio metu susirgo daugiau nei 28000 asmenų buvo registruotas 2014–2016 m. trijose Vakarų Afrikos valstybėse (Gvinėjoje, Liberijoje ir Siera Leonėje).
 
Sukėlėjas
Ebolos virusas priklauso Filoviridae virusų šeimai.
Šiuo metu išskiriamos 4 žmogui patogeniškos Ebolavirus genties rūšys: Ebolos virusas, Zaire ebolavirus rūšis (ZEBOV), Bundibugyo virusas, Bundibugyo ebolavirus rūšis (BDBV), Taϊ Forest virusas, Taϊ Forest ebolavirus rūšis (TAFV), Sudan virusas, Sudan ebolavirus rūšis (SUDV). Visos šios rūšys yra aptinkamos Afrikoje. 1989 m. Restone (Virdžinijoje, JAV) iš beždžionių, atgabentų iš Filipinų, buvo išskirtas Reston virusas, Reston ebolavirus rūšis (RESTV). Šis virusas yra sukėlęs epizootijas Filipinuose, Kinijoje, tačiau žmonėms nepavojingas. 
 
Viruso savybės
Filovirusai gali išsilaikyti daugelį dienų skystose ar išdžiūvusiose biologinėse medžiagose. Juos inaktyvuoja gamma spinduliai, veikimas karščiu 60 min 60ºC temperatūroje arba virinimas 5 min. Filovirusai yra jautrūs lipidų tirpikliams, natrio hipochloritui ir kt.
 
Viruso rezervuaras
Keletas vaisėdžių šikšnosparnių (Hypsignathus monstrosus, Epomops franqueti, Myonycteris torquata), priklausančių  Pteropodidae šeimai centrinėje ir vakarų Afrikoje, yra laikomi natūraliais viruso rezervuarais. Afrikoje žmonių Ebolos virusinės infekcijos dėl tiesioginio sąlyčio buvo susijusios su laukinėmis gorilomis, šimpanzėmis, beždžionėmis, miškų antilopėmis, dygliakiaulėmis. Ebolos virusai (Zaire ebolavirus ir Taϊ Forest ebolavirus) buvo išskirti iš laukinių negyvų šimpanzių Cȏte d'Ivoire ir Kongo Respublikoje, iš gorilų Gabone ir Kongo Respublikoje, iš antilopių Kongo Respublikoje. Reston ebolavirus sukėlė sunkius protrūkius tarp makakų Filipinuose ir besimptomes infekcijas kiaulėms.
 
Kaip užsikrečiama?
Ebolos virusas lengvai plinta tiesioginio sąlyčio metu per sergančio ar mirusio asmens kūno skysčius (kraują, sekretus, spermą, organus ir t.t.) ar kūno skysčiais užterštus daiktus, aplinką (rūbus, adatas ir kt.). Didžiausia rizika užsikrėsti yra, kai ligonis vemia, viduriuoja, kraujuoja.
Užsikrėsti galima ir tiesioginio sąlyčio metu su gyvais ar mirusiais virusu infekuotais gyvūnais, įskaitant laukinių gyvūnų (pvz., beždžionių, šimpanzių, miško antilopių, šikšnosparnių) mėsą.

Dažnai Ebolos hemoraginė karštligė  gali būti hospitalinė infekcija. Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai gali užsikrėsti tiesioginio kontakto su sergančių asmenų kūno skysčiais metu nesilaikydami tinkamų šios ligos kontrolės priemonių.

Jeigu susirgęs asmuo pasveiksta,  Ebolos virusas kurį laiką gali išlikti jo sėklidėse, centrinėje nervų sistemoje, akies kamerų skystyje (aqueous humour) (angl. immunologically privileged sites), todėl galima naujų užsikrėtimų tikimybė, ypač lytiniu keliu.

Protrūkio Vakarų Afrikoje 2014-2016 m. metu buvo nustatyta besimptomių ligos atvejų, ypač tarp kontaktinių asmenų. Tačiau tai yra labai ribotas reiškinys ir tikėtina jis neturi didelės reikšmės viruso plitimui tarp žmonių.

Atsižvelgiant į tai, kad virusas aptinkamas kraujyje bei infekuotų, besimptomių ir pasveikusių asmenų organuose ir audiniuose tikėtina, kad užsikrėsti galima transfuzijų ir transplantacijų metu, nors iki šiol užkrėtimų per biologinės kilmės medžiagas nebuvo registruota.
 
Epidemiologija
1976 m. pietų Sudane ir šiaurinėje Kongo Demokratinės Respublikos (KDR) dalyje tuo pačiu metu kilo sunkios hemoraginės karštligės protrūkiai. Naujas Ebolos virusas (ZEBOV) buvo nustatytas ir pavadintas pagal Mongala provincijoje (KDR) esančios upės pavadinimą. Vėlesnės studijos atskleidė tam tikrus skirtumus tarp virusų išskirtų KDR (ZEBOV) ir Sudane (Sudano virusas, SUDV).

1976–2012 m. iš viso buvo užregistruoti 2387 Ebolos hemoraginės karštligės atvejai (iš jų 1590 mirties)  (mirštamumas 66,6 proc.). 2014 m. kovą ZEBOV protrūkis buvo užregistruotas Gvinėjoje ir išplito į Siera Leonę ir Liberiją. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2014-2016 m Gvinėjoje, Siera Leonėje ir Liberijoje buvo užregistruoti 28616 ligos atvejai (iš jų 11310 mirties). Nuo 2014 m. keturi tarpusavyje nesusiję protrūkiai buvo registruoti KDR: du Equateur provincijoje 2014 ir 2018 m., vienas Bas-Uele provincijoje 2017 m., ir vienas didelės apimties protrūkis North Kivu ir Ituri provincijose 2018­­–2019 m.
 
