Kaip atpažinti, kad sutriko širdies ritmas
Širdies ritmo sutrikimai gali pasireikšti labai įvairiai – kai kurie jų juntami akivaizdžiai, o kiti – vos pastebimi. Dažniausi simptomai:
• Širdies „permūšimai“ arba „praleidžiami dūžiai“;
• Pulsuojantis jausmas krūtinėje ar kakle;
• Krūtinės skausmas ar spaudimas;
• Dusulys, oro trūkumas;
• Galvos svaigimas ar silpnumas;
• Staigus nuovargis ar net alpimas.
Jeigu širdis ima plakti labai greitai – daugiau nei 100 kartų per minutę – tai vadinama tachikardija. O kai širdies ritmas sulėtėja iki mažiau nei 60 dūžių per minutę, kalbama apie bradikardiją. Abu atvejai gali būti laikini, tačiau kai simptomai kartojasi ar stiprėja, reikia rimtai į tai žiūrėti.
Dažniausios širdies ritmo sutrikimų priežastys
Širdies ritmas gali išsiderinti dėl daugelio priežasčių. Kai kurios jų susijusios su kasdieniais įpročiais, kitos – su ligomis ar organizmo pusiausvyros sutrikimais.
1. Stresas ir nerimas.
Adrenalino antplūdis verčia širdį plakti greičiau. Ilgalaikis stresas arba nerimo priepuoliai gali sukelti pasikartojančius ritmo svyravimus.
2. Kofeinas, alkoholis ir energiniai gėrimai.
Šios medžiagos stimuliuoja širdį ir nervų sistemą, todėl gali sukelti ritmo pokyčius, ypač jautresniems žmonėms.
3. Elektrolitų disbalansas.
Magnio, kalio ar kalcio trūkumas trikdo širdies impulsus. Tokiu atveju ritmas tampa nereguliarus, ypač po fizinio krūvio ar ligos.
4. Vaistų poveikis.
Kai kurie vaistai (ypač nuo peršalimo ar alergijų) gali sukelti ritmo sutrikimus, ypač vartojant juos su kofeinu ar alkoholiu.
5. Širdies ligos.
Aritmijos gali būti susijusios su širdies nepakankamumu, išemine liga ar vožtuvų pažeidimu. Tokiais atvejais reikalingas medicininis įvertinimas.
6. Skydliaukės sutrikimai.
Tiek per didelis, tiek per mažas hormonų kiekis gali paveikti širdies ritmą. Hipertirozė dažnai sukelia greitą pulsą, o hipotirozė – lėtą.
Ką daryti, kai širdis pradeda plakti nereguliariai
Jei staiga pajutote, kad širdis plaka per greitai ar nelygiai, svarbiausia – neišsigąsti. Panika tik sustiprins simptomus. Štai keli praktiniai žingsniai, kuriuos galima atlikti nedelsiant:
1. Sustokite ir ramiai atsisėskite.
Užsimerkite, kelis kartus giliai įkvėpkite per nosį ir lėtai iškvėpkite per burną. Tai padeda sumažinti adrenalino poveikį.
2. Patikrinkite pulsą.
Padėkite du pirštus ant riešo arba kaklo ir suskaičiuokite dūžius per 60 sekundžių. Tai padės nustatyti, ar ritmas tolygus, ar šokinėja.
3. Atlaisvinkite drabužius.
Jei dėvite aptemptus marškinius ar kaklaraištį, atlaisvinkite juos – tai palengvins kvėpavimą ir kraujotaką.
4. Gerkite vandenį.
Dehidratacija gali pabloginti ritmo sutrikimus. Stiklinė vandens padės atkurti elektrolitų pusiausvyrą.
5. Pabandykite „vagalinį manevrą“.
Tai būdas, padedantis sulėtinti širdies ritmą. Giliai įkvėpkite ir sulaikykite kvėpavimą 5–10 sekundžių, tarsi norėtumėte „stangintis“. Šis refleksas aktyvuoja nervą, kuris reguliuoja širdies darbą.
Kada kreiptis į gydytoją
Ne kiekvienas širdies ritmo sutrikimas pavojingas, tačiau yra situacijų, kai reikalinga neatidėliotina pagalba. Nedelskite kreiptis į gydytoją, jei:
• jaučiate krūtinės skausmą ar spaudimą;
• pulsas viršija 120 dūžių per minutę ir nesumažėja poilsio metu;
• jaučiate oro trūkumą, silpnumą ar alpstate;
• širdis plaka nereguliariai ilgiau nei kelias minutes;
• esate sirgęs širdies ligomis ar turite aukštą kraujospūdį.
Tokiais atvejais svarbu atlikti elektrokardiogramą (EKG) – ji parodys, ar yra ritmo sutrikimų, ir padės nustatyti jų priežastį.
Kaip išvengti širdies ritmo sutrikimų
Norint sumažinti aritmijos pasikartojimo tikimybę, reikia stiprinti širdį kasdieniais įpročiais:
• Venkite per didelio streso, išmokite atsipalaiduoti.
• Miegokite 7–8 valandas per parą.
• Vartokite pakankamai magnio ir kalio (bananai, riešutai, žalios daržovės).
• Ribokite kofeiną, alkoholį ir nikotiną.
• Judėkite reguliariai – pasivaikščiojimas ar lengva mankšta padeda stabilizuoti širdies ritmą.
• Kontroliuokite kraujospūdį ir cukraus kiekį kraujyje.
DUK
Ar širdies ritmo sutrikimai visada pavojingi?
Ne, kai kurie yra laikini – pavyzdžiui, dėl streso ar kavos. Tačiau dažnai pasikartojantys atvejai reikalauja išsamaus ištyrimo.
Ar galima sumažinti pulsą be vaistų?
Taip – padeda gilus kvėpavimas, poilsis, vanduo, šaltas kompresas ant veido. Jei ritmas nesusinormalizuoja, būtina kreiptis į gydytoją.
Ar širdies ritmo sutrikimai gali būti paveldimi?
Taip, kai kurie aritmijos tipai turi genetinį pagrindą, todėl šeimos anamnezė svarbi diagnostikai.
Kokie tyrimai atliekami nustačius ritmo sutrikimus?
Dažniausiai – EKG, kraujo tyrimai, kartais Holterio stebėjimas (24 val. širdies ritmo registravimas).
Ar galima sportuoti, jei kartais sutrinka širdies ritmas?
Lengva fizinė veikla paprastai nekenkia, tačiau intensyvų sportą reikėtų derinti su gydytoju.
Širdis – jautrus kūno barometras
Širdies ritmas atspindi ne tik fizinę, bet ir emocinę žmogaus būseną. Kartais sutrikimas praeina savaime, tačiau jis visada vertas dėmesio. Rūpindamiesi mityba, poilsiu ir ramybe, galime padėti savo širdžiai dirbti tolygiai – taip, kaip gamta ją ir sukūrė.
