Odos vėžys yra viena klastingiausių, tačiau kartu ir viena lengviausiai pastebimų onkologinių ligų, jei tik žinome, ko ieškoti. Pasaulinė statistika negailestinga – sergamumas odos vėžiu kasmet auga, o tai dažnai siejama su pasikeitusiais atostogų įpročiais, nesaikinga saulės ekspozicija ir vis dar gajais mitais apie įdegio „sveikumą“. Dermatologai vieningai sutaria: laiku pastebėtas pakitimas odoje gali išgelbėti gyvybę, ypač kai kalbama apie agresyviausią formą – melanomą. Nors daugelis žmonių yra girdėję, kad reikia stebėti apgamus, retas tiksliai žino, kokie konkretūs vizualiniai pokyčiai signalizuoja apie pavojų ir kuo piktybinis darinys skiriasi nuo paprasto, nekalto apgamo ar senatvinės karpos.
Kodėl odos vėžys dažnai pastebimas per vėlai?
Didžiausia problema kovojant su odos vėžiu yra klaidingas įsitikinimas, kad piktybinis darinys būtinai turi skaudėti, kraujuoti ar sukelti diskomfortą. Realybė yra visiškai kitokia – ankstyvose stadijose odos vėžys, įskaitant melanomą, dažniausiai nesukelia jokių fizinių pojūčių. Jis „tyli“, todėl vienintelis būdas jį aptikti – tai vizualinė apžiūra.
Daugelis pacientų į gydytojo kabinetą atvyksta tik tada, kai darinys pradeda trukdyti mechaniškai (užkliūva už drabužių) arba estetiškai atrodo labai prastai. Deja, tokie simptomai kaip kraujavimas, šlapiavimas ar skausmas dažnai rodo jau pažengusią ligos stadiją. Todėl dermatologai moko pacientus ne laukti pojūčių, o stebėti vaizdą.
ABCDE taisyklė: pagrindinis melanomos atpažinimo įrankis
Norint atskirti pavojingą apgamą nuo nepavojingo, visame pasaulyje naudojama vadinamoji ABCDE taisyklė. Tai penkių kriterijų sistema, kurią turėtų žinoti kiekvienas žmogus. Jei jūsų apgamas atitinka bent vieną iš šių požymių, tai jau yra rimtas signalas registruotis vizitui pas dermatologą.
A – Asimetrija (Asymmetry)
Sveiki, gerybiniai apgamai dažniausiai yra simetriški. Jei per apgamo vidurį mintyse nubrėžtumėte liniją, abi jo pusės turėtų būti veidrodinis viena kitos atspindys. Melanomos atveju apgamas tampa asimetriškas – viena jo pusė forma, dydžiu ar kontūru skiriasi nuo kitos.
B – Kraštai (Borders)
Gerybinių apgamų kraštai yra lygūs ir aiškiai apibrėžti. Tuo tarpu piktybinių darinių kraštai dažnai būna nelygūs, karpyti, dantyti ar tarsi „išplaukę“. Gali atrodyti, kad apgamas neturi aiškios ribos ir palaipsniui pereina į sveiką odą.
C – Spalva (Color)
Tai vienas ryškiausių įspėjamųjų ženklų. Sveiki apgamai dažniausiai yra vienos spalvos – tolygiai rudi. Pavojų signalizuoja apgamas, kuriame matoma spalvų įvairovė: keli rudo atspalviai, juoda, pilka, mėlyna, balta ar net raudona spalva viename darinyje. Netolygus pigmento pasiskirstymas yra vienas svarbiausių melanomos požymių.
D – Diametras (Diameter)
Nors melanomos gali būti ir labai mažos, dažniausiai susirūpinti verta, jei apgamas yra didesnis nei 6 milimetrai (apytikslis pieštuko trintuko dydis). Tačiau svarbu pabrėžti, kad šiuolaikinė diagnostika leidžia aptikti ir kur kas mažesnes, vos kelių milimetrų melanomas, todėl dydis nėra vienintelis kriterijus.
E – Evoliucija (Evolution)
Tai, ko gero, pats svarbiausias faktorius. Jei apgamas keičiasi – didėja, keičia formą, spalvą, iškyla virš odos paviršiaus ar pradeda niežėti – tai yra „Evoliucija“. Bet koks pokytis suaugusio žmogaus apgame (naujų apgamų atsiradimas po 40-ies metų taip pat laikomas įtartinu) reikalauja skubios gydytojo apžiūros.
„Bjauriojo ančiuko“ simptomas
Be ABCDE taisyklės, dermatologai dažnai taiko „bjauriojo ančiuko“ metodą. Dauguma žmogaus apgamų yra panašūs vienas į kitą – jie tarsi „šeimos nariai“. Jei ant kūno pastebite vieną apgamą, kuris vizualiai visiškai skiriasi nuo visų kitų (yra tamsesnis, didesnis, kitokios formos), jis laikomas „bjauriuoju ančiuku“ ir reikalauja atidesnio patikrinimo, net jei formaliai neatitinka visų ABCDE kriterijų.
Ne tik melanoma: kaip atrodo kiti odos vėžio tipai?
Nors melanoma yra pavojingiausia, ji nėra dažniausia. Egzistuoja nemelanominiai odos vėžio tipai, kurie atrodo kitaip ir dažnai klaidingai palaikomi tiesiog negyjančiomis žaizdelėmis ar bėrimais.
