Astigmatizmas yra viena iš dažniausiai pasitaikančių regėjimo ypatybių, su kuria susiduria milijonai žmonių visame pasaulyje. Dažnai žmonės, pajutę pablogėjusį matymą, iškart pagalvoja apie toliaregystę ar trumparegystę, tačiau astigmatizmas yra visiškai kitokio pobūdžio refrakcijos klaida. Tai būklė, kai akies ragena arba lęšiukas turi netaisyklingą išlinkimą, dėl kurio šviesos spinduliai, patekę į akį, nesusikoncentruoja viename taške tinklainėje. Paprastai tariant, vaizdas tampa iškraipytas, tarsi žiūrėtumėte per kreivą stiklą ar vandens paviršių. Nors ši būklė gali atrodyti gąsdinančiai, ji yra nesunkiai diagnozuojama ir efektyviai koreguojama, leidžiant žmogui vėl mėgautis ryškiu ir aiškiu matymu.
Kas tiksliai vyksta akies viduje esant astigmatizmui?
Norint suprasti, kas yra astigmatizmas, pirmiausia reikia įsivaizduoti, kaip veikia sveika akis. Idealiu atveju ragenos ir lęšiuko paviršius yra tolygiai išgaubtas, tarsi futbolo kamuolys. Tokia forma leidžia šviesos spinduliams vienodai lūžti visomis kryptimis ir susikirsti tiksliai ant tinklainės – jautraus sluoksnio akies dugne, kuris siunčia vizualinę informaciją į smegenis.
Esant astigmatizmui, ragenos ar lęšiuko forma labiau primena amerikietiško futbolo kamuolį arba arbūzą. Dėl šios netaisyklingos formos skirtingi šviesos spinduliai lūžta nevienodai. Vieni spinduliai susikoncentruoja tinklainėje, kiti – prieš ją arba už jos. Rezultatas – vaizdas, kuris atrodo neryškus, ištemptas arba „išsiliejęs”, nepriklausomai nuo to, ar žiūrima į tolį, ar į artimą atstumą.
Svarbu pabrėžti, kad astigmatizmas dažnai pasireiškia kartu su kitomis regėjimo problemomis: trumparegyste (miopija) arba toliaregyste (hipermetropija). Tokiu atveju pacientas susiduria su sudėtingesniu regėjimo diskomfortu, kurį būtina profesionaliai koreguoti.
Pagrindiniai astigmatizmo simptomai
Astigmatizmo požymiai ne visada yra akivaizdūs, ypač jei laipsnis yra nedidelis. Daugelis žmonių net neįtaria turintys šią būklę, nes akys sugeba kompensuoti neryškų vaizdą nuolat įsitempdamos. Vis dėlto, ilgainiui toks nuolatinis akies raumenų darbas sukelia nemalonius pojūčius.
Pagrindiniai simptomai, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį:
- Neryškus matymas bet kokiu atstumu. Tai svarbiausias požymis. Objektai gali atrodyti šiek tiek ištempti arba neaiškių kontūrų.
- Akių nuovargis. Jei po ilgo darbo prie kompiuterio ar skaitymo jaučiate, kad akys „dega”, yra pavargusios ar skauda aplink jas esančius audinius, tai gali būti astigmatizmo signalas.
- Galvos skausmai. Dažnai jie kyla dėl nuolatinio akių pastangų fokusuoti vaizdą. Skausmas gali būti lokalizuotas kaktos srityje ar smilkiniuose.
- Akių mirkčiojimas ir prisimerkimas. Bandydami aiškiau pamatyti objektą, žmonės dažnai nesąmoningai prisimerkia, taip šiek tiek keisdami šviesos spindulių patekimo į akį kampą.
- Sunkumai matant naktį. Vairuojant tamsiu paros metu, šviesos šaltiniai – gatvių žibintai, automobilių šviesos – gali atrodyti tarsi su aureolėmis, spinduliais ar „išsilieję”.
Kodėl atsiranda astigmatizmas?
Astigmatizmo priežastys nėra iki galo aiškios, tačiau dažniausiai tai yra įgimta būklė. Didžioji dalis žmonių su netaisyklinga ragenos forma gimsta arba ji išsivysto augant akies obuoliui. Tai nėra liga, kurią galima „užsikrėsti”, ir ji paprastai neatsiranda dėl netinkamo elgesio, pavyzdžiui, skaitymo prietemoje.
Visgi, egzistuoja ir įgytas astigmatizmas, kurį gali sukelti tokie veiksniai:
- Akių traumos. Ragenos randai ar pažeidimai po traumų gali keisti jos formą.
- Akių operacijos. Nors šiais laikais tai reta, po tam tikrų chirurginių intervencijų akies paviršius gali įgyti kitokį išlinkimą.
- Keratokonusas. Tai progresuojanti akių liga, kurios metu ragena pamažu plonėja ir įgauna kūgio formą. Tai sukelia stiprų ir progresuojantį astigmatizmą.
Kaip diagnozuojamas astigmatizmas?
Atsakymą į klausimą, ar turite astigmatizmą, gali duoti tik profesionalus regėjimo patikrinimas. Optikos salone ar pas akių gydytoją atliekamas išsamus tyrimas, kurio metu naudojami keli metodai:
Regėjimo aštrumo tikrinimas
Standartinė procedūra, kai prašoma skaityti raides iš tam tikro atstumo nuo lentelės. Tai padeda nustatyti bendrą matymo kokybę, tačiau neleidžia tiksliai diagnozuoti astigmatizmo.
Keratometrija
Specialiu prietaisu – keratometru – matuojamas ragenos išlinkimas. Tai leidžia tiksliai nustatyti, kokio dydžio yra netaisyklingas išlinkimas ir kokio stiprumo lęšių reikia jam kompensuoti.
Refrakcijos tyrimas
Naudojamas fokometras arba kompiuterinis refraktometras, kuris automatiškai nustato akies laužiamąją gebą ir identifikuoja astigmatizmo stiprumą bei ašį (kryptį, kuria vaizdas yra labiausiai iškreiptas).
Astigmatizmo korekcijos būdai
Geroji žinia yra ta, kad astigmatizmą galima sėkmingai koreguoti, o gyvenimo kokybė su tinkamomis priemonėmis niekuo nesiskiria nuo žmonių, turinčių tobulą regėjimą.
Akiniiai su cilindriniais lęšiais. Tai populiariausias ir saugiausias būdas. Skirtingai nei paprasti sferiniai lęšiai, cilindriniai lęšiai turi skirtingą laužiamąją gebą įvairiose ašyse, taip kompensuodami ragenos netaisyklingumą. Šiuolaikiniai gamybos metodai leidžia pagaminti labai plonus ir estetiškus lęšius net ir esant dideliam astigmatizmo laipsniui.
Kontaktiniai lęšiai. Žmonėms, kurie nemėgsta akinių, siūlomi specialūs toriniai (astigmatiniai) kontaktiniai lęšiai. Jie sukurti taip, kad stabiliai laikytųsi akies paviršiuje ir užtikrintų aiškų vaizdą visomis kryptimis.
Lazerinė regėjimo korekcija. Tai ilgalaikis sprendimas, kai lazeriu švelniai pakeičiama ragenos forma, suteikiant jai taisyklingą išlinkimą. Ši procedūra yra greita, saugi ir daugeliu atvejų leidžia visam laikui atsisakyti akinių ar kontaktinių lęšių.
Mityba ir gyvenimo būdas akių sveikatai
Nors astigmatizmo negalima išgydyti vien tik sveika mityba, bendra akių sveikata yra labai svarbi. Regėjimo sistema yra sudėtingas mechanizmas, kuriam reikia tinkamų medžiagų normaliai veiklai.
Svarbu į racioną įtraukti produktus, turinčius daug liuteino, zeaksantino, omega-3 riebalų rūgščių, vitaminų A, C ir E. Tai gali padėti apsaugoti akis nuo kitų amžinių pokyčių, pavyzdžiui, kataraktos ar geltonosios dėmės degeneracijos. Taip pat rekomenduojama daryti pertraukas dirbant kompiuteriu, laikytis 20-20-20 taisyklės: kas 20 minučių 20 sekundžių žiūrėti į objektą, esantį už 20 pėdų (apie 6 metrų), taip atpalaiduojant akių raumenis.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar astigmatizmas gali praeiti pats?
Deja, ne. Kadangi astigmatizmas dažniausiai priklauso nuo fizinės ragenos formos, jis negali pasikeisti į geresnę pusę be išorinės korekcijos. Labai retais atvejais nedidelis astigmatizmas gali šiek tiek kisti su amžiumi dėl fiziologinių akies pokyčių, tačiau jis niekada neišnyksta savaime.
Kuo skiriasi paprasti akiniai nuo akinių astigmatikams?
Paprasti akiniai (sferiniai) turi vienodą laužiamąją gebą visomis kryptimis. Astigmatiniai akiniai (cilindriniai) turi specifinę orientaciją ir skirtingą stiprumą skirtingose ašyse, kad kompensuotų netaisyklingą šviesos lūžimą ragenoje.
Ar nešiojant akinius astigmatizmas gali padidėti?
Tai plačiai paplitęs mitas. Akinių nešiojimas neturi įtakos astigmatizmo progresavimui. Akiniai tik padeda akims matyti aiškiau, sumažindami krūvį, tenkantį regėjimo sistemai. Astigmatizmas gali keistis dėl natūralių organizmo procesų, tačiau tikrai ne dėl korekcijos priemonių naudojimo.
Ar vaikai gali sirgti astigmatizmu?
Taip, astigmatizmas dažnai diagnozuojamas vaikystėje. Kadangi vaikai dažnai nemoka pasakyti, kad mato neryškiai, svarbu stebėti jų elgesį: ar jie neprisimerkia, ar nesėdi per arti televizoriaus, ar nesiskundžia galvos skausmais. Reguliarus patikrinimas pas akių gydytoją yra būtinas.
Ar galiu vairuoti su astigmatizmu?
Taip, vairuoti su astigmatizmu galima, tačiau tik tuo atveju, jei regėjimas yra koreguojamas tinkamais akiniais ar lęšiais. Nevairuokite nešiodami netinkamą korekciją, ypač naktį, nes neryškus matymas ir šviesų išsiliejimas gali drastiškai padidinti nelaimingų atsitikimų riziką.
Svarba reguliariai tikrintis regėjimą
Daugelis regėjimo problemų, įskaitant astigmatizmą, yra klastingos būtent todėl, kad jos vystosi pamažu. Žmogus prisitaiko prie prastesnio matymo ir nustoja pastebėti, koks ryškus pasaulis iš tikrųjų turėtų būti. Reguliarus apsilankymas pas akių gydytoją – bent kartą per metus ar dvejus – yra geriausia investicija į savo akių sveikatą.
Specialistas ne tik nustatys astigmatizmą, jei toks yra, bet ir įvertins bendrą akies būklę, išmatuos akispūdį ir apžiūrės tinklainę. Ankstyva diagnostika leidžia išvengti diskomforto, nuovargio ir užtikrina, kad jūsų gyvenimo kokybė išliks aukšta. Astigmatizmas neturi būti kliūtis pilnaverčiam gyvenimui – tai tik nedidelė optinė ypatybė, kurią šiuolaikinė medicina moka lengvai ir efektyviai išspręsti.
