Kaulų lūžis yra viena iš tų traumų, kuri akimirksniu pakeičia kasdienybę ir priverčia ilgam laikui sulėtinti tempą. Nesvarbu, ar tai būtų riešo, kulkšnies, ar šonkaulių trauma, gijimo procesas dažniausiai yra ilgas, varginantis ir neretai lydimas skausmo bei diskomforto. Natūralu, kad susidūrę su tokia situacija, pacientai ieško bet kokių būdų, galinčių pagreitinti sveikimą. Vaistinėse gausu įvairiausių gelių, tepalų ir balzamų, kurių gamintojai žada stebuklingą poveikį: nuo skausmo malšinimo iki greitesnio kaulo „suaugimo“. Tačiau medicinos specialistai į šiuos pažadus žiūri pragmatiškai. Svarbu suprasti, kad joks išorinis preparatas negali tiesiogiai paveikti giliai esančio kaulinio audinio vientisumo atkūrimo, tačiau tinkamai parinktos priemonės gali reikšmingai palengvinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę gijimo periodu.
Kaip iš tiesų vyksta gijimas ir kur čia telpa tepalai?
Kad suprastumėme, ar verta investuoti į brangius tepalus, pirmiausia turime suvokti biologinius procesus. Kaulo gijimas yra sudėtinga, keliais etapais vykstanti biologinė reakcija. Vos įvykus lūžiui, prasideda uždegiminė fazė, susidaro hematoma (kraujosruva). Vėliau formuojasi minkštasis, o paskui ir kietasis kaulinis rumbas. Galiausiai vyksta kaulo remodeliacija, kuri gali trukti net kelerius metus.
Gydytojai traumatologai pabrėžia vieną esminį faktą: tepalai, geliai ir kremai veikia tik paviršinius audinius. Jų veikliosios medžiagos prasiskverbia į odą, poodinį sluoksnį, raumenis ir raiščius, tačiau pasiekti patį kaulą ir paspartinti jo ląstelių (osteoblastų) darbą yra praktiškai neįmanoma. Todėl, jei matote reklamą, teigiančią, kad tepalas „sujungia kaulus“, žinokite – tai rinkodaros triukas. Visgi, tai nereiškia, kad tepalai yra beverčiai. Jie atlieka kitą, labai svarbią funkciją – kovoja su pasekmėmis, kurios lydi lūžį: tinimu, minkštųjų audinių uždegimu, kraujosruvomis ir skausmu.
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU): pirmoji pagalba
Viena populiariausių ir dažniausiai gydytojų rekomenduojamų grupių yra tepalai, kurių sudėtyje yra nesteroidinių vaistų nuo uždegimo. Dažniausiai tai preparatai su diklofenaku, ibuprofenu, ketoprofenu ar indometacinu. Šios priemonės yra „auksinis standartas“ kovojant su skausmu potrauminiu laikotarpiu.
Jų veikimo mechanizmas yra pagrįstas uždegimą skatinančių fermentų blokavimu lokaliai. Kodėl tai geriau nei tabletės? Vartojant vaistus per burną, veiklioji medžiaga keliauja per visą virškinamąjį traktą, apkrauna skrandį, kepenis ir inkstus, o į pažeistą vietą patenka tik nedidelė dalis vaisto. Tepant vietiškai:
- Sumažinama sisteminio šalutinio poveikio rizika (ypač aktualu žmonėms su jautriu skrandžiu).
- Vaistas koncentruojasi būtent ten, kur skauda – aplinkiniuose audiniuose, kurie po lūžio dažnai būna patinę ir uždegimiški.
- Efektyviai mažinamas tinimas (edema), kuris dažnai trukdo kraujotakai ir lėtina gijimą.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie tepalai neturėtų būti naudojami ant atvirų žaizdų ar nubrozdinimų, kurie neretai pasitaiko traumos metu.
Šaldantys ar šildantys: kuriuos pasirinkti?
Vaistinių lentynose dažnai kyla dilema: rinktis šaldantį gelį ar šildantį tepalą? Neteisingas pasirinkimas gali ne tik nepadėti, bet ir pabloginti situaciją. Gydytojai pateikia aiškią taisyklę, susietą su laiku nuo traumos.
Ūmus periodas ir reabilitacijos pradžia (Šaldymas)
Pirmosiomis dienomis po traumos arba tik nuėmus gipsą, kai galūnė vis dar linkusi tinti, geriausia rinktis šaldančius gelius (dažnai su mentoliu, eukaliptu). Jie veikia keliais frontais:
- Sutraukia paviršines kraujagysles, todėl mažėja tinimas ir kraujosruvos.
- Veikia nervų galūnėles, suteikdami nuskausminamąjį efektą.
- Mažina audinių temperatūrą, slopindami ūmų uždegimą.
Vėlesnė reabilitacija (Šildymas)
Šildančius tepalus (su kapsaicinu, bičių ar gyvačių nuodais, kamparu) galima naudoti tik praėjus ūmiam uždegimui ir tik tada, kai nebėra ryškaus tinimo. Šildymas plečia kraujagysles ir gerina mikrocirkuliaciją. Tai naudinga lėtinio skausmo atveju, kai reikia atpalaiduoti įsitempusius raumenis ar „išjudinti“ sustingusį sąnarį prieš kineziterapijos mankštas. Tačiau užtepus šildantį tepalą ant šviežiai sutinusios kojos, tinimas gali drastiškai padidėti, sukeldamas dar didesnį skausmą.
Augaliniai preparatai: liaudies medicina prieš mokslą
Lietuvoje ypač populiarūs augaliniai tepalai, o neabejotinas lyderis šioje kategorijoje yra vaistinė taukė (Symphytum officinale). Liaudyje ji dažnai vadinama „kaulažole“, kas tiesiogiai sufleruoja jos paskirtį. Ar tai tik mitas?
Moksliniai tyrimai rodo, kad taukės šaknyse esanti medžiaga – alantoinas – iš tiesų skatina ląstelių proliferaciją (dauginimąsi) ir audinių regeneraciją. Nors jis tiesiogiai „nesulipdo“ kaulo, jis puikiai veikia raiščius, sausgysles ir antkaulį (išorinį kaulo sluoksnį). Taukės tepalai dažnai rekomenduojami nuėmus gipsą, siekiant greičiau atstatyti pažeistus minkštuosius audinius.
Kitas populiarus pasirinkimas – arnika. Arnika pasižymi stipriu poveikiu mažinant hematomas (mėlynes). Po lūžio, ypač apatinėse galūnėse, kraujotaka būna sutrikusi, todėl mėlynės gali laikytis mėnesiais. Arnika padeda greičiau rezorbuotis kraujosruvoms ir mažina vietinį patinimą.
Odos priežiūra nuėmus gipsą: pamirštas etapas
Daugelis pacientų koncentruojasi tik į skausmą malšinančius tepalus, tačiau pamiršta odos būklę. Po kelių savaičių ar mėnesių, praleistų po gipsu ar įtvaru, oda būna apgailėtinos būklės: išsausėjusi, pleiskanojanti, praradusi elastingumą, kartais net su žaizdelėmis ar bėrimais.
Gydytojai rekomenduoja pirmąją savaitę po gipso nuėmimo naudoti ne tik vaistinius, bet ir paprastus drėkinančius kremus ar natūralius aliejus. Svarbu atkurti odos hidrolipidinį barjerą. Tam puikiai tinka kremai su šlapalu (urea), pantenoliu ar tiesiog kokybiški kūno losjonai. Sveika, elastinga oda leidžia greičiau sumažinti tempimo jausmą ir leidžia efektyviau atlikti masažus bei mankštas.
Heparino preparatai ir kraujotakos gerinimas
Dar viena specifinė tepalų grupė, kurią dažnai skiria gydytojai po sunkesnių lūžių, yra heparino geliai. Heparinas yra antikoaguliantas – medžiaga, stabdanti kraujo krešėjimą. Tepalų pavidalu jis naudojamas ne tiek trombozės profilaktikai (tam reikalingos injekcijos), kiek vietinei mikrocirkuliacijai gerinti.
Heparino tepalai padeda greičiau „išvaikyti“ susidariusius gumbus, dideles hematomas ir limfos sąstovį. Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms, kurių veninė kraujotaka jau yra prastesnė. Derinant heparino tepalus su limfodrenažiniais masažais, galima pasiekti puikių rezultatų mažinant tinimą, kuris dažnai yra pagrindinė skausmo ir riboto judesio priežastis.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galima tepti tepalą po gipsu, jei labai niežti ar skauda?
Griežtai ne. Kišti bet kokius daiktus, virbalus ar bandyti įtrinti tepalą po gipsu yra pavojinga. Jūs galite pažeisti odą, o drėgmė, susidariusi nuo tepalo uždaroje erdvėje, sukurs idealias sąlygas bakterijoms ir odos maceracijai (iššutimui). Jei niežulys nepakeliamas, pasitarkite su gydytoju – galbūt galima naudoti sisteminius vaistus nuo alergijos.
Ar arklių balzamas tinka žmogaus kaulų lūžiams gydyti?
Taip vadinamas „arklių balzamas“ yra tiesiog stipresnės koncentracijos augalinių ekstraktų (mentolio, kamparo, kaštono) mišinys. Jį galima naudoti žmonėms (jei nesate alergiški), tačiau stebuklų jis nedaro. Svarbu atskirti, ar tai šaldantis, ar šildantis balzamas, ir naudoti pagal anksčiau minėtas rekomendacijas.
Kiek laiko reikia naudoti tepalus po lūžio?
Tai individualu. Priešuždegiminius (NVNU) tepalus rekomenduojama naudoti kursais, pvz., 7–14 dienų ūmiu periodu arba paūmėjus skausmui po fizinio krūvio. Nuolat juos tepti mėnesių mėnesius nėra prasmės ir gali būti nesaugu. Tuo tarpu drėkinančius kremus ar masažinius aliejus galima naudoti visą reabilitacijos laikotarpį.
Ar kalcio papildai tepalo formoje veikia?
Mokslinių įrodymų, kad kalcis galėtų būti efektyviai absorbuojamas per odą ir tiesiogiai keliauti į lūžio vietą, nėra daug. Kalcis kaulų gijimui yra būtinas, tačiau efektyviausia jį gauti su maistu arba vartojant papildus (kartu su vitaminu D) per burną. Tepalai su „kalciu“ dažniau veikia kaip placebas arba tiesiog odos drėkikliai.
Kompleksinis požiūris į sveikimą
Nors tepalai yra puiki pagalbinė priemonė, gydytojai vienbalsiai sutaria: jie yra tik viena dėlionės dalis. Didžiausia klaida – pasikliauti vien tik išoriniais preparatais ir ignoruoti kitus gijimo aspektus. Kad kaulas sugytų tvirtai, o sąnarys atgautų judrumą, būtina užtikrinti organizmo aprūpinimą statybinėmis medžiagomis iš vidaus.
Visavertė mityba, turtinga baltymais, kalciu, vitaminais D ir K2, yra bazė, be kurios gijimas strigs. Taip pat svarbu vengti žalingų įpročių – rūkymas drastiškai sutraukia kraujagysles ir gali pailginti kaulo gijimo laiką net dvigubai ar sukelti neaugimo komplikacijas.
Kineziterapija ir judėjimas – tikrasis funkcionalumo atstatymas
Apibendrinant gydytojų ir kineziterapeutų rekomendacijas, tampa aišku, kad tepalai padeda mums „išgyventi“ nemalonius simptomus, kad galėtume daryti tai, kas iš tiesų gydo – judėti. Skausmas ir tinimas dažnai tampa barjeru, trukdančiu atlikti reabilitacinius pratimus. Čia ir yra pagrindinė tepalų rolė: jie sumažina diskomfortą tiek, kad pacientas galėtų atlikti mankštą.
Judėjimas gerina kraujotaką geriau nei bet koks šildantis tepalas. Fizinė apkrova (dozuota ir prižiūrima specialisto) siunčia signalą kauliniam audiniui, kad jis turi stiprėti ir tankėti. Todėl geriausias receptas po lūžio yra protingas derinys: kokybiškas tepalas skausmo kontrolei, kantrybė odos priežiūrai ir nuoseklus darbas kineziterapijos salėje.