- Bazalioma (bazinių ląstelių karcinoma): Tai dažniausia odos vėžio forma. Ji dažnai atrodo kaip rausvas, perlamutrinio atspalvio mazgelis ar iškilimas. Gali priminti spuogelį, kuris niekaip nepraeina, arba žaizdelę, kuri užgyja ir vėl atsiveria toje pačioje vietoje. Bazalioma dažniausiai atsiranda saulės labiausiai veikiamose vietose: ant veido, ausų, kaklo. Ji auga lėtai ir retai metastazuoja, tačiau negydoma gali smarkiai pažeisti gilesnius audinius.
- Plokščialąstelinė karcinoma: Šis vėžys dažnai atrodo kaip pleiskanojanti, šiurkšti raudona dėmė arba kietas mazgelis su šašu paviršiuje. Jis gali būti skausmingas liečiant. Skirtingai nei bazalioma, šis tipas yra agresyvesnis ir gali plisti į kitus organus, jei nėra laiku gydomas.
Kurie žmonės patenka į didžiausios rizikos grupę?
Nors odos vėžiu gali susirgti bet kas, tam tikri veiksniai riziką padidina keleriopai. Jūsų odos tipas ir gyvenimo būdas čia vaidina lemiamą vaidmenį. Ypatingą dėmesį savo odai turėtų skirti žmonės, kurie:
- Turi šviesią odą, šviesius ar raudonus plaukus, mėlynas arba žalias akis (I ir II odos fototipai).
- Turi daug apgamų (daugiau nei 50) arba turi didelių, netipinių apgamų.
- Vaikystėje ar paauglystėje yra patyrę stiprių nudegimų saulėje (net jei oda tik paraudo ir luposi).
- Naudojosi arba naudojasi soliariumais.
- Šeimoje yra buvę odos vėžio atvejų (genetinis polinkis).
- Dėl darbo ar hobių daug laiko praleidžia lauke be apsaugos.
Kaip teisingai atlikti savistabą namuose?
Dermatologai rekomenduoja atlikti viso kūno odos apžiūrą bent kartą per mėnesį. Tam jums reikės didelio veidrodžio ir mažo rankinio veidrodėlio. Procedūra neturėtų užtrukti ilgiau nei 10 minučių, tačiau ji turi būti sisteminga:
- Apžiūrėkite veidą, nepamirškite nosies, lūpų ir ausų (iš abiejų pusių).
- Patikrinkite galvos odą, naudodami plaukų džiovintuvą plaukams praskleisti (čia gali prireikti artimojo pagalbos).
- Apžiūrėkite rankas: delnus, viršutinę plaštakų pusę, tarpupirščius ir net po nagais.
- Stovėdami prieš veidrodį apžiūrėkite kaklą, krūtinę ir pilvą. Moterims svarbu patikrinti odą po krūtimis.
- Naudodami rankinį veidrodėlį, apžiūrėkite nugarą, sėdmenis ir kojų užpakalinę dalį.
- Galiausiai patikrinkite pėdas, tarpupirščius ir padus.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar visi apgamai, kurie iškyla virš odos, yra pavojingi?
Nebūtinai. Daugelis gerybinių apgamų (vadinamųjų intraderminių apgamų) yra iškilūs, minkšti ir visiškai nepavojingi. Pavojų kelia ne pats iškilimas, o jo pasikeitimas. Jei plokščias apgamas staiga iškilo ar tapo gruoblėtas – tai ženklas pasitikrinti.
Ar įmanoma susirgti odos vėžiu vietose, kurios nemato saulės?
Taip, melanoma gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, net ir tose, kurios niekada negauna tiesioginių saulės spindulių, pavyzdžiui, tarpupirščiuose, lytinių organų srityje ar gleivinėse. Todėl savistabos metu svarbu nepraleisti nė vieno odos lopinėlio.
Ar netyčia pažeidus apgamą jis suvėžės?
Tai vienas populiariausių mitų. Vienkartinis apgamo trauma (nubrozdinimas, įpjovimas skutantis) dažniausiai nesukelia vėžio. Tačiau jei apgamas yra nuolat traumuojamas (trinasi į liemenėlės petnešėlę ar diržą), rekomenduojama jį pašalinti profilaktiškai, kad lėtinis uždegimas nepaskatintų ląstelių pakitimų.
Ar tamsaus gymio žmonės gali susirgti odos vėžiu?
Taip. Nors tamsesnė oda turi daugiau natūralaus melanino, kuris šiek tiek apsaugo nuo UV spindulių, ji nėra atspari vėžiui. Be to, tamsaus gymio žmonėms melanoma dažniau diagnozuojama vėlyvose stadijose ir dažnai atsiranda specifinėse vietose, pavyzdžiui, paduose ar delnuose (akralinė melanoma).
Reguliari patikra: geriausia investicija į sveikatą
Nepaisant visos informacijos apie savistabą, niekas negali pakeisti profesionalios gydytojo apžiūros naudojant dermatoskopą. Dermatoskopija – tai neinvazinis tyrimas, kurio metu specialiu prietaisu oda padidinama dešimtis kartų ir apšviečiama poliarizuota šviesa. Tai leidžia gydytojui pamatyti pigmento struktūras gilesniuose odos sluoksniuose, kurios plika akimi nematomos.
Rekomenduojama pas dermatologą profilaktiškai apsilankyti bent kartą per metus, o turintiems daug apgamų – ir dažniau. Šiuolaikinės technologijos leidžia sudaryti „apgamų žemėlapį“ – nufotografuoti visą kūną ir skaitmeniniu būdu stebėti net menkiausius pokyčius bėgant laikui. Atminkite, kad ankstyvoje stadijoje diagnozuota melanoma yra išgydoma beveik 100 proc. atvejų, o procedūra dažniausiai apsiriboja paprasta chirurgine operacija. Jūsų sveikata yra jūsų rankose – ir ant jūsų odos.
