Daugelis žmonių, išgirdę apie akių vokų plastiką, pirmiausia pagalvoja apie estetinę procedūrą, skirtą jaunatviškesnei išvaizdai susigrąžinti. Nors tiesa, kad ši operacija akivaizdžiai atjaunina veidą ir suteikia žvilgsniui žvalumo, medicinos specialistai pabrėžia, jog tai toli gražu nėra vien grožio kulto dalis. Kasdienėje gydytojų praktikoje vis dažniau susiduriama su pacientais, kuriems užkritę vokai kelia rimtų funkcinių sveikatos problemų, trukdančių kokybiškam gyvenimui, darbui ir net saugumui kelyje. Ribota rega, nuolatinė įtampa kaktos srityje ir akių nuovargis – tai signalai, rodantys, kad operacija gali būti ne pasirinkimas, o būtinybė.
Kas iš tikrųjų yra blefaroplastika?
Mediciniškai vadinama blefaroplastika, akių vokų korekcija yra chirurginė procedūra, kurios metu pašalinamas odos perteklius, raumenų dalis bei riebalinis audinys iš viršutinių arba apatinių vokų. Svarbu suprasti, kad ši operacija nėra vienoda visiems – ji kiekvienu atveju planuojama individualiai, atsižvelgiant į paciento anatomiją ir nusiskundimus.
Chirurgai išskiria dvi pagrindines problemas, kurias sprendžia ši intervencija:
- Dermatochalazė: Tai su amžiumi atsirandantis odos perteklius. Oda praranda elastingumą, suglemba ir „krenta“ ant blakstienų. Tai dažniausiai siejama su estetika, tačiau pažengusioje stadijoje tampa funkcine problema.
- Ptozė: Tai viršutinio voko nusileidimas, kurį sukelia silpnas voko pakeliamasis raumuo. Tai gali būti įgimta arba įgyta būklė. Operacijos metu chirurgas ne tik šalina odą, bet ir tvirtina raumenį, kad vokas pakiltų į normalią padėtį.
Kada operacija tampa medicinine būtinybe?
Gydytojai oftalmologai ir plastikos chirurgai išskiria konkrečius simptomus bei būkles, kai operacija rekomenduojama dėl sveikatos. Estetinis pagerėjimas tokiu atveju tampa tik maloniu „šalutiniu poveikiu“. Pagrindinis tikslas – atkurti normalią akies funkciją.
Regėjimo lauko apribojimas
Tai yra pati dažniausia medicininė indikacija viršutinių vokų operacijai. Kai odos perteklius tampa didelis, jis užkrenta ant blakstienų ir fiziškai uždengia dalį vyzdžio. Žmogus pradeda matyti tarsi pro „stogelį“. Tai ypač pavojinga vairuojant, nes susiaurėja periferinis matymas (sunku pastebėti objektus viršuje ar šonuose), taip pat trukdo atliekant kasdienes užduotis, pavyzdžiui, skaitant ar dirbant kompiuteriu.
Fizinis diskomfortas ir raumenų įtampa
Organizmas natūraliai bando kompensuoti sumažėjusį regėjimo lauką. Žmogus nesąmoningai nuolat kelia antakius ir įtempia kaktos raumenis, kad pakeltų sunkius vokus. Ilgainiui tai sukelia:
- Lėtinius kaktos ir galvos skausmus;
- Gilių horizontalių raukšlių formavimąsi kaktos srityje;
- Nuolatinį akių nuovargį dienos pabaigoje.
Odos problemos ir infekcijos
Esant dideliam odos pertekliui, susiformuoja gilios raukšlės vokų išoriniuose kampuose. Šiose raukšlėse kaupiasi drėgmė, ašaros ir prakaitas, o tai sukuria idealią terpę bakterijoms. Pacientai dažnai skundžiasi pasikartojančiu dermatitu, odos iššutimu, niežuliu ar paraudimu tose vietose, kur oda liečiasi su oda. Tokiu atveju chirurginis odos pertekliaus pašalinimas yra vienintelis efektyvus gydymo būdas.
Apatinių vokų problemos: daugiau nei tik „maišeliai“
Nors dažniausiai kalbama apie viršutinius vokus, apatinių vokų patologija taip pat gali reikalauti chirurginio įsikišimo ne tik dėl grožio. Didelės riebalinės išvaržos (vadinamieji „maišeliai“ po akimis) gali spausti ašarų latakus arba, priešingai, sukelti voko krašto laisvumą.
Senstant apatinis vokas gali atsipalaiduoti ir atvėpti (ektropionas) arba užsiriesti į vidų (entropionas). Abi šios būklės yra pavojingos akies obuoliui:
- Ektropionas: Akies paviršius išdžiūsta, ašaros bėga per skruostą, didėja infekcijų rizika.
- Entropionas: Blakstienos trinasi į rageną, sukeldamos skausmą, opas ir net galimą regėjimo praradimą.
Šiais atvejais blefaroplastika derinama su kantopeksija (voko kampo fiksavimu), kad būtų atkurta anatomiškai teisinga voko padėtis.
Pasiruošimas ir operacijos eiga
Nusprendus atlikti operaciją, būtina konsultacija ne tik su plastikos chirurgu, bet dažnai ir su gydytoju oftalmologu. Būtina įvertinti akių sausumą, akispūdį ir bendrą regėjimo būklę. Prieš operaciją rekomenduojama bent 2 savaites nevartoti kraują skystinančių vaistų, papildų (pvz., žuvų taukų, vitamino E), vengti alkoholio ir nerūkyti, nes tai lėtina gijimą.
Pati operacija dažniausiai atliekama taikant vietinę nejautrą. Tai reiškia, kad pacientas yra sąmoningas, bet nejaučia skausmo operuojamoje vietoje. Procedūra trunka nuo 45 minučių iki 1,5 valandos. Pjūviai atliekami natūraliose voko raukšlėse, todėl sugijus randai tampa beveik nepastebimi. Pašalinus odos ir riebalų perteklių, žaizda susiuvama itin plonais siūlais.
Gijimo laikotarpis: ko tikėtis?
Nors tai nėra didelės apimties operacija, pooperacinis laikotarpis reikalauja kantrybės ir režimo laikymosi. Pirmąsias 2–3 dienas būdingas didžiausias patinimas ir mėlynės, kurios gali išplisti ir į paakius. Tai normali organizmo reakcija.
Gydytojai rekomenduoja:
- Šaldymas: Pirmosiomis paromis būtina reguliariai dėti šaltus kompresus, kad mažėtų tinimas.
- Galvos padėtis: Miegoti rekomenduojama ant aukštesnės pagalvės, kad skysčiai nesikauptų veido srityje.
- Fizinis krūvis: Bent 2–3 savaites vengti pasilenkimų žemyn galva, sunkių daiktų kėlimo ir intensyvaus sporto, nes tai didina kraujospūdį galvoje ir gali sukelti kraujavimą.
Siūlai dažniausiai išimami 5–7 dieną po operacijos. Į darbą, priklausomai nuo jo pobūdžio, galima grįžti po 7–10 dienų, nors pilnas audinių atsistatymas ir galutinis estetinis rezultatas matomas po 2–6 mėnesių.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Pacientams dažnai kyla panašūs klausimai, susiję su saugumu, rezultatais ir pačia procedūra. Štai keletas atsakymų į dažniausiai pasitaikančius klausimus.
Ar blefaroplastika gali pabloginti regėjimą?
Tinkamai atlikta operacija regėjimui nekenkia, priešingai – pašalinus „stogelį“, regėjimo laukas pagerėja. Tačiau pirmosiomis dienomis po operacijos dėl tepalų naudojimo ir tinimo vaizdas gali būti šiek tiek neryškus.
Ar ši operacija kompensuojama ligonių kasų?
Lietuvoje, jei operacija atliekama griežtai dėl medicininių indikacijų (pvz., nustatytas ryškus regėjimo lauko apribojimas, patvirtintas oftalmologo tyrimais), tam tikrais atvejais ji gali būti kompensuojama PSDF biudžeto lėšomis valstybinėse įstaigose. Tačiau kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, ir eilės tokiai procedūrai gali būti ilgos.
Kiek laiko išlieka rezultatas?
Viršutinių vokų operacijos rezultatas paprastai išlieka 10–15 metų, o kartais ir visą gyvenimą. Apatinių vokų riebalinės išvaržos pašalinamos visam laikui ir dažniausiai neatauga, tačiau oda su laiku vis tiek sensta.
Ar randai bus labai matomi?
Vokų oda yra viena ploniausių ir geriausiai gyjančių visame kūne. Pjūvis daromas natūralioje raukšlėje (viršutiniame voke) arba tiesiog po blakstienomis (apatiniame voke), todėl po kelių mėnesių randas tampa balkšvas ir praktiškai nepastebimas.
Rezultatų ilgaamžiškumas ir senėjimo procesai
Svarbu suprasti, kad akių vokų operacija, nors ir efektyviai pašalina esamus senėjimo požymius ar funkcinius trukdžius, paties senėjimo proceso nesustabdo. Laikrodis atsukamas atgal, tačiau jis ir toliau tiksi. Odos elastingumas bėgant metams natūraliai mažėja, o gravitacija ir toliau veikia veido audinius. Todėl po dešimtmečio ar daugiau gali atsirasti nedidelis odos pertekliaus pasikartojimas, tačiau jis retai būna toks ryškus kaip prieš pirmąją operaciją.
Rezultato ilgaamžiškumas labai priklauso ir nuo paciento gyvenimo būdo. Ultravioletiniai spinduliai yra vienas didžiausių odos priešų, ardantis kolageną ir elastingąsias skaidulas. Todėl gydytojai pabrėžia, kad nuolatinis akinių nuo saulės nešiojimas ir kokybiškų kremų su SPF naudojimas aplink akis yra kritiškai svarbus norint išlaikyti operacijos rezultatus kuo ilgiau. Taip pat didelę įtaką turi rūkymas, mityba ir genetika. Pacientai, kurie rūpinasi savo odos būkle ir bendra sveikata, džiaugiasi atviru žvilgsniu ir lengvumo pojūčiu žymiai ilgiau, o pakartotinių korekcijų poreikis jiems iškyla itin retai.
