Storosios žarnos vėžys gali ilgai nesukelti jokių simptomų. Kai požymių atsiranda, tai gali būti kraujas išmatose, naujai pakitę tuštinimosi įpročiai, nepraeinantis pilvo skausmas ar pūtimas, nepaaiškinamas svorio kritimas, nuovargis arba geležies stokos mažakraujystė. Šiuos simptomus daug dažniau sukelia ne vėžys, tačiau vien pagal savijautą jų priežasties nustatyti negalima.
Ankstyva patikra svarbi todėl, kad galima aptikti ne tik vėžį, bet ir kai kuriuos ikivėžinius polipus, kol žmogus dar nieko nejaučia. Simptomų turintis žmogus turi kreiptis į gydytoją nepriklausomai nuo amžiaus ar ankstesnio profilaktinio testo rezultato.
Kokie simptomai turėtų paskatinti išsitirti?
| Požymis | Ką svarbu pastebėti | Ką daryti |
|---|---|---|
| Kraujas išmatose ar ant jų | Ryškiai raudonas, tamsus kraujas arba labai tamsios, deguto spalvos išmatos | Kreiptis į gydytoją; gausiai kraujuojant ar silpstant – skubiai |
| Pakitęs tuštinimasis | Naujai prasidėjęs viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar nepilno pasituštinimo jausmas | Registruotis, jei pokytis nepaaiškinamas, kartojasi ar stiprėja |
| Pilvo simptomai | Nepraeinantys skausmai, spazmai, pūtimas ar pilnumo jausmas | Aptarti su gydytoju, ypač kartu su kitais požymiais |
| Nuovargis ar mažakraujystė | Gali atsirasti dėl lėto, plika akimi nematomo kraujavimo | Reikia nustatyti geležies stokos priežastį, o ne vien vartoti geležį |
| Nepaaiškinamas svorio kritimas | Svoris krinta nekeičiant mitybos ar aktyvumo | Kreiptis medicininio įvertinimo |
Vėžys nėra vienintelė šių simptomų priežastis. Kraujavimą gali sukelti hemorojus ar įplėša, tuštinimosi pokyčius – infekcija, vaistai arba dirgliosios žarnos sindromas. Vis dėlto nereikėtų savarankiškai nuspręsti, kad „tai tik hemorojus“, ypač jei simptomas naujas, kartojasi ar kartu krinta svoris ir silpsta organizmas.
Kas didina riziką?
Rizika didėja su amžiumi, tačiau storosios žarnos vėžiu gali susirgti ir jaunesni žmonės. Svarbi asmeninė polipų ar storosios žarnos vėžio istorija, šeimos narių susirgimai, paveldimi sindromai, tokie kaip Lyncho sindromas ar šeiminė adenomatozinė polipozė, ir ilgalaikės uždegiminės žarnyno ligos.
Keičiami rizikos veiksniai apima rūkymą, alkoholio vartojimą, fizinio aktyvumo stoką, antsvorį ar nutukimą, gausų perdirbtos ir raudonos mėsos bei mažą vaisių ir daržovių vartojimą. Sveika gyvensena riziką gali sumažinti, bet jos nepanaikina ir nepakeičia patikros.
Jei pirmos eilės giminaitis sirgo storosios žarnos vėžiu ar pažengusiais polipais, ypač jaunesniame amžiuje, pasakykite šeimos gydytojui. Jums gali būti reikalinga individuali, anksčiau pradedama patikra ar genetinė konsultacija.
Prevencinė programa Lietuvoje
Valstybinė ligonių kasa nurodo, kad Lietuvoje privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti 50–74 metų vyrai ir moterys gali kartą per dvejus metus nemokamai atlikti slapto kraujavimo išmatose testą, jei kreipiasi į sutartį su ligonių kasa turinčią gydymo įstaigą. Pirmas žingsnis – kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Teigiamas išmatų testas dar nereiškia vėžio: kraujuoti gali ir dėl kitų priežasčių. Jis parodo, kad reikia tolesnio ištyrimo, dažniausiai specialisto konsultacijos ir kolonoskopijos. Neigiamas testas taip pat nėra visam laikui galiojanti garantija. Jei turite simptomų, nelaukite kito programos kvietimo ir nepasikliaukite ankstesniu neigiamu rezultatu.
Prevencinė programa skirta simptomų neturintiems tikslinės amžiaus grupės žmonėms. Gydytojas gali paskirti reikalingus diagnostinius tyrimus ir jaunesniam ar vyresniam žmogui, jei yra simptomų ar didesnė paveldima rizika.
