Užkrečiamos ligos

Užkrečiamųjų ligų pavadinimai abėcėlės tvarka

Enterobiozė

Kas yra enterobiozė?
Enterobiozė (dar vadinama oksiuriaze, spalinių infekcija, siūlinių kirmėlių infekcija) yra parazitinis susirgimas, dažniausiai pasireiškiantis perianalinės (išeinamosios angos) srities niežuliu.

Sukėlėjas
Enterobiozę sukelia parazitinės kirmėlės Enterobius vermicularis (Oxyuris vermicularis), liaudiškai žinomos kaip spalinės. Tai yra mažos (8–13 mm x 0,3–0,5 mm dydžio), baltos spalvos, primenančios spalius kirmėlaitės. Jos gyvena žmogaus plonosios žarnos apatinėje ir storosios žarnos viršutinėje dalyje. Kai apvaisintos patelės gimdoje kiaušinėliai subręsta, ji nesugeba fiksuotis prie žarnos gleivinės ir žarnų peristaltikos (susitraukimų) varomos šliaužia žemyn, link išeinamosios angos. Dalis (apie 5 proc.) spalinių pasišalina su išmatomis, kita dalis – aktyviai iššliaužia pro išeinamąją angą (dažniausiai vakare ar naktį). Spalinės, patekusios ant ligonio odos, pradeda išskirti kiaušinėlius. Viena patelė padeda apie 12–15 tūkst. kiaušinėlių ir žūsta. Spalinių kiaušinėliai yra bespalviai, persišviečiantys, su dvigubu apvalkalėliu, matomi tik per mikroskopą. Kiaušinėliuose yra lerva, kuri, esant optimaliai temperatūrai (36°C) per 4–6 valandas subręsta. Toks kiaušinėlis tampa užkrečiamas žmogui. Subrendę kiaušinėliai gali išlikti gyvybingi aplinkoje apie 20–30 dienų. Jie jautrūs išdžiūvimui, aukštai temperatūrai bei tiesioginiams saulės spinduliams: 40-55°C temperatūra kiaušinėlius užmuša per kelias sekundes, virš 65°C - užmuša tą pačią akimirką. Šiltos vasaros metu, kai temperatūra pasiekia 36–37°C, o oro drėgmė sumažėja iki 30–40 proc., kiaušinėliai išlieka gyvybingi tik 3 valandas.

Ligos paplitimas
Spalinės yra parazitas kosmopolitas, labiausiai paplitęs parazitas pasaulyje, ypatingai vidutinio klimato juostos šalyse. Enterobioze pasaulyje kasmet vidutiniškai serga apie 200 mln. žmonių. Europos šalyse vaikų sergamumas siekia iki 20–70 procentų. Ši liga tapo įprasta žarnyno parazitoze Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Rytų Europos šalyse, nepriklausomai nuo žmonių rasės, socialinio ekonominio statuso ir kultūros. Enterobiozė dažniau registruojama žmonėms, kurie gyvena blogesnėse sanitarinėse sąlygose.
Statistikos duomenimis, Lietuvoje kasmet enterobioze užsikrečia ir serga apie 2  tūkst. asmenų. Kiekvienais metais šis skaičius mažėja, nes profilaktinių tyrimų, kurių pagalba išaiškinama apie 75 proc. visų sergančių enterobioze, atliekama vis mažiau. Labiausiai užsikrėtę yra pradinių klasių mokiniai ir ikimokyklinio amžiaus vaikai, tačiau šia helmintoze serga ir suaugę žmonės.

Infekcijos šaltinis
Vienintelis šios ligos infekcijos šaltinis yra sergantis enterobioze žmogus. Spalinių kiaušinėliai, patekę ant ligonio odos, per 4–6 val. (per naktį) subręsta ir tampa užkrečiami. Nuo sergančiojo spalinių kiaušiniai patenka ant naktinių rūbų ir lovos baltinių, grindų, lieka ant rankšluosčių, tualetų unitazų, vonios kraštų, per užterštas rankas patenka ant maisto. Spalinių kiaušinius gali išnešioti musės ar tarakonai, su dulkėmis jie gali pakilti į orą ir nusėsti ant lentynų, kėdžių, paveikslų ir t.t. Daugiausiai kiaušinėlių būna miegamuosiuose. Šunys ir katės šia kirmėline liga neserga, bet ant savo kailiuko kiaušinėlius gali išnešioti po visą butą. Vaikas, lankantis vaikų ugdymo įstaigą, ant savo drabužėlių, rankų, spalinių kiaušinėlių gali nunešti į darželį ar mokyklą. Sergantis vaikas užkrėsti kitus gali tol, kol jo organizme parazituoja spalinės.

Kaip žmogus užsikrečia?
Žmogus enterobioze užsikrečia spalinių kiaušinėliams per burną patekus į virškinimo traktą. Dažniausiai užsikrečiama nuo nešvarių rankų, užteršto maisto ar daiktų (žaislų, knygų, drabužių, baldų ir t.t.). Spalinių kiaušinėliai su dulkėmis gali patekti į kvėpavimo takus, iš kur jie patenka į ryklę ir yra nuryjami. Vaikai, kurie neturi reikiamų higieninių įgūdžių, dažnai užsikrečia pakartotinai, todėl sirgti gali mėnesius ar net metus.

 
Ligos simptomai
Pirmąsias dvi savaites po užsikrėtimo liga pasireiškia pilvo skausmais, dažniausiai bambos srityje, padažnėjusiu tuštinimusi, pykinimu. Praėjus maždaug 30 dienų po užsikrėtimo, kai suaugusios kirmėlaitės pradeda šalintis per išeinamąją angą, atsiranda stiprus išeinamosios angos, tarpvietės, lytinių organų niežulys. Tai yra ryškiausias enterobiozės simptomas. Kadangi labiausiai niežulys kankina naktį, ligonis blogiau miega, būna irzlus, nervingas, sumažėja darbingumas. Dėl bendros intoksikacijos gali svaigti ir skaudėti galvą, sumažėja apetitas. Kai parazituoja didelis spalinių kiekis, niežulys gali būti jaučiamas visą parą. Niežulys trunka 1–3 dienas ir po to išnyksta, tačiau po 2–3 savaičių dažnai pasikartoja. Toks periodiškumas susijęs su pakartotinu užsikrėtimu (reinfekcija). Kai spalinėmis užsikrečiama pakartotinai, ligos simptomai trunka ilgiau, niežulys tampa pastovesnis ir įkyresnis.

Ligos komplikacijos
Nors ir retai, sergant enterobioze galimos komplikacijos. Susikaupusios aklosios žarnos ataugoje spalinės gali sukelti apendicitą. Jos gali nušliaužti į šlapimtakius, lytinius organus ir sukelti šių organų uždegimus. Gyvendamos žarnyne jos išskiria savo apykaitos produktų, vystosi alerginės reakcijos, kurios pasireiškia įvairiais odos bėrimais. Spalinės gali būti ir šlapimo nelaikymo priežastis. Kasant niežtinčią odą, ji dažnai pažeidžiama, todėl gali prasidėti bakteriniai odos ir išorinių lytinių organų uždegimai. Ilgai sergantiems šia helmintoze vaikams vystosi anemija (mažakraujystė), sutrinka jų augimas, fizinis ir protinis vystymasis. Kirmėlės slopina organizmo imunitetą, todėl vaikas tampa neatsparus ir kitiems infekciniams susirgimams, sulėtėja imuniteto susidarymas, paskiepijus nuo kitų ligų.

Ligos diagnostika
Ligonį tirti dėl enterobiozės reikia, pastebėjus neaiškios kilmės alergiją, sutrikus žarnyno veiklai, niežtint išangės sritį. Šią infekciją galima nustatyti tik tada, kai spalinės ima šalintis iš žarnyno, tuomet galima jas pamatyti aplink išeinamąją angą, ant lovos baltinių ar kelnaičių, kartais išmatose. Enterobiozės diagnostikai naudojami lipnios juostos ar perianalinių nuograndų metodai. Lipni permatoma plėvelė prilipinama prie išeinamosios angos arba imamos išangės raukšlių nuograndas, po to žiūrima per mikroskopą ir ieškoma spalinių kiaušinėlių. Kadangi kiaušinėlius galima nuplauti, šis tyrimas atliekamas neapsiplovus sėdmenų, geriausiai iš ryto prieš tuštinimąsi. Po nagais taip pat galima rasti spalinių kiaušinėlių.

Gydymas
Kad ligonis nebūtų ilgalaikis infekcijos šaltinis, jį būtina gydyti. Gydoma vaistais nuo kirmėlių (antihelmintikais). Rekomenduojama išsitirti ir gydytis visai šeimai, nes dažniausiai enterobioze užsikrečia ir kiti šeimos nariai. Asmenys, gydyti nuo enterobiozės, vėl tiriami praėjus 2 savaitėms ir mėnesiui – norint nustatyti, ar jie neužsikrėtė šia helmintoze pakartotinai.

Profikaltika

Asmeninė higiena

  • Plauti rankas pasinaudojus tualetu, pakeitus sauskelnes, prieš valgį ar maisto gaminimą.
  • Trumpai karpyti nagus ir jų nekramtyti.
  • Palaikyti viso kūno švarą, vilkėti švariais viršutiniais ir apatiniais drabužiais.
  • Naudoti tik švarius lovos baltinius, rankšluosčius.
 
Aplinkos švara
  • Reguliariai vėdinti, tvarkyti ir drėgnu būdu valyti gyvenamąsias patalpas, ypač – miegamąsias patalpas, tualetą ir vonią. Po to karštu vandeniu nuplikinti naudotus plovimo ir valymo įrankius.
  • Siurbti, dulkinti ir drėgnu būdu valyti kilimus, kiliminius takelius, minkštą sofų, fotelių, kėdžių audinį išsiurbti, išpurtyti ar išlyginti per drėgną medžiagą karšta laidyne.  
  • Vandeniu ir muilu nuplauti, išskalbti vaikų žaislus. Jei žaislų negalima skalbti, reikėtų juos lauke išpurtyti, nuvalyti ir palikti saulėje, žiemą – šaltyje.
  • Patalpose naikinti muses, tarakonus ir kitus vabzdžius.
 
Ligonio priežiūra
  • Sergančiajam naktį patartina užsimauti apglundančias kelnaites, kad ant patalynės ir kitų aplinkos daiktų nepatektų kirmėlių ir jų kiaušinėlių.
  • Ryte naktines kelnaites išskalbti ar nuplikinti karštu vandeniu.
  • Kiekvieną rytą nusiprausti šiltu vandeniu su muilu: gerai nuplauti sėdmenis, šlaunis ir rankas.
  • Karštu vandeniu plauti tualeto unitazą, vonią ir panaudotus naktinius puodus. Valymui naudotas priemones (kempines, skudurėlius) nuplikinti karštu vandeniu.
  • Po gydymo pakeisti visus kūno ir lovos baltinius, juos išskalbti aukštesnėje nei 60°C temperatūroje.
  • Valymui, plovimui patartina naudoti ūkinį muilą, sodą.
Parengė:
Aušra Bartulienė
Epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytoja epidemiologė

 


Enterobiozės prevencijos metodinės rekomendacijos

 


Viskas apie enterobiozę

 


Rankų higiena STOP!

 


Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .