7 depresijos požymiai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį: ilgai trunkanti prislėgta nuotaika, susidomėjimo praradimas, energijos stoka, miego pokyčiai, apetito ar svorio pokyčiai, sunkumai susikaupti ir beviltiškumo ar savižalos mintys. Vienas požymis dar nereiškia diagnozės. Depresijos epizodui būdinga, kad simptomai tęsiasi didžiąją dienos dalį, beveik kasdien, mažiausiai dvi savaites ir trukdo kasdieniam gyvenimui.
Nelaukite, kol „praeis“. Jei pavojus neatidėliotinas, skambinkite 112 arba vykite į artimiausią skubios pagalbos skyrių. Suaugusieji emocinės paramos visą parą gali kreiptis į „Vilties liniją“ numeriu 116 123. Nepalikite riziką patiriančio žmogaus vieno.
7 depresijos požymiai
1. Prislėgta, tuščia ar irzli nuotaika
Liūdesys gali būti natūrali reakcija į sunkumus, tačiau depresijos atveju jis išlieka, apima didžiąją dienos dalį ir dažnai atrodo neproporcingas aplinkybėms. Kai kuriems žmonėms, ypač paaugliams, labiau pastebimas irzlumas ar pyktis nei ašaros.
2. Susidomėjimo ir malonumo praradimas
Veikla, bendravimas ar pomėgiai, kurie anksčiau teikė džiaugsmo, tampa abejingi. Žmogus gali atsisakyti susitikimų, sporto ar artumo. Tai vienas pagrindinių depresijos požymių, o ne tinginystė ar valios trūkumas.
3. Nuolatinis nuovargis ir energijos stoka
Net po miego gali trūkti jėgų įprastoms užduotims, sulėtėti judesiai ir kalba. Svarbu atmesti kitas priežastis, pavyzdžiui, mažakraujystę, skydliaukės sutrikimą, infekciją, miego ligas ar vaistų poveikį.
4. Miego pokyčiai
Gali būti sunku užmigti, žmogus prabunda paryčiais arba, priešingai, miega gerokai daugiau. Viena prasta naktis nėra depresija, tačiau pasikartojantis miego sutrikimas kartu su nuotaikos ir veiklos pokyčiais yra svarbus signalas.
5. Apetito ar svorio pokyčiai
Apetitas gali sumažėti arba padidėti, o svoris – neplanuotai kristi ar augti. Vertinama ne viena diena, bet aiški tendencija. Ryškus svorio kritimas, atsisakymas valgyti ar gerti reikalauja greitesnio medicininio įvertinimo.
6. Sunkumai mąstyti, susikaupti ir apsispręsti
Darosi sunku skaityti, sekti pokalbį, prisiminti informaciją ar atlikti įprastas užduotis. Vyresniame amžiuje ryškus pažintinių funkcijų sulėtėjimas kartais klaidingai palaikomas vien demencija, todėl reikalingas profesionalus įvertinimas.
7. Kaltė, menkavertiškumas, beviltiškumas ar mintys apie mirtį
Žmogus gali save nepagrįstai kaltinti, jaustis našta arba nematyti ateities. Kalbos apie norą mirti, atsisveikinimas, daiktų dalijimas, plano kūrimas ar priemonių paieška yra skubus pavojaus ženklas. Tiesiai paklausti apie savižudybės mintis yra saugu ir gali padėti pradėti pagalbos pokalbį.
Ar simptomai tęsiasi bent dvi savaites?
Ar jie juntami beveik kasdien?
Ar trukdo darbui, mokslams, santykiams ar savipriežiūrai?
Liūdesys ar depresija: kuo skiriasi?
| Požymis | Trumpalaikė prasta nuotaika | Galima depresija |
|---|---|---|
| Trukmė | Dažnai pagerėja per kelias dienas | Daugumą dienų bent 2 savaites |
| Malonumas | Geros akimirkos vis dar pakelia nuotaiką | Ryškus interesų ir malonumo praradimas |
| Kasdienybė | Pagrindinės užduotys atliekamos | Darbas, mokslai ar savipriežiūra nukenčia |
| Saugumas | Nėra minčių žaloti save | Savižalos mintys reikalauja skubios pagalbos |
Ką daryti pastebėjus šiuos požymius?
- Pasikalbėkite su patikimu žmogumi. Įvardyti savijautą yra pirmas praktinis žingsnis.
- Kreipkitės į specialistą. Galima pradėti nuo šeimos gydytojo arba savo psichikos sveikatos centro. Ligonių kasa nurodo, kad prisirašiusiems ir apdraustiems pirminės psichikos sveikatos paslaugos teikiamos nemokamai.