Kaip nustatoma diagnozė?
Išmatų imunocheminis testas (FIT arba iFOBT) ieško plika akimi nematomo kraujo, tačiau vėžio nepatvirtina ir neparodo jo vietos. Gydytojas taip pat gali skirti bendrą kraujo tyrimą, geležies rodiklius ir kitus tyrimus pagal simptomus.
Kolonoskopijos metu lanksčiu instrumentu apžiūrima storoji ir tiesioji žarna. Aptikus polipą ar pakitusią vietą, ją galima pašalinti arba paimti audinio mėginį. Vėžio diagnozė patvirtinama histologiškai – patologui mikroskopu ištyrus biopsiją. Jei liga patvirtinama, vaizdiniai ir kiti tyrimai padeda nustatyti jos išplitimą bei parinkti gydymą.
Gydymas priklauso nuo naviko vietos, stadijos, molekulinių savybių ir bendros žmogaus sveikatos. Gali būti taikoma operacija, chemoterapija, spindulinis gydymas, taikinių terapija ar imunoterapija. Ne kiekvienam žmogui reikia visų šių metodų, todėl internete rasta kito paciento schema nėra asmeninis gydymo planas.
Kada kreiptis skubiai?
Skambinkite 112 arba vykite į skubiosios pagalbos skyrių, jei gausiai kraujuojate iš žarnyno, silpstate ar alpstate, jaučiate dusulį ar šaltą prakaitą. Skubi pagalba taip pat reikalinga, jei prasideda stiprus ar greitai stiprėjantis pilvo skausmas, pilvas ryškiai pučiasi, nuolat vemiama, nepavyksta pasituštinti ar išleisti dujų – tai gali būti žarnyno nepraeinamumo požymiai.
Jei simptomai nėra ūmūs, bet kraujas išmatose kartojasi, keičiasi tuštinimasis, krinta svoris ar nustatyta nepaaiškinama geležies stoka, registruokitės pas šeimos gydytoją artimiausiu metu. Laukdami vizito pasižymėkite simptomų trukmę, kraujo spalvą, vaistus, šeimos ligų istoriją ir svorio pokytį.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar storosios žarnos vėžys visada sukelia kraują išmatose?
Ne. Ankstyva liga gali neturėti jokių simptomų, o kraujavimas gali būti nematomas. Dėl to svarbi prevencinė patikra ir kitų nepaaiškinamų požymių, pavyzdžiui, geležies stokos, įvertinimas.
Ar teigiamas slapto kraujavimo testas reiškia vėžį?
Ne. Tai atrankinis signalas tolesniam ištyrimui. Kraujavimo priežasčių yra daug, o galutinę diagnozę galima nustatyti tik atlikus atitinkamus tyrimus, dažnai kolonoskopiją ir prireikus biopsiją.
Ar neigiamas FIT atmeta vėžį?
Ne visiškai. Kraujavimas gali būti nepastovus, o joks atrankinis testas nėra tobulas. Jei simptomai išlieka, stiprėja ar gydytojas turi rimtą klinikinį įtarimą, tolesnis ištyrimas neturi būti atidėtas vien dėl neigiamo testo.
Ar hemorojus apsaugo nuo būtinybės išsitirti?
Ne. Žinomas hemorojus gali kraujuoti, tačiau kartu gali egzistuoti ir kita liga. Naują, pasikartojantį ar pasikeitusį kraujavimą aptarkite su gydytoju.
Ar galima išvengti storosios žarnos vėžio?
Visų atvejų išvengti neįmanoma. Riziką mažina nerūkymas, mažesnis alkoholio vartojimas, fizinis aktyvumas, sveikas kūno svoris ir subalansuota mityba. Atrankinė patikra gali aptikti bei pašalinti kai kuriuos ikivėžinius polipus.
Šaltiniai
- PSO: storosios ir tiesiosios žarnos vėžio simptomai, rizika ir diagnostika
- CDC: galimi kolorektalinio vėžio simptomai
- NCI: storosios žarnos vėžio diagnostika ir gydymo principai
- NCI: atrankinės patikros metodai ir jų ribos
- Valstybinė ligonių kasa: prevencinė programa Lietuvoje
- NICE: simptomų vertinimas ir siuntimas dėl įtariamo vėžio
- Europos Komisijos ECICC: kolorektalinio vėžio patikros gairės
