Nukritęs spaudimas: kaip sau padėti namuose

Nukritęs spaudimas: kaip sau padėti namuose
Staiga nukritęs kraujo spaudimas – tai dažnas reiškinys, galintis ištikti tiek sveikus, tiek lėtinių ligų turinčius žmones. Silpnumas, galvos svaigimas, šaltas prakaitas ar net laikinas sąmonės praradimas gali išgąsdinti, tačiau ne visada reiškia rimtą pavojų. Svarbiausia – žinoti, kodėl spaudimas krenta ir kaip sau padėti, kol būklė normalizuosis.

Koks laikomas žemu kraujo spaudimu

Žemas kraujo spaudimas (hipotenzija) diagnozuojamas, kai sistolinis spaudimas (viršutinis) yra mažesnis nei 100 mmHg, o diastolinis (apatinis) – mažesnis nei 60 mmHg. Nors kai kuriems žmonėms toks spaudimas yra įprastas ir nesukelia jokių simptomų, kitiems jis gali reikšti kraujotakos sutrikimą.

Kritinis spaudimo kritimas, pavyzdžiui, iki 80/50 mmHg ar dar mažiau, gali būti pavojingas – širdis ir smegenys negauna pakankamai deguonies, o tai gali sukelti alpimą ar rimtesnių komplikacijų.

Koks laikomas žemu kraujo spaudimu
Koks laikomas žemu kraujo spaudimu

Dažniausios priežastys, kodėl spaudimas krenta

Žemas spaudimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, nuo paprasto išsekimo iki rimtų sveikatos problemų. Dažniausiai jį sukelia:

  • Dehidratacija – dėl mažo skysčių kiekio sumažėja kraujo tūris.
  • Per mažas druskos kiekis maiste.
  • Ilgas stovėjimas ar staigus atsistojimas (ortostatinė hipotenzija).
  • Pervargimas, miego trūkumas, stresas.
  • Vaistai – ypač nuo kraujospūdžio, šlapimo išsiskyrimą skatinantys ar antidepresantai.
  • Kraujavimas ar skysčių netekimas dėl vėmimo, viduriavimo, menstruacijų.
  • Širdies ar endokrininės sistemos ligos.

Pirmoji pagalba nukritus spaudimui

Jei pajutote silpnumą, galvos svaigimą ar tamsumą akyse, svarbiausia – iš karto reaguoti. Štai ką reikėtų daryti namuose:

  • Atsigulkite arba bent jau atsisėskite – taip sumažinsite riziką nugriūti.
  • Pakelti kojas aukščiau širdies lygio – tai pagerina kraujo tekėjimą į smegenis.
  • Išgerkite stiklinę vandens – jei įtariate dehidrataciją, galima šiek tiek pasūdyti.
  • Jei nevalgėte, suvalgykite ką nors sūraus ar saldaus (pvz., duonelę su sviestu, bananą ar šokoladą).
  • Jei reikia, atsipalaiduokite ir kelias minutes ramiai pagulėkite – pervargimas ir stresas gali laikinai sumažinti spaudimą.

Maistas ir gėrimai, kurie padeda kelti spaudimą

Tinkama mityba – vienas paprasčiausių būdų stabilizuoti kraujospūdį. Įtraukus tam tikrus produktus, galima išvengti dažnų spaudimo kritimų.

  • Druska – skatina skysčių susilaikymą organizme, todėl padidina spaudimą.
  • Skysčiai – bent 1,5–2 litrai vandens per dieną padeda išvengti dehidratacijos.
  • Kava ar juoda arbata – kofeinas laikinai pakelia spaudimą, tačiau nereikėtų vartoti per daug.
  • Baltymai – mėsa, kiaušiniai, ankštinės kultūros padeda palaikyti energiją ir kraujotaką.
  • Daržovės ir vaisiai – ypač turintys kalio ir magnio, kurie palaiko širdies veiklą.

Ką daryti, jei spaudimas krenta nuolat

Jei žemas spaudimas kartojasi dažnai, reikėtų kreiptis į gydytoją. Nuolatinė hipotenzija gali būti kitos ligos simptomas – pavyzdžiui, skydliaukės sutrikimų, anemijos ar širdies veiklos nepakankamumo.

Gydytojas gali rekomenduoti kraujo tyrimus, širdies EKG, hormonų vertinimą arba kraujospūdžio stebėjimą namuose. Kai kuriais atvejais gali prireikti vaistų, tačiau dažniausiai užtenka gyvenimo būdo korekcijos.

Ką daryti, jei spaudimas krenta nuolat
Ką daryti, jei spaudimas krenta nuolat? Nuotrauka: https://www.freepik.com/

Kas padeda išvengti staigaus spaudimo kritimo

  • Neatsikelkite staiga iš lovos – pirmiausia pasėdėkite, tada lėtai atsistokite.
  • Valgykite mažesnėmis porcijomis, bet dažniau – taip išvengsite cukraus svyravimų kraujyje.
  • Venkite ilgo stovėjimo vienoje vietoje.
  • Reguliariai sportuokite – judėjimas gerina kraujotaką.
  • Stebėkite, ar vaistai, kuriuos vartojate, nesukelia per didelio spaudimo kritimo.

Kada būtina kviesti gydytoją

Žemas spaudimas tampa pavojingas, kai sukelia stiprų silpnumą, regėjimo sutrikimus, sąmonės praradimą ar krūtinės skausmą. Tokiais atvejais reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją arba kviesti greitąją pagalbą. Ypač tai svarbu vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie serga širdies ligomis.

DUK

Ar žemas spaudimas visada pavojingas?

Ne. Kai kuriems žmonėms natūraliai būna žemas spaudimas, tačiau jei pasireiškia silpnumas ar galvos svaigimas, reikia išsiaiškinti priežastį.

Ar galima padidinti spaudimą kava?

Taip, bet poveikis trumpalaikis. Vienas puodelis kavos gali padėti, tačiau per didelis kofeino kiekis ilgainiui išbalansuoja spaudimo reguliaciją.

Ar naudinga vartoti daugiau druskos?

Saikingai – taip. Nedidelis druskos kiekio padidėjimas gali pakelti spaudimą, tačiau persistengti nereikėtų, ypač jei yra inkstų ar širdies ligų.

Ar žemas spaudimas gali būti paveldimas?

Taip, polinkis į žemą kraujo spaudimą dažnai paveldimas. Tokiu atveju svarbu žinoti savo normą ir stebėti savijautą.

Ar galima sportuoti turint žemą spaudimą?

Galima ir net rekomenduojama – fizinis aktyvumas stiprina širdį ir gerina kraujotaką, tačiau pradėti reikėtų pamažu, vengiant staigių krūvių.

Kai silpnumas tampa ženklu sulėtinti tempą

Staigus spaudimo kritimas dažnai būna kūno signalas, kad reikia pailsėti, išgerti daugiau vandens ar pasirūpinti savimi. Laiku sureagavus ir pakeitus kelis įpročius, žemas spaudimas dažniausiai nebekelia rūpesčių ir leidžia kasdien jaustis stipriau.