Daugelis iš mūsų yra patyrę situaciją, kai prieš svarbų viešą pasirodymą, egzaminą ar stresinę darbinę situaciją oda staiga pradeda kaisti, atsiranda raudonos dėmės ar nepaaiškinamas niežulys. Tai nėra atsitiktinumas – mūsų oda ir nervų sistema yra neatsiejamai susijusios dar nuo embriono vystymosi stadijos. Oda dažnai vadinama mūsų emocinės būklės veidrodžiu, o vadinamieji „nerviniai bėrimai” yra realus, fizinis organizmo atsakas į psichologinę įtampą. Nors dažniausiai šie simptomai yra laikini ir nekenksmingi, kartais jie gali signalizuoti apie rimtesnes lėtines būkles, kurios reikalauja kompleksinio dermatologo ir psichoterapeuto gydymo. Suprasti, kaip ir kodėl mūsų emocijos veikia odą, yra pirmas žingsnis siekiant suvaldyti šiuos nemalonius pojūčius.
Ryšys tarp smegenų ir odos: biologinis mechanizmas
Kad suprastume, kodėl atsiranda nerviniai bėrimai, turime pažvelgti į žmogaus biologiją. Mokslo pasaulyje egzistuoja terminas psichodermatologija, kuris nagrinėja glaudų ryšį tarp psichikos ir odos ligų. Vystymosi metu, būnant dar embrionu, tiek oda, tiek nervų sistema išsivysto iš to paties gemalinio lapelio – ektodermos. Tai paaiškina, kodėl oda taip jautriai reaguoja į nervinius signalus.
Kai patiriate stresą, jūsų kūnas pereina į „kovok arba bėk” režimą. Šio proceso metu:
- Suaktyvėja hormonų gamyba: Organizmas pradeda dideliais kiekiais gaminti streso hormonus, tokius kaip kortizolis ir adrenalinas.
- Uždegiminis atsakas: Padidėjęs kortizolio kiekis gali slopinti imuninę sistemą arba, priešingai, sukelti sisteminį uždegimą, dėl kurio oda tampa jautresnė ir reaktyvesnė.
- Putliųjų ląstelių aktyvacija: Stresas skatina odoje esančias putliąsias ląsteles išskirti histaminą. Būtent histaminas yra atsakingas už niežulį, paraudimą ir patinimą, kuris būdingas alerginėms reakcijoms, nors šiuo atveju jokio alergeno nėra.
- Odos barjero silpnėjimas: Lėtinis stresas lėtina odos regeneraciją ir silpnina apsauginį barjerą, todėl oda greičiau netenka drėgmės, tampa sausa ir pažeidžiama išorinių dirgiklių.
Kaip atpažinti nervinį bėrimą?
Nervinis bėrimas gali pasireikšti įvairiai, priklausomai nuo individualaus organizmo jautrumo ir jau turimų odos ligų. Visgi, dažniausiai pasitaikanti forma yra vadinamoji streso dilgėlinė. Ji pasižymi šiais specifiniais požymiais:
- Staigi pradžia: Bėrimas dažniausiai atsiranda staiga, praėjus trumpam laikui po stipraus emocinio sukrėtimo ar didelės įtampos periodo.
- Išvaizda: Ant odos atsiranda iškilūs, raudoni arba odos spalvos pūslės (papulės), primenančios nudilginimą ar uodo įkandimą. Jos gali susijungti į didesnius plotus.
- Pojūčiai: Būdingas intensyvus niežulys, deginimo jausmas arba dilgčiojimas. Niežulys gali būti toks stiprus, kad trukdo susikaupti ar miegoti.
- Migracija: Bėrimas gali „klajoti” – vienoje vietoje išnykti, o kitoje atsirasti. Viena dėmė dažniausiai išnyksta per mažiau nei 24 valandas.
Svarbu paminėti, kad stresas gali ne tik sukelti naujus bėrimus, bet ir drastiškai pabloginti jau esamas lėtines odos ligas, tokias kaip egzema (atopinis dermatitas), žvynelinė (psoriazė) ar rožinė (rozacija). Tokiais atvejais paūmėjimas būna sunkesnis ir sunkiau gydomas nei įprastai.
Dažniausios su stresu susijusios odos būklės
Nors dilgėlinė yra klasikinis pavyzdys, nervinė įtampa gali išprovokuoti ir kitas specifines odos problemas, kurias verta atskirti.
Neurodermitas (Lichen simplex chronicus)
Tai lėtinė odos būklė, kuri prasideda nuo niežulio. Žmogus pradeda kasytis tam tikrą odos plotą (dažniausiai kaklą, riešus, dilbius ar kojas). Kuo daugiau kasoma, tuo labiau niežti, ir tuo storesnė tampa oda toje vietoje. Susidaro užburtas ratas: stresas sukelia niežulį, o kasymasis sukelia odos sustorėjimą ir dar didesnį niežulį. Oda tampa panaši į medžio žievę, gali patamsėti.
Streso aknė
Daugelis suaugusiųjų pastebi, kad įtemptais laikotarpiais veido oda „sužydi”. Taip yra todėl, kad streso hormonas kortizolis skatina riebalinių liaukų veiklą. Padidėjęs riebalų (sebumo) išsiskyrimas kemša poras, sukurdamas idealią terpę bakterijoms daugintis. Streso aknė dažniausiai pasireiškia skausmingais, giluminiais spuogais apatinėje veido dalyje ir kaklo srityje.
Dishidrotinė egzema
Tai specifinė egzemos forma, pasireiškianti mažomis, vandeningomis ir itin niežtinčiomis pūslelėmis ant delnų, pirštų šonų ar padų. Stresas yra vienas pagrindinių veiksnių, iššaukiančių šios ligos paūmėjimą.
Pirmoji pagalba ir namų gydymo būdai
Jei įtariate, kad bėrimas atsirado dėl nervinės įtampos, pirmiausia svarbu nutraukti streso grandinę ir nuraminti odą. Kol laukiate vizito pas gydytoją arba jei simptomai yra lengvi, galite imtis šių priemonių:
- Antihistamininiai vaistai: Nereceptiniai vaistai nuo alergijos gali padėti blokuoti histamino išsiskyrimą ir sumažinti niežulį bei patinimą.
- Vėsūs kompresai: Šaltis sutraukia kraujagysles ir mažina uždegimą. Uždėkite vėsų, drėgną rankšluostį ant pažeistos vietos 10–15 minučių.
- Venkite karšto vandens: Karštas dušas ar vonia dar labiau išsausina odą ir gali sustiprinti niežulį. Rinkitės drungną vandenį.
- Drėkinimas: Naudokite bekvapius emolientus ar drėkiklius, kad atkurtumėte odos barjerą. Ieškokite priemonių su keramidais, hialurono rūgštimi ar alaviju.
- Streso mažinimo technikos: Tai yra esminis gydymo komponentas. Gilus kvėpavimas, meditacija, joga ar tiesiog pasivaikščiojimas gryname ore gali sumažinti kortizolio lygį kraujyje ir padėti odai rimti.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Nors dauguma nervinių bėrimų praeina savaime, kai streso lygis sumažėja, yra situacijų, kai delsti negalima ir būtina profesionali medikų pagalba. Savigyda gali būti pavojinga, jei bėrimas yra ne streso, o infekcijos ar sunkios alerginės reakcijos pasekmė.
Nedelsdami kreipkitės į gydytoją arba kvieskite greitąją pagalbą, jei:
- Bėrimą lydi pasunkėjęs kvėpavimas, gerklės tinimas ar lūpų, vokų patinimas (angioedema). Tai gali būti anafilaksinio šoko požymiai.
- Bėrimas plinta labai greitai ir apima didelę kūno dalį.
- Kartu su bėrimu pakyla aukšta temperatūra.
- Atsiranda pūlingų išskyrų, atvirų žaizdų ar oda tampa labai skausminga (infekcijos požymiai).
Planinį vizitą pas dermatologą turėtumėte suplanuoti, jei:
- Bėrimas nepraeina per kelias dienas, net ir naudojant nereceptines priemones.
- Niežulys yra toks stiprus, kad trukdo miegoti ar atlikti kasdienius darbus.
- Bėrimai nuolat kartojasi kiekvieną kartą patyrus stresą.
- Bėrimas palieka randus ar pigmentines dėmes.
D.U.K. (Dažniausiai Užduodami Klausimai)
Ar nervinis bėrimas yra užkrečiamas?
Ne, nervinis bėrimas nėra infekcinė liga. Jis kyla dėl vidinių organizmo procesų (imuninės sistemos reakcijos į stresą) ir negali būti perduotas kitam žmogui per kontaktą.
Kiek laiko trunka nerviniai bėrimai?
Ūmi streso dilgėlinė gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Jei stresas yra lėtinis, bėrimai gali kartotis arba tapti lėtiniais, trunkančiais ilgiau nei 6 savaites. Tokiu atveju būtinas gydytojo įsikišimas.
Kaip atskirti nervinį bėrimą nuo alerginio?
Vizualiai jie gali atrodyti identiškai. Pagrindinis skirtumas – priežastis. Alergija atsiranda po kontakto su alergenu (maistu, chemikalais, žiedadulkėmis). Nervinis bėrimas atsiranda be jokio kontakto su naujais produktais, bet esant emocinei įtampai. Tikslią diagnozę gali nustatyti tik gydytojas, atlikęs alerginius tyrimus.
Ar vaikams gali atsirasti nervinis bėrimas?
Taip, vaikai taip pat patiria stresą (mokykloje, dėl pokyčių šeimoje) ir jų oda gali reaguoti bėrimais. Vaikų oda dažnai yra jautresnė nei suaugusiųjų, todėl reakcijos gali būti stipresnės.
Kompleksinis požiūris į odos sveikatą
Gydant nervinius odos bėrimus, vien tik tepalų dažniausiai nepakanka. Kadangi pagrindinė priežastis slypi nervų sistemoje, efektyviausias gydymas apima holistinį požiūrį. Tai reiškia, kad rūpinimasis savo psichine sveikata yra tiesioginė investicija į gražią odą.
Ilgalaikėje perspektyvoje svarbu stiprinti organizmo atsparumą stresui. Reguliarus fizinis aktyvumas yra vienas geriausių būdų „sudeginti” streso hormonus. Taip pat svarbi mityba – produktai, turintys daug antioksidantų, Omega-3 riebalų rūgščių, padeda mažinti uždegiminius procesus organizme. Kokybiškas miegas (7–8 valandos per parą) yra kritiškai svarbus odos regeneracijai ir nervų sistemos atsistatymui. Jei pastebite, kad patys nesusitvarkote su nerimu ir tai atsispindi jūsų odoje, psichoterapija (pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija) gali būti veiksminga priemonė, padedanti ne tik jaustis geriau emociškai, bet ir atsikratyti varginančių odos problemų visam laikui.