Simptomai
Inkubacinis Ebolos hemoraginės karštligės periodas yra 2–21 d.

Dažniausiai liga prasideda staiga, karščiuojama, skauda galvą, raumenis, sąnarius, jaučiamas silpnumas. Ligonis vemia, viduriuoja vandeningomis išmatomis kartais su kraujo ir gleivių priemaiša. Tai yra pirmieji simptomai būdingi prodrominei ligos fazei (trunka iki 10 dienų). Sekanti ligos stadija pasireiškia įvairių organų sistemų veiklos sutrikimais. Gali išsivystyti gastrointestinaliniai (vėmimas, viduriavimas, anoreksija, pilvo skausmai), neurologiniai (galvos skausmai,  sumišimas) simptomai, taip pat odos bėrimas, kvėpavimo takų sistemos veiklos sutrikimai (kosulys, krūtinės skausmas, dusulys), visiškas išsekimas, įvairios hemoragijos (pvz., viduriavimas krauju,  kraujavimas iš nosies, vėmimas krauju, petechijos, dėminės kraujosruvos ir kt.). Kai kuriems pacientas išsivysto gausus vidinis ir išorinis kraujavimas, diseminuota, intravaskulinė koaguliacija. Baigiamojoje ligos stadijoje žmonės dažniausiai miršta dėl daugybinio organų nepakankamumo, hipovoleminio šoko.

Mirštamumas 65 proc.
 
Profilaktika ir gydymas
Atvejo valdymas ir gydymas
  • Nėra patvirtinto gydymo filovirusinėms infekcijos. Gydymas simptominis.
  • Keletas gydymo metodų (pvz., imuninės terapijos, pagrįstos monokloniniais antikūnais, antivirusinių vaistų terapija, pasveikusių asmenų kraujo serumo naudojimas ir kt.) ir eksperimentinės vakcinos yra tiriamos.
  • Daug žadanti eksperimentinė vakcina rVSV-ZEBOV. Gvinėjoje III fazės klinikinių tyrimų metu, taikant žiedinę vakcinacijos strategiją, buvo nustatyta, kad vakcina yra efektyvi. Pasaulio sveikatos organizacijos strateginė patariamoji ekspertų grupė imunizacijos klausimais rekomendavo šią vakciną naudoti ir KDR protrūkio metu 2018–2019 m.
 
Kontrolės priemonės
Pagrindinis kontrolės priemonių tikslas –  pertraukti viruso plitimo nuo žmogaus žmogui grandinę. Vykdant ligos kontrolę svarbus greitas susirgusių asmenų išaiškinimas ir izoliacija, sąlytį turėjusių asmenų nustatymas, tinkama darbo su ligonių krauju ir kitais kūno skysčiais sauga (asmeninių apsaugos priemonių naudojimas (kaukės, pirštinės, akiniai, neperšlampami chalatai, ir kt.), aplinkos daiktų dezinfekcija, tinkamas medicininių atliekų tvarkymas, mirusių asmenų laidojimas ir kt.

Papildomos profilaktikos priemonės
 
Šalyse ir teritorijose, kuriose registruojami Ebolos hemoraginės karštligės atvejai, rekomenduojama nesilankyti urvuose, šachtose, kur gali būti šikšnosparnių, vengti artimo sąlyčio su gyvais ar mirusiais laukiniais gyvūnais, įskaitant beždžiones, miškų antilopes, graužikus, šikšnosparnius, nevartoti laukinių gyvūnų mėsos.
 
Yra registruotų lytinio užsikrėtimo atvejų, todėl pasveikę vyrai tyrėtų praktikuoti saugius lytinius santykius mažiausiai 12 mėnesių po pasveikimo, išskyrus atvejus, jei dviem atskirais tyrimais patvirtinta, kad spermoje viruso nėra.  Buvo atvejų kai virusas spermoje buvo aptinkamas ilgiau nei 12 mėnesių po pasveikimo, todėl periodiniai spermos tyrimai dėl Ebolos viruso yra rekomenduotini pasveikusiems vyrams.
 
Asmenys, sergantys Ebolos hemoragine karštlige, negali būti kraujo ir organų donorais.  Galimai infekuoti asmenys (besimptomiai keliautojai ar gyventojai grįžę ar atvykę iš viruso paveiktų teritorijų, sąlytį turėję asmenys) negali būti donorais 8 savaites po grįžimo arba 8 savaites nuo sveikatos būklės stebėjimo pradžios. Pasveikę asmenys dėl galimos protarpinės nedidelės viremijos negali būti kraujo, ląstelių, audinių donorais. Pasveikusių gyvų ar mirusių asmenų organų donavimo galimybė vertinama individuliai, atsižvelgiant į recipientui  reikalingos transplantacijos skubumo poreikį, laboratorinių tyrimų rezultatus dėl filovirusų buvimo, informuotą paciento sutikimą, specifinį recipiento sveikatos būklės stebėjimą po transplantacijos, riziką sveikatos priežiūros darbuotojams.
 
Parengta pagal ECDC medžiagą https://www.ecdc.europa.eu/en/ebola-and-marburg-fevers/facts/factsheet, atnaujintą 2019 m.  gegužės 15 d.
 
Parengė
Simona Žukauskaitė-Šarapajevienė
Visuomenės sveikatos specialistė
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .