„Nervinis galvos svaigimas“ nėra tiksli medicininė diagnozė. Taip dažnai apibūdinamas nestabilumas, lengvumo galvoje pojūtis ar svyravimas, kuris atsiranda kartu su nerimu, panika, greitu kvėpavimu arba sustiprėja stresinėse situacijose. Vis dėlto svaigimą gali sukelti ir vidinės ausies, kraujotakos, širdies ritmo, vaistų ar neurologinės problemos, todėl naujo ar pasikartojančio simptomo nereikėtų automatiškai priskirti vien nervams.
Pirmiausia atsakykite į 3 klausimus
Sukimasis, nestabilumas, alpimo nuojauta ar „plaukiojimas“?
Atsistojus, pasukus galvą, minioje, žiūrint į ekraną ar patiriant stresą?
Silpsta galūnė, sutrinka kalba, skauda krūtinę, pakinta klausa?
Kaip nerimas gali sukelti arba sustiprinti svaigimą?
Nerimo metu suaktyvėja organizmo pavojaus reakcija: padažnėja pulsas, įsitempia raumenys, prakaituojama ir kvėpuojama greičiau. Per dažnas ar per gilus kvėpavimas sumažina anglies dioksido kiekį kraujyje ir gali sukelti lengvumo galvoje, dilgčiojimo, silpnumo ar nerealumo pojūtį. Išsigandus šių simptomų kvėpavimas gali dar labiau greitėti — susidaro uždaras nerimo ir svaigimo ratas.
Kita vertus, pradinis svaigimas gali būti kilęs dėl vidinės ausies ar kitos kūno problemos, o nerimas atsirasti vėliau ir simptomus palaikyti. Todėl teiginys „tai tik nervai“ be įvertinimo nėra pakankamas.
| Situacija ar požymis | Ką gali reikšti | Kitas žingsnis |
|---|---|---|
| Svaigsta per panikos epizodą, greitai kvėpuojant, kartu plaka širdis ir dilgčioja pirštai | Nerimo ir hiperventiliacijos reakcija galima | Sulėtinti kvėpavimą, atsisėsti; jei kartojasi — kreiptis į gydytoją |
| Nestabilumas daugumą dienų bent 3 mėnesius, blogiau stovint, judant ar vizualiai judrioje aplinkoje | Galimas nuolatinis posturalinis suvokimo svaigimas (PPPD) | Vestibulinį įvertinimą atlieka specialistas; gydymas individualus |
| Trumpai sukasi pasukus galvą ar verčiantis lovoje | Galimas pozicinis galvos svaigimas | Šeimos gydytojo, LOR gydytojo ar kineziterapeuto įvertinimas |
| Silpna atsistojus, temsta akyse | Galimas ortostatinis kraujospūdžio kritimas | Pamatuoti spaudimą sėdint ir atsistojus, aptarti vaistus |
| Svaigimą lydi nereguliarus pulsas, alpimas ar krūtinės skausmas | Galima širdies ar kraujotakos problema | Skubi medicininė konsultacija; esant sunkiems simptomams — 112 |
PPPD: ne „įsivaizduotas“, o funkcinis vestibulinis sutrikimas
Nuolatinis posturalinis suvokimo svaigimas, tarptautinėje literatūroje vadinamas PPPD, sukelia ne sukimosi, o nestabilumo, svyravimo ar dezorientacijos pojūtį. Simptomai būna daugumą dienų bent 3 mėnesius ir sustiprėja stovint, judant, važiuojant transportu, parduotuvėje, minioje ar žiūrint į judrų ekraną. PPPD gali prasidėti po tikro vestibulinio epizodo, migrenos, galvos traumos, panikos priepuolio ar kitos sveikatos problemos.
Nerimas gali būti rizikos ir palaikantis veiksnys, bet PPPD nėra tiesiog „psichikos liga“. Prieš nustatant šią diagnozę vertinama, ar simptomų geriau nepaaiškina kita būklė.
Ką daryti svaigimo metu?
- Atsisėskite arba atsigulkite saugioje vietoje, kad nenukristumėte. Nevairuokite.
- Kvėpuokite ramiai per nosį: įkvėpkite be jėgos, o iškvėpkite lėčiau ir ilgiau. Nenaudokite popierinio maišelio.
- Atkreipkite dėmesį į pradžią, trukmę, kūno padėtį, pulsą, klausos ar neurologinius simptomus.
- Jei galite, pamatuokite kraujospūdį ir pulsą, bet vienas rodmuo diagnozės nenustato.
- Išgerkite vandens, jei galėjo trūkti skysčių, tačiau neatidėliokite pagalbos, jei yra pavojaus ženklų.
Jei svaigimas susijęs su atsistojimu, naudinga informacija pateikiama straipsnyje apie žemą kraujospūdį. Jei kartu juntami permušimai, skaitykite apie širdies ritmo sutrikimus.
Kada skambinti 112?
Nedelskite, jei svaigimas prasidėjo staiga ir kartu:
- nusviro veidas, nusilpo ar nutirpo viena kūno pusė, sutriko kalba ar regėjimas;
- atsirado naujas labai stiprus galvos skausmas, koordinacijos sutrikimas ar žmogus negali paeiti;
- skauda krūtinę, trūksta oro, žmogus apalpo arba pulsas labai nereguliarus;
- nuolat vemiama, žmogus sumišęs, patyrė galvos traumą ar staiga pablogėjo klausa.
Staigūs neurologiniai simptomai gali rodyti insultą — net jei jie greitai pagerėja, būtina skubi pagalba.
Kaip gydomas pasikartojantis su nerimu susijęs svaigimas?
Gydymas priklauso nuo priežasties. Gydytojas peržiūri vartojamus vaistus, matuoja kraujospūdį, įvertina nervų sistemą, ausis ir akių judesius; pagal situaciją gali skirti kraujo, širdies ritmo ar vestibulinius tyrimus. Kai svarbų vaidmenį turi nerimas, padėti gali kognityvinė elgesio terapija, miego ir fizinio aktyvumo režimas bei palaipsnis grįžimas į vengiamas situacijas.
PPPD dažnai taikoma vestibulinė reabilitacija, psichologinė terapija, o kai kuriems žmonėms gydytojas skiria SSRI ar SNRI grupės vaistus. Jie neveikia iš karto ir nėra tinkami kiekvienam, todėl jų negalima pradėti ar nutraukti savarankiškai. Ilgas vestibulinį aparatą slopinančių vaistų vartojimas be aiškios indikacijos gali trukdyti prisitaikymui.
Simptomų dienynas padeda rasti dėsningumą
Kada prasidėjo, kiek truko?
Atsistojimas, galvos pasukimas, ekranai, minia?
Pulsas, klausa, galvos skausmas, tirpimas?
Stresas, miegas, kofeinas, nauji vaistai?
Kelias savaites pildomas dienynas padeda konsultacijos metu atskirti panikos epizodus, pozicinį svaigimą, migreną, kraujospūdžio pokyčius ar vizualiai provokuojamą PPPD.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar nerimas tikrai gali sukelti galvos svaigimą?
Taip, nerimas ir per greitas kvėpavimas gali sukelti lengvumo galvoje bei nestabilumo pojūtį. Tačiau pirmą, stiprų ar neįprastą svaigimą būtina įvertinti, nes priežasčių yra daug.
Kaip atskirti nervinį svaigimą nuo vidinės ausies problemos?
Vien pagal pojūtį patikimai atskirti negalima. Sukimąsi, susijusį su galvos padėtimi, dažniau sukelia vestibulinė problema, bet simptomai gali persidengti.
Ar svaigimą galima „iškvėpuoti“?
Ramus kvėpavimas gali sumažinti hiperventiliacijos sukeltus simptomus, tačiau neišgydo kitų svaigimo priežasčių ir neturi atidėti skubios pagalbos.
Kada registruotis planinei konsultacijai?
Jei svaigimas kartojasi, trukdo veiklai, nepraeina, atsirado pradėjus naują vaistą ar kartu pakito klausa, pulsas ar kraujospūdis.
Ko geriau nedaryti?
- Nepradėkite savarankiškai vartoti raminamųjų, receptinių vaistų ar „kraujotaką gerinančių“ papildų — jie gali sukelti mieguistumą, sąveikauti su kitais vaistais arba patys stiprinti svaigimą.
- Nevengkite viso judėjimo vien iš baimės, jei gydytojas nenustatė priežasties, dėl kurios būtina ramybė. Ilgas nejudrumas gali mažinti pusiausvyros sistemos prisitaikymą.
- Nesistenkite diagnozuoti PPPD vien pagal aprašymą internete. Jai būtina specifinė simptomų trukmė, provokacija ir kitų priežasčių atmetimas.
- Nenutraukite kraujospūdžio, antidepresantų ar kitų nuolat vartojamų vaistų staiga. Apie galimą šalutinį poveikį pasakykite juos skyrusiam gydytojui.
Patikimi šaltiniai
- NHS: galvos svaigimas ir galimos priežastys
- Mayo Clinic: PPPD diagnostika ir gydymas
- Vestibular Disorders Association: PPPD
- NHS: nerimo ir panikos simptomai
Informacija yra bendro pobūdžio ir nepakeičia individualios medicinos specialisto konsultacijos.