- Užrašykite simptomus. Pažymėkite jų trukmę, miegą, apetitą, energiją ir poveikį kasdienybei.
- Nevartokite alkoholio savijautai slopinti. Jis gali pabloginti nuotaiką, miegą ir impulsyvumą.
- Nenutraukite vaistų savarankiškai. Gydymo planą keiskite tik su gydytoju.
Depresija gydoma psichologinėmis priemonėmis, vaistais arba jų deriniu. Tinkamas būdas priklauso nuo simptomų sunkumo, sveikatos būklės ir žmogaus pasirinkimų. Pagerėjimas ne visada būna momentinis, todėl svarbu palaikyti ryšį su gydymo komanda.
Kaip padėti artimam žmogui?
Kalbėkite ramiai, klausykite ir nesakykite „susiimk“. Galite pasiūlyti kartu užregistruoti konsultaciją ar palydėti. Jei žmogus mini savižudybę, paklauskite, ar turi planą ir priemones, nepalikite jo vieno bei kvieskite skubią pagalbą. Nežadėkite laikyti pavojaus paslaptyje.
Stresas ir panikos priepuoliai gali persidengti su depresija, bet nėra tas pats. Skaitykite, kaip atpažinti panikos priepuolį ir kokie būna lėtinio streso požymiai.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar visi septyni požymiai turi pasireikšti?
Ne. Simptomų skaičius ir stiprumas skiriasi. Diagnozę nustato specialistas, įvertinęs trukmę, poveikį ir kitas galimas priežastis.
Ar galima atlikti testą internete?
Klausimynas gali padėti įvardyti savijautą, bet nėra diagnozė. Rezultatą verta aptarti su sveikatos specialistu.
Ar depresija praeina savaime?
Kai kuriems žmonėms simptomai sumažėja, tačiau laukti pavojinga, jei jie sunkūs, užsitęsę ar kyla savižalos minčių. Veiksmingas gydymas yra prieinamas.
Kur kreiptis be šeimos gydytojo siuntimo?
Galima tiesiogiai kreiptis į psichikos sveikatos centrą, prie kurio esate prisirašę. Skubi psichologinė ar psichiatrinė pagalba jo darbo metu teikiama be eilės.
Kas gali priminti depresiją?
Panašią savijautą gali sukelti skydliaukės veiklos pokyčiai, mažakraujystė, miego apnėja, kai kurios infekcijos, ilgalaikis skausmas, hormonų pokyčiai, alkoholio ar kitų medžiagų vartojimas ir kai kurių vaistų nepageidaujamas poveikis. Todėl gydytojas vertina ne tik nuotaiką, bet ir bendrą sveikatą, vaistus bei simptomų pradžią. Prireikus skiriami tyrimai. Savarankiškai vartoti papildus ar keisti paskirtą gydymą nėra saugu.
Kaip nustatoma depresija?
Vieno kraujo tyrimo ar smegenų vaizdo, kuris patvirtintų depresiją, nėra. Specialistas klausia apie simptomus, jų trukmę, stiprumą, kasdienę veiklą, ankstesnius epizodus ir saugumą. Klausimynai gali padėti nuosekliai įvertinti savijautą, bet galutinio sprendimo nepakeičia. Taip pat svarbu pasakyti apie laikotarpius, kai neįprastai padaugėjo energijos, reikėjo labai mažai miego, kalba ir mintys pagreitėjo ar atsirado impulsyvus elgesys – tai gali būti susiję su bipoliniu sutrikimu ir keisti gydymo pasirinkimą.
Ką galima daryti laukiant konsultacijos?
Laikykitės paprasto dienos ritmo: kelkitės panašiu laiku, valgykite reguliariai, kasdien trumpai išeikite į dienos šviesą ir palaikykite ryšį bent su vienu patikimu žmogumi. Dideli tikslai gali atrodyti neįveikiami, todėl suskaidykite juos į mažus veiksmus. Tai nėra depresijos gydymo pakaitalas. Jei simptomai stiprėja, nebegalite pasirūpinti savimi arba kyla pavojaus minčių, kreipkitės skubiai.
Šaltiniai
- Pasaulio sveikatos organizacija: depresija
- NIMH: depresijos požymiai ir gydymas
- NHS: suaugusiųjų depresijos simptomai
- Valstybinė ligonių kasa: kur kreiptis pagalbos
Ši informacija skirta švietimui ir nepakeičia individualaus sveikatos specialisto įvertinimo.
