Užkrečiamos ligos

Užkrečiamųjų ligų pavadinimai abėcėlės tvarka

Marburgo hemoraginė karštligė

Kokia tai liga?
Marburgo hemoraginė karštligė – labai sunki liga, kurią sukelia Marburgo virusas. Šis virusas kaip ir Ebolos virusas priklauso Filoviridae šeimai.
 
Viruso rezervuaras
Mokslinių studijų duomenimis, tikėtina, kad viruso rezervuaras yra afrikiniai vaisėdžiai šikšnosparniai, ypač Egiptinis skraidantysis šuo (lot. Rousettus aegyptiacus, angl. Egyptian Fruit BatEgyptian Rousette).
 
Paplitimas
Marburgo hemoraginė karštligė pirmą kartą užregistruota 1967 m. protrūkių Marburgo ir Frankfurto (Vokietija) bei Belgrado (Serbija) laboratorijose metu. Laboratorijos darbuotojai turėjo sąlytį su beždžionių (žaliųjų markatų (Chlorocebus aethiops)) iš Ugandos krauju, organais, ląstelių kultūromis.

1967–2012 m. iš viso užregistruotas 571 Marburgo hemoraginės karštligės atvejis (iš jų 470 mirties). Šio periodo metu Marburgo hemoraginės karštligės protrūkiai registruoti Kongo Demokratinėje Respublikoje, Gabone, Sudane, Ugandoje. Pastaraisiais metais protrūkiai registruoti Kongo Demokratinėje Respublikoje, Kenijoje, Ugandoje ir Angoloje (2005 m,), Ugandoje (2007, 2017 m.).
 
Kaip užsikrečiama?
Marburgo virusas lengvai plinta tiesioginio sąlyčio metu per sergančio ar mirusio asmens kūno skysčius (kraują, sekretus, spermą, organus ir t.t.) ar kūno skysčiais užterštus daiktus, aplinką (rūbus, adatas ir kt.). Didžiausia rizika užsikrėsti yra, kai ligonis vemia, viduriuoja, kraujuoja.
Užsikrėsti galima ir tiesioginio sąlyčio metu su gyvais ar mirusiais virusu infekuotais gyvūnais, įskaitant laukinių gyvūnų (pvz., beždžionių, šimpanzių, miško antilopių, šikšnosparnių) mėsą.

Marburgo hemoraginė karštligė gali būti hospitalinė infekcija. Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai gali užsikrėsti tiesioginio kontakto su sergančių asmenų kūno skysčiais metu nesilaikydami tinkamų šios ligos kontrolės priemonių.

Jeigu susirgęs asmuo pasveiksta, Marburgo virusas kurį laiką gali išlikti jo sėklidėse, centrinėje nervų sistemoje, akies kamerų skystyje (aqueous humour) (angl. immunologically privileged sites), todėl galima naujų užsikrėtimų tikimybė, ypač lytiniu keliu.

Atsižvelgiant į tai, kad virusas aptinkamas kraujyje bei infekuotų ir pasveikusių asmenų organuose ir audiniuose tikėtina, kad užsikrėsti galima transfuzijų ir transplantacijų metu, nors iki šiol užkrėtimų per biologinės kilmės medžiagas nebuvo registruota.
 
Simptomai
Inkubacinis ligos periodas – 2–21 d. (dažniausiai 5–10 d.). Liga prasideda ūmiai, karščiuojama, skauda galvą. Trečią ligos dieną dažniausiai išsivysto skrandžio ir žarnyno funkcijos sutrikimai (pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas). Praėjus maždaug 5–7 d. nuo ligos simptomų atsiradimo pradžios pacientams gali pasireikšti makulopapulinis bėrimas. Sunkiais atvejais sutrinka centrinės nervų sistemos veikla, būdingas sumišimas, pritemusi sąmonė, dirglumas. Daugeliui pacientų išsivysto įvairūs kraujavimai.

Vidutinis mirštamumas 53,8 proc., praeityje įvykusių protrūkių metu mirštamumas svyravo nuo  24 iki 88 proc.
 
Profilaktika ir gydymas
Atvejo valdymas ir gydymas
Nėra patvirtinto gydymo filovirusinėms infekcijos. Gydymas simptominis.
 
Kontrolės priemonės
Pagrindinis kontrolės priemonių tikslas – pertraukti viruso plitimo nuo žmogaus žmogui grandinę. Vykdant ligos kontrolę svarbus greitas susirgusių asmenų išaiškinimas ir izoliavimas, sąlytį turėjusių asmenų nustatymas, tinkama darbo su ligonių krauju ir kitais kūno skysčiais sauga (asmeninių apsaugos priemonių naudojimas (kaukės, pirštinės, akiniai, neperšlampami chalatai, ir kt.), aplinkos daiktų dezinfekcija, tinkamas medicininių atliekų tvarkymas, mirusių asmenų laidojimas ir kt.
 
Papildomos profilaktikos priemonės
Šalyse ir teritorijose, kuriose registruojami Marburgo hemoraginės karštligės atvejai, rekomenduojama nesilankyti urvuose, šachtose, kur gali būti šikšnosparnių, vengti artimo sąlyčio su gyvais ar mirusiais laukiniais gyvūnais, įskaitant beždžiones, miškų antilopes, graužikus, šikšnosparnius, nevartoti laukinių gyvūnų mėsos.
 
Užkrėtimo lytiniu kelius atvejis per infekuotą spermą buvo registruotas praėjus septynioms savaitėms po klinikinio pasveikimo. Detalesni tyrimai reikalingi šioje srityje. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja visiems pasveikusiems vyrams praktikuoti saugius lytinius santykius 12 mėnesių nuo ligos simptomų pradžios arba kol dviem atskirais tyrimais bus patvirtinta, kad spermoje viruso nėra.
 
Parengė
Simona Žukauskaitė-Šarapajevienė
Visuomenės sveikatos specialistė
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .