Užkrečiamos ligos

Užkrečiamųjų ligų pavadinimai abėcėlės tvarka

Enterovirusinės infekcijos

Enterovirusai - tai grupė Picornaviridae šeimai priklausančių virusų, galinčių sukelti daugybę infekcinių ligų, ypatingai kūdikiams ir vaikams. Jie gali sukelti įvairius klinikinius sindromus, pavyzdžiui, rankų-kojų-burnos ligą, herpanginą, miokarditą, aseptinį meningitą ir kt.  
Enterovirusinė infekcija gali pasireikšti nuo lengvos formos, kaip vasaros peršalimo liga, iki encefalito, miokardito ar naujagimo sepsio. Enterovirusinės infekcijos plinta ištisus metus, tačiau vidutinio klimato zonoje didesnis sergamumas registruojamas vasaros – rudens mėnesiais.
Picornaviridae (maži RNR visrusai) šeimos enterovirusų grupei priklauso Coxsacki, Echo ir poliovirusai. Enterovirusų grupė skirstoma į 2 klases: poliovirusų (1, 2 ir 3 tipų) ir ne poliovirusų (Coxsacki virusai, Enterovirusai, Echovirusai ir neklasifikuojami enterovirusai). Enterovirusines infekcijas apjungia 23 Coxsacki virusų A infekcijas, 28 Echovirusų sukeltas ir 5 enterovirusų nepatikslintas infekcijas.
Dažniausiai visų šių virusų plitimas vyksta fekaliniu-oraliniu būdu, tačiau galimas virusų plitimas ir oro lašeliais per kvėpavimo takus. Enterovirusai yra atsparūs aplinkos veiksniams, jie ilgai išlieka gyvybingi kambario temperatūroje, išgyvena veikiami skrandžio rūgšties bei virškinimo fermentų. Inkubacinis laikotarpis trunka 3-10 dienų.
 
 Epidemiologija
Ne polio enterovirusinės infekcijos yra paplitusios visame pasaulyje, tačiau tikrieji infekcijų mastai nėra žinomi.
Bendras mirštamumas nuo ne polio enterovirusinių infekcijų yra mažas. Didžiausia mirštamumo rizika yra nuo enterovirusų sukelto naujagimių sepsio. Kartais enterovirusai gali sukelti visuotiną encefalito, turinčio gerą prognozę, protrūkį. Enterovirusų sukeltuose protrūkiuose galimi mirties atvejai nuo įvairių infekcijos formų. Didesnis mirštamumas gali būti endokarditų ar miokarditų atvejais.
Bendras mirštamumas nuo poliomielito yra 2-10%.
Imlūs infekcijai bet kokio amžiaus žmonės, nepriklausomai nuo lyties. Vaikų imlumas didžiausias, tačiau tai priklauso ir nuo virusų dozės, vaiko imuninės būklės, higienos įgūdžių. Vyresnio amžiaus vaikams infekcija praeina lengvai, kiek sunkesnės ligos formos gali būti naujagimiams. Suaugusiems 20-50 metų asmenims infekcija dažniausiai pasireiškia hemoraginiu konjunktyvitu.
 
Infekcijos pasireiškimas
Ne polio enterovirusų sukeltų infekcijų skaičius kiekvienais metais gali būti labai didelis. Daugiau nei 90% infekcijos atvejų gali būti besimptomiai arba pasireiškiantys vien nespecifiniu karščiavimu. Enterovirusų sukeltų infekcijų klinikiniai požymiai gali būti labai polimorfiški, tačiau dažniausiai pasireiškia karščiavimu, virškinamojo trakto sutrikimais, virusinėms infekcijoms būdingais prodrominiais požymiais.

