Niežai dažnai laikomi praeities liga arba higienos stokos pasekme, tačiau dermatologai vieningai sutaria: šia liga gali užsikrėsti bet kas, nepriklausomai nuo socialinio statuso ar švaros įpročių. Niežinė erkė yra itin gyvybingas parazitas, plintantis glaudaus kontakto metu, o jos sukeliamas nenumaldomas niežulys, ypač naktimis, gali rimtai sutrikdyti gyvenimo kokybę ir psichologinę būseną. Ilgą laiką pagrindinis ginklas kovoje su šia infekcija buvo įvairūs tepalai, kremai ir losjonai. Nors jie yra veiksmingi, vis dažniau pasitaiko atvejų, kai vietinis gydymas neduoda norimų rezultatų arba pacientai susiduria su ligos atkryčiu. Būtent tokiais atvejais gydytojai atsigręžia į modernų ir itin efektyvų sprendimą – geriamuosius vaistus, kurie veikia sisteminiu būdu ir dažnai tampa išsigelbėjimu, kai tradicinės priemonės nuvilia.
Kodėl tepalai ne visada suveikia?
Tradicinis niežų gydymas dažniausiai pradedamas nuo permetrino kremo arba benzilo benzoato emulsijos. Tai yra auksinis standartas, tačiau jis turi savo silpnųjų vietų. Gydytojai pastebi, kad pagrindinė nesėkmingo gydymo priežastis dažnai yra ne vaisto neveiksmingumas, o netinkamas jo naudojimas. Tepalais būtina ištepti kiekvieną kūno centimetrą nuo kaklo iki pėdų (o vaikams ir senjorams – neretai ir galvą), nepraleidžiant tarpupirščių, vietų po nagais, lytinių organų ir sėdmenų raukšlių.
Jei pacientas praleidžia bent mažą odos plotelį, kuriame tūno erkė ar jos kiaušinėliai, liga atsinaujina. Be to, tepalų naudojimas yra gana sudėtingas procesas:
- Diskomfortas: Tepalai dažnai būna lipnūs, specifinio kvapo, gali dirginti jautrią, nukasytą odą.
- Nuplovimo rizika: Nusiplovus rankas po tualeto ar gaminant maistą, vaistą reikia tepti iš naujo, ką daugelis pamiršta.
- Odos reakcijos: Sergant niežais oda ir taip būna pažeista, o stiprios cheminės medžiagos tepaluose gali sukelti kontaktinį dermatitą, kurį pacientai supainioja su nepagijusiais niežais ir tepasi dar daugiau, taip patekdami į užburtą ratą.
Be žmogiškojo faktoriaus, mokslininkai vis garsiau kalba apie augantį niežinių erkių atsparumą permetrinui. Kai kuriose populiacijose standartiniai kremai tiesiog nebėra tokie mirtini parazitams kaip prieš dešimtmetį.
Kaip veikia geriami vaistai nuo niežų?
Geriamasis vaistas, dažniausiai ivermektinas, veikia visiškai kitu principu nei tepalai. Tai antiparazitinis preparatas, kuris patekęs į organizmą, absorbuojamas į kraujotaką ir pasiekia odos audinius. Erkės, misdamos epidermio ląstelėmis ir limfa, kartu su maistu gauna ir vaisto dozę.
Vaisto veikimo mechanizmas yra paremtas parazitų nervų sistemos blokavimu. Jis sukelia erkių paralyžių ir mirtį. Svarbu suprasti, kad geriami vaistai neveikia erkių kiaušinėlių, todėl beveik visada reikalinga antroji dozė po 7–14 dienų. Per šį laiką iš likusių kiaušinėlių išsirita naujos lervos, kurias sunaikina antroji vaisto porcija, taip nutraukiant dauginimosi ciklą.
Kada gydytojai skiria tabletes vietoj tepalo?
Nors geriami vaistai yra itin efektyvūs, jie nėra pirmasis pasirinkimas kiekvienam pacientui dėl galimų šalutinių poveikių ir vaistų prieinamumo reguliavimo. Gydytoja dermatologė sprendimą skirti sisteminį gydymą dažniausiai priima šiais atvejais:
1. Atsparūs ir komplikuoti atvejai
Kai pacientas sąžiningai atliko kelis gydymo kursus tepalais, laikėsi visų higienos reikalavimų, bet simptomai neišnyko ir tyrimai patvirtina aktyvią infekciją, įtariamas erkių atsparumas vietiniams vaistams.
2. Norvegiški (šašiniai) niežai
Tai itin sunki niežų forma, pasireiškianti žmonėms su nusilpusiu imunitetu. Odos paviršiuje susidaro storos plutos, kuriose gali būti tūkstančiai erkių. Tepalai pro šias plutas sunkiai prasiskverbia, todėl geriami vaistai yra būtini – jie pasiekia parazitus „iš vidaus“. Dažnai šiuo atveju taikomas kombinuotas gydymas (tabletės + tepalai).
3. Odos būklės ypatumai
Pacientams, sergantiems lėtinėmis odos ligomis, pavyzdžiui, sunkiu atopiniu dermatitu ar egzema, tepalai gali sukelti nepakeliamą skausmą ir paūminti odos uždegimą. Tabletės leidžia išvengti papildomo odos dirginimo.
4. Instituciniai protrūkiai
Slaugos namuose, ligoninėse ar bendrabučiuose kilus niežų protrūkiui, personalui labai sunku užtikrinti, kad visi gyventojai tinkamai išsiteptų kremu. Tablečių davimas yra lengviau kontroliuojamas procesas, užtikrinantis, kad visi gavo reikiamą dozę vienu metu.
Geriamų vaistų pranašumai prieš tepalus
Pagrindinis geriamųjų vaistų pranašumas – paprastumas ir tikrumas. Išgėrus vaistus, nereikia rūpintis, ar pavyko pasiekti nugaros vidurį, ar netyčia nenuplovėte vaisto nuo rankų. Tai eliminuoja „naudotojo klaidų“ tikimybę, kuri yra pagrindinė nesėkmingo gydymo priežastis.
Kiti privalumai:
- Nėra nemalonaus kvapo ar lipnumo jausmo.
- Galima iškart rengtis drabužius, nereikia laukti, kol vaistas įsigers.
- Saugoma sudirgusi oda nuo cheminių dirgiklių.
- Efektyvumas vienodai pasiskirsto visame kūne.
Tačiau gydytojai įspėja, kad geriami vaistai turi ir apribojimų. Jie paprastai neskiriami nėščiosioms, žindančioms moterims ir mažiems vaikams (sveriantiems mažiau nei 15 kg), nebent nauda aiškiai viršija riziką.
D.U.K. (Dažniausiai užduodami klausimai)
Ar išgėrus vaistus niežulys praeina iškart?
Deja, ne. Niežulys yra alerginė organizmo reakcija į erkių baltymus ir jų veiklos produktus. Net ir žuvus erkėms, jų likučiai lieka odoje kurį laiką. Niežulys gali tęstis 2–4 savaites po sėkmingo gydymo. Tai vadinama „poniežiniu niežuliu“. Gydytojai tam skiria drėkinančius emolientus arba antihistamininius vaistus.
Ar reikia dezinfekuoti aplinką geriant vaistus?
Būtinai. Vaistai nužudo erkes jūsų kūne, bet ne jūsų patalynėje ar drabužiuose. Jei nebus atlikta aplinkos dezinfekcija, jūs galite užsikrėsti pakartotinai iš savo paties daiktų vos pasibaigus vaisto veikimui.
Ar galiu nusipirkti tablečių be recepto?
Lietuvoje ivermektinas ir kiti sisteminiai vaistai nuo niežų yra receptiniai. Jų skyrimą turi patvirtinti gydytojas, įvertinęs jūsų sveikatos būklę, svorį ir kitus vartojamus vaistus.
Ar pakanka vienos dozės?
Dažniausiai ne. Nors simptomai gali palengvėti, viena dozė retai sunaikina visą populiaciją dėl kiaušinėlių atsparumo. Antra dozė po savaitės ar dviejų yra kritiškai svarbi norint išvengti atkryčio.
Aplinkos tvarkymas – neatsiejama gydymo dalis
Net ir patys moderniausi geriami vaistai bus beverčiai, jei pacientas grįš į užkrėstą lovą. Niežinė erkė be šeimininko gali išgyventi iki 3–4 parų (esant didelei drėgmei ir vėsai – kartais ir ilgiau). Todėl gydymo dieną (tiek geriant pirmą, tiek antrą dozę) privaloma atlikti generalinę tvarką.
Visi drabužiai, patalynė ir rankšluosčiai, naudoti per paskutines 3–4 dienas, turi būti skalbiami ne žemesnėje kaip 60°C temperatūroje. To, ko negalima skalbti (pvz., striukės, batai, minkšti žaislai), reikia sudėti į plastikinius maišus, sandariai užrišti ir palikti bent 3–4 paroms, o geriausia – savaitei. Minkštus baldus ir čiužinius rekomenduojama kruopščiai išsiurbti, o siurblio turinį nedelsiant išmesti.
Svarbiausia taisyklė: gydytis turi visa šeima
Viena didžiausių klaidų, kurią akcentuoja gydytojai, yra selektyvus gydymas. Niežai yra labai užkrečiami, o simptomai po užsikrėtimo gali pasireikšti tik po 4–6 savaičių. Tai reiškia, kad jūsų partneris ar vaikas jau gali turėti erkių, bet dar nejausti niežulio.
Jei gydysis tik tas asmuo, kuris kasosi, įvyks vadinamasis „stalo teniso“ efektas. Išsigydęs pacientas vėl užsikrės nuo simptomų nejaučiančio šeimos nario, ir infekcija namuose suksis ratu mėnesių mėnesius. Todėl geriami vaistai arba tepalai tą pačią dieną turi būti skiriami visiems šeimos nariams ir artimiems kontaktams, nepriklausomai nuo to, ar jie jaučia simptomus. Tik toks sinchronizuotas gydymas kartu su aplinkos higiena garantuoja visišką pergalę prieš šią varginančią ligą.
