Užkrečiamos ligos

Užkrečiamųjų ligų pavadinimai abėcėlės tvarka

Hepatitas D

Hepatitas D (delta hepatitas) - tai hepatito D viruso (HDV) sukeltas kepenų uždegimas.

Hepatito D infekcijos šaltinis yra sergantis besimptome ir simptomine ligos forma žmogus. Hepatitas D gali pasireikšti tik kartu su hepatitu B, nes hepatito D viruso replikacijai reikalingas hepatito B virusas (HBV), t.y. be hepatito B viruso hepatito D infekcija nevyksta. Užsikrėsti HDV galima kartu su hepatito B virusu (koinfekcija) arba jau esant HBV (superinfekcija).

Hepatito D viruso perdavimo būdai (yra tokie pat kaip ir hepatito B viruso (HBV))
  • Hepatito D virusas plinta per visų rūšių (vaginalinius, oralinius, analinius) lytinius santykius.
  • Per kraują: perpilant kraują ar jo produktus; nesteriliais instrumentais švirkščiantis narkotikus; nesteriliomis priemonėmis atliekant tatuiruotes, veriant auskarus; naudojantis užsikrėtusio asmens dantų šepetuku, skutimosi mašinėle, manikiūriniais reikmenimis.
  • Iš motinos vaikui (vertikalus) – užsikrėtusi motina gali perduoti virusą nėštumo ir gimdymo metu. Pasitaiko retai.
Imlumas - visuotinis. Tai reiškia, jei neturintis specifinio imuniteto (neskiepytas, nesirgęs) asmuo susidurs su virusu, jis juo užsikrės ir organizme išsivystys infekcija (simptominė ar besimptomė).
 
Ligos simptomai

Inkubacinis laikotarpis priklauso nuo infekcijos klinikinės formos: koinfekcijos (užsikrėtus HDV ir HBV vienu metu) atveju – nuo 6 sav. iki 6 mėn., superinfekcijos (užsikrėtus HDV, kai jau organizme buvo HBV) atveju – nuo 2 iki 8 savaičių.

Ūminė ligos forma beveik nesiskiria nuo HBV infekcijos. Dažniausi simptomai: didelis bendras silpnumas, sąnarių skausmas, apetito stoka, pykinimas, kartumas burnoje, karščiavimas, skausmas ar diskomfortas dešinėje pašonėje, o sergant geltine forma - patamsėjęs šlapimas (alaus spalvos), pageltę akių obuoliai bei oda. Sergant ūmia HBV ir HDV koinfekcija galimos lengvos bei sunkios ligos formos ar net "žaibinis" hepatitas (10 - 20 proc.). Superinfekcija, kai HDV užsikrečia lėtiniu hepatitu B sergantis žmogus, 70 – 90 procentų asmenų visose amžiaus grupėse pagreitina progresavimą į sunkesnę ligos formą. HDV superinfekcija spartina ligos progresavimą į kepenų cirozę beveik dešimtmečiu, lyginant su pacientais, sergančiais HBV monoinfekcija, nepaisant to, kad HDV slopina HBV replikaciją.

Hepatito D diagnostika ir gydymas

HDV infekcijos diagnostikai imamas kraujas iš venos. Atliekami laboratoriniai tyrimai. HDV infekcija diagnozuojama nustatant specifinius imunologinius žymenis prieš hepatito D virusą: esant koinfekcijai (anti-HDV IgG, anti-HDV IgM, HBsAg, anti-HBc IgM, HBeAg ir HDV RNR); esant superinfekcijai (anti-HDV ir anti-HDV IgM dideli titrai, HBsAg, HDV RNR, nebūna anti-HBc IgM).

Hepatito D gydymą skiria infekcinių ligų gydytojas (reikalingas šeimos gydytojo siuntimas).

Hepatito D profilaktika

HDV infekcijos profilaktikos ir kontrolės priemonės yra šios: skiepai nuo hepatito B;  kraujo, injekcijų saugumo užtikrinimas; žalos mažinimo paslaugų plėtojimas ir kt.

Hepatito B skiepai nesuteikia apsaugos nuo HDV infekcijos tiems asmenims, kurie jau yra užsikrėtę HBV infekcija.

Apie skiepus nuo hepatito B, skaitykite čia

Kas patiria didesnę riziką užsikrėsti?
 
  • HBV infekcijos nešiotojai.
  • Žmonėms, kurie neturi imuniteto nuo HBV (tiek natūralaus imuniteto, kuris susidaro persirgus, tiek imuniteto, kuris susidaro pasiskiepijus nuo HBV).
  • Kaip ir HBV infekcijos atveju, taip ir HDV infekcija labiausiai rizikuoja užsikrėsti asmenys, turintys daug lytinių partnerių; vartojantys švirkščiamuosius narkotikus; medicinos darbuotojai, turintys sąlytį su krauju ar kitais žmogaus biologiniais skysčiais (pvz., laboratorijų personalas) ar medikai, atliekantys invazines procedūras (pvz., chirurgai, odontologai, akupunktūros specialistai, greitosios medicinos pagalbos medikai); hemofilija sergantys asmenys, hemodializuojami pacientai ir kt.
Geografinis pasiskirstymas

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, remiantis skaičiavimais, visame pasaulyje maždaug 5 proc. lėtine HBV infekcija sergančių žmonių yra užsikrėtę ir HDV, kitaip sakant pasaulyje iš viso juo serga 15–20 mln. žmonių. Prie didelio paplitimo regionų priskiriama Afrika (Centrinė ir Vakarų Afrika), Azija (Centrinė ir Šiaurės Azija, Vietnamas, Mongolija, Pakistanas, Japonija ir Kinijos Taipėjus), Ramiojo vandenyno salos (Kiribatis, Nauru), Artimieji Rytai (visos šalys), Rytų Europos šalys(Rytų Viduržemio jūros regionai, Turkija), Pietų Amerika (Amazonės baseinas) ir Grenlandija. Tačiau bendras paplitimo įvertinimas ir geografinė informacija yra neišsami, nes daugelis šalių neteikia ataskaitų apie HDV paplitimą.  Kadangi skiepai nuo hepatito B apsaugo ir nuo HDV infekcijos, todėl sėkmingas HBV imunizacijos programų išplėtimas sumažino hepatito D paplitimą visame pasaulyje.

Pagrindiniai faktai
 
  • Hepatitas D yra kepenų liga, kuri pasireiškia tiek ūmine, tiek lėtine forma. Šią ligą sukelia hepatito D virusas (HDV), kurio replikacijai būtinas HBV. Užsikrėtimas HDV infekcija įvyksta tik vienu metu su HBV arba kaip HBV superinfekcija.
  • Užsikrėtimo hepatito D virusu galima išvengti pasiskiepijus nuo hepatito B.
  • Visame pasaulyje nuo 1980 m. bendras užsikrėtimo HDV atvejų skaičius sumažėjo. Šią tendenciją daugiausia lėmė sėkminga pasaulinė HBV vakcinacijos programa.
  • Kasmet liepos 28 d. yra pažymima Pasaulinė hepatitų diena
Daugiau informacijos apie hepatitą B

Parengė: ŽIV/LPI ir hepatitų priežiūros sk. vedėja gyd. I.Čaplinskienė

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .