Susidūrimas su artimojo liga, kuri reikalauja nuolatinės priežiūros ar slaugos, dažniausiai užklumpa netikėtai ir sukelia didelį emocinį bei organizacinį šoką. Tokiomis akimirkomis šeimos nariai ne tik išgyvena dėl mylimo žmogaus sveikatos būklės, bet ir pasimeta biurokratinių procedūrų labirintuose. Dažnai žmonės nežino, nuo ko pradėti, į kokias institucijas kreiptis ir kokios valstybės garantijos jiems priklauso. Svarbu suprasti, kad tinkamai sutvarkyti dokumentai ne tik užtikrina finansinę paramą, kuri yra gyvybiškai svarbi perkant vaistus ar slaugos priemones, bet ir atveria duris į socialines paslaugas, galinčias palengvinti slaugančiųjų kasdienybę. Šis procesas reikalauja kantrybės ir tikslios veiksmų sekos, tačiau žinant konkrečius žingsnius, viskas tampa įveikiama.
Pirminis kreipimasis į sveikatos priežiūros įstaigą
Visas procesas prasideda nuo vizito pas šeimos gydytoją. Tai yra pagrindinis asmuo, kuris inicijuoja specialiųjų poreikių nustatymo procedūrą. Svarbu žinoti, kad neįgalumo ar specialiųjų poreikių nustatymas pradedamas tik tada, kai yra baigtas aktyvus gydymas, o asmens sveikatos būklė stabilizuojasi, tačiau funkcijos išlieka sutrikusios. Paprastai šis laikotarpis trunka apie 3–4 mėnesius nuo ligos pradžios ar traumos, tačiau esant labai sunkioms ir negrįžtamoms būklėms, gydytojas procesą gali inicijuoti ir anksčiau.
Vizito metu turėtumėte:
- Informuoti gydytoją, kad norite pradėti specialiųjų poreikių nustatymo procedūrą.
- Pateikti visus turimus išrašus iš ligoninių, reabilitacijos centrų ar konsultavusių gydytojų specialistų.
- Apibūdinti realią situaciją namuose: ką ligonis gali atlikti pats, o kur jam reikalinga nuolatinė pagalba.
Šeimos gydytojas, įvertinęs paciento būklę, užpildo siuntimą į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (anksčiau žinomą kaip NDNT). Kartu su siuntimu gydytojas prideda ir Barthel indekso bei funkcinio savarankiškumo įvertinimo testų rezultatus. Būtent šie dokumentai yra pagrindas sprendžiant, kokio lygio pagalba žmogui reikalinga.
Slauga ar priežiūra: esminiai skirtumai
Daugelis žmonių painioja sąvokas „slauga“ ir „priežiūra“, tačiau teisiškai ir finansiškai tai yra du skirtingi dalykai. Nuo to, koks poreikis bus nustatytas, priklausys ir gaunamos išmokos dydis.
Specialusis nuolatinės slaugos poreikis
Tai būklė, kai asmeniui reikalinga nuolatinė, visą parą trunkanti specialistų ar artimųjų pagalba. Toks žmogus dažniausiai negali savarankiškai judėti, valgyti, atlikti higienos procedūrų. Dažniausiai tai gulintys ligoniai arba asmenys su sunkia demencija. Slaugos poreikis nustatomas, kai asmens savarankiškumas yra labai menkas.
Specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis
Šis poreikis nustatomas tuomet, kai asmuo gali atlikti tam tikrus veiksmus pats (pvz., pavalgyti ar judėti namuose), tačiau jam reikalinga pagalba tvarkantis buityje, apsiperkant, lankantis pas gydytojus ar tvarkant finansus. Tai mažesnio intensyvumo pagalba nei slauga, todėl ir skiriama išmoka yra mažesnė.
Finansinė parama: tikslinės kompensacijos
Nustačius specialiuosius poreikius, asmeniui priklauso tikslinė kompensacija. Tai nėra pensija – tai papildoma išmoka, skirta padengti slaugos ar priežiūros išlaidas. Šias išmokas administruoja ir moka „Sodra“ arba savivaldybės socialinės paramos skyriai (priklausomai nuo situacijos, bet dažniausiai kreipiamasi į „Sodrą“ arba viskas vyksta automatiškai po Agentūros sprendimo).
Išmokų dydžiai yra susieti su tikslinių kompensacijų baze (TKB) ir periodiškai indeksuojami. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos lygius:
- Pirmojo lygio slaugos poreikis: skiriama didžiausia galima kompensacija. Tai taikoma sunkiausios būklės ligoniams.
- Antrojo lygio slaugos poreikis: kompensacija šiek tiek mažesnė, skiriama sunkiems, bet šiek tiek daugiau funkcijų išlaikiusiems asmenims.
- Pirmojo ir antrojo lygio priežiūros (pagalbos) poreikiai: skiriamos mažesnės išmokos, skirtos padėti asmeniui integruotis ir gauti reikiamą pagalbą buityje.
Gavus sprendimą dėl nustatytų poreikių, dažniausiai nebereikia atskirai teikti prašymo „Sodrai“, jei sutikote su duomenų perdavimu pildydami dokumentus pas gydytoją. Tačiau visada rekomenduojama pasitikrinti savo asmeninę „Sodros“ paskyrą arba paskambinti konsultacijai, kad įsitikintumėte, jog išmokos skyrimo procesas prasidėjo.
Socialinės paslaugos ir pagalba į namus
Piniginė išmoka dažnai nepadengia visų poreikių, ypač jei artimieji dirba ir negali visą parą būti šalia ligonio. Tokiu atveju būtina kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba seniūniją dėl socialinių paslaugų.
Galimos paslaugos apima:
- Pagalba į namus: Socialinis darbuotojas ar jo padėjėjas lanko asmenį namuose, padeda jam nusipirkti maisto, susitvarkyti namus, sumokėti mokesčius, palydi į gydymo įstaigas.
- Dienos socialinė globa: Asmuo dieną praleidžia dienos centre, kur gauna maitinimą, užimtumą ir priežiūrą, o vakare grįžta namo.
- Integrali pagalba: Tai viena vertingiausių paslaugų sunkiems ligoniams. Į namus atvyksta mobili komanda (slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas, masažuotojas), kuri suteikia ne tik socialinę, bet ir medicininę slaugą. Tai leidžia artimiesiems išsaugoti darbo vietas, žinant, kad ligoniu bus pasirūpinta.
Techninės pagalbos priemonės
Slaugant gulintį ar sunkiai judantį ligonį, namų aplinkos pritaikymas yra kritiškai svarbus. Valstybė kompensuoja arba suteikia panaudai įvairias techninės pagalbos priemones (TPP). Už tai atsakingas Techninės pagalbos neįgaliesiems centras (TPNC).
Dažniausiai reikalingos priemonės:
- Funkcinės slaugos lovos (reguliuojamo aukščio ir padėčių).
- Čiužiniai nuo pragulų (labai svarbu gulintiems ligoniams).
- Neįgaliojo vežimėliai (kambariniai ir lauko).
- Vaikštynės, ramentai, tualeto kėdės.
Norint gauti šias priemones, reikia šeimos gydytojo išrašo (forma 027/a) su nurodytu poreikiu konkrečiai priemonei. Su šiuo išrašu kreipiamasi į TPNC teritorinį padalinį arba savivaldybės socialinės paramos skyrių. Kai kurios priemonės išduodamos nemokamai, už kitas gali tekti sumokėti nedidelę priemoką.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar galiu dirbti, jei oficialiai slaugau artimąjį ir gaunu už tai kompensaciją?
Taip, tikslinė slaugos ar priežiūros išlaidų kompensacija yra skiriama pačiam neįgaliajam (nors dažnai ją paima įgaliotas asmuo), todėl ji neriboja artimųjų teisės dirbti. Tačiau, jei siekiate gauti „slaugytojo statusą“ stažui kaupti (valstybė draudžia pensijų ir sveikatos draudimu asmenį, slaugantį neįgalųjį), tuomet negalite turėti kitų darbinių pajamų.
Kiek laiko užtrunka specialiųjų poreikių nustatymas?
Paprastai Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra sprendimą priima per 15–20 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų gavimo. Jei dokumentai netvarkingi, procesas gali užtrukti ilgiau.
Ar išmokos mokamos atgaline data?
Taip, jei sprendimas priimamas teigiamas, kompensacija paskiriama ir išmokama nuo tos dienos, kai buvo gautas prašymas (arba dokumentai iš gydytojo) Agentūroje, o ne nuo sprendimo priėmimo dienos.
Ką daryti, jei ligonis negali pasirašyti dokumentų ir suvokti savo veiksmų?
Jei asmuo dėl psichinės būklės (pvz., pažengusios demencijos) negali išreikšti savo valios, artimiesiems gali tekti kreiptis į teismą dėl veiksnumo apribojimo ir globos nustatymo. Tai ilgesnis teisinis procesas, tačiau jis būtinas norint teisiškai atstovauti ligonį finansinėse ir teisinėse institucijose.
Psichologinė higiena ir pagalba slaugančiajam
Straipsnio pabaigoje būtina paminėti aspektą, kuris dažnai lieka paraštėse, nors yra lygiai tiek pat svarbus, kiek ir biurokratiniai formalumai. Tai – paties slaugančiojo emocinė ir fizinė sveikata. Nuolatinė artimojo slauga yra vienas didžiausių iššūkių žmogaus gyvenime, dažnai vedantis į vadinamąjį „slaugytojo perdegimo sindromą“.
Slaugantieji dažnai jaučia kaltę skirdami laiko sau, tačiau tai yra būtina sąlyga, norint kokybiškai rūpintis kitu. Labai svarbu neatriboti savęs nuo socialinio gyvenimo ir ieškoti emocinės paramos. Lietuvoje veikia įvairios savitarpio pagalbos grupės, skirtos onkologinių ligonių artimiesiems ar Alzheimerio liga sergančiųjų globėjams. Bendravimas su žmonėmis, kurie išgyvena panašią situaciją, padeda suprasti, kad nesate vieni su savo problemomis.
Taip pat verta pasidomėti „okvėpio paslauga“ (laikino atokvėpio paslauga). Tai valstybės finansuojama arba iš dalies finansuojama pagalba, kai ligonis laikinai (kelioms dienoms ar savaitėms per metus) paguldomas į slaugos įstaigą arba prižiūrimas namuose specialistų, kad nuolatinis globėjas galėtų pailsėti, išvykti atostogų ar tiesiog pasirūpinti savo sveikata. Nepamirškite – jūsų gera savijauta yra geriausia dovana jūsų slaugomam artimajam, todėl naudokitės visomis įmanomomis lengvatomis ir pagalbos priemonėmis.