  • Labiausiai paplitusi enterovirusinės infekcijos forma – nespecifinis karščiavimas iki 38,5-40° C. Infekcijos požymių spektras gali būti labai įvairus (gerklės, galvos skausmai, bendras negalavimas, konjunktyvitas, vėmimas, viduriavimas), tačiau dažniausiai pasireiškia karščiavimu, viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiais ir virškinimo trakto sutrikimu. Panašius infekcijos požymius, trunkančius 3-7 dienas, sukelia visi enterovirusų potipiai.
  • Herpangina dažniausiai pasireiškia 3-10 metų vaikams. Skausmingos pūslelės ant užpakalinės ryklės sienelių ir tonzilių, karščiavimas, gerklės skausmas yra pagrindiniai šios infekcijos formos požymiai. Herpanginą dažniausiai sukelia Coxsacki A ir B virusai. Požymiai išnyksta per 3-7 dienas.
  • Rankų-kojų-burnos liga pasireiškia pūsleliniu ryklės, delnų, padų, tarpupirščių bėrimu. Ligai būdingas karščiavimas, trunkantis 1-2 dienas ir virusinė egzantema. Dažniausiai šią infekciją sukelia  coxsacki A 16 serotipo virusas.
  • Virusiniai odos bėrimai, kuriuos sukelia dažniausiai Echo virusai ir dėl kurių tėvai kreipiasi į gydymo įstaigas, pasireiškia vasaros mėnesiais jaunesniems nei 5 metų vaikams. Bėrimai pranyksta po 3-5 dienų.
  • Aseptinio meningito požymiai gali prasidėti kaip nespecifinio karščiavimo liga, tačiau meningitui progresuojant ligoniai skundžiasi galvos skausmu, sprando rigidiškumu, šviesos baime. Šiuos požymius gali lydėti nespecifinis bėrimas, todėl tenka diferencijuoti nuo meningokokcemijos. Aseptinio meningito eiga paprastai gerybinė, požymiai išnyksta per 1-2 savaites.
    • 80-90% aseptinio meningito atvejų sukelia Coxsakie B grupės virusai ir Echo virusai. Neurotropinis Enterovirusas 71 gali sukelti žymiai sunkesnę centrinės nervų sistemos (CNS) infekciją.
  • Virusinis perikarditas ar miokarditas, kurį dažniausiai sukelia Coxsacki grupės B5, gali pasireikšti skausmu krūtinėje, nuovargiu, dusuliu po fizinio krūvio. Šie požymiai gali progresuoti iki širdies aritmijos bei nepakankamumo. Virusinį perikarditą ar miokarditą gali  sukelti ir Echo virusai.
  • Pleurodynia (Bornholm‘o liga, velnio gripas, epideminė mialgija), kurią sukelia Coxsacki B3 ir B5 virusai, pasireiškia ūmiu krūtinės ir pilvo raumenų skausmu, kuris sustiprėja kosint. Spazminiai raumenų skausmai trunka 15-30 minučių. Tokia ligonio būklė gali simuliuoti rimtas chirurgines būkles, sukelti kvėpavimo funkcijos sutrikimų. Šie visi požymiai gali būti lydimi karščiavimo, galvos skausmo, anoreksijos, pykinimo, vėmimo.
  • Naujagimių enterovirusinė infekcija gali pasireikšti į sepsį panašiais požymiais, tame tarpe meningoencefalito, miokardito, hepatito požymiais. Naujagimiai turi didžiulę riziką Echovirusų ir Coxsacki B grupės virusinėms infekcijoms. 
  • Poliovirusinė infekcija:  http://www.ulac.lt/ligos/P/poliomielitas
Rizikos veiksniai ir profilaktika
Enterovirusinių infekcijų rizikos veiksniais yra prasta sanitarija, higienos įgūdžių stoka, blogos gyvenimo sąlygos. Didžiausią riziką turinti visuomenės dalis – vaikai iki 5 metų – neturi pakankamo imuninio atsako į infekcijas, neturi ir higienos įgūdžių.
Nors nėra pakankamai įrodymų, tačiau naujagimiai greičiausiai užsikrečia po gimimo. Labiausiai tikėtina, kad naujagimiai užsikrečia nuo motinos ar nuo kitų vaikų.
Nėra vakcinos užkirsti kelią ne polio enterovirusų plitimui. Dažnas, kruopštus rankų plovimas padės išvengti perdavimo daugelio infekcinių ligų, įskaitant enterovirusų sukeltų infekcijų. Viruso plitimui apriboti rekomenduojama:
  • laikytis asmeninės higienos ligos metu: čiaudint ir kosint būtina prisidengti burną ir nosį servetėle. Rankas plauti po kiekvieno sąlyčio su burnos ir nosies išskyromis, taip pat prieš gaminant maistą, prieš valgant;
  • vengti artimo sąlyčio su sergančiais asmenimis;
  • dažnai valyti ir dezinfekuoti galimai užterštus paviršius.
 
Parengė Epidemiologinės priežiūros skyrius

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .