Atvėsus orams ir prasidėjus peršalimo ligų sezonui, vaistinių duris kasdien varsto tūkstančiai žmonių, ieškančių greito ir efektyvaus būdo pasveikti. Sloga, užgulusi nosis, galvos skausmas ir bendras silpnumas verčia mus ieškoti stebuklingos tabletės, kuri leistų akimirksniu grįžti į darbus ir įprastą gyvenimo ritmą. Spalvingos pakuotės vitrinose ir reklamos televizijoje žada, kad išgėrus vieną kombinuotą vaistą, visi simptomai išnyks lyg burtų lazdele pamojus. Tačiau gydytojai ir vaistininkai vis dažniau skambina pavojaus varpais: populiarieji vaistai nuo slogos ir peršalimo, kuriuos daugelis vartojame lyg paprastus saldainius, yra rimti medikamentai, galintys sukelti pavojingų šalutinių poveikių. Tai, kas padeda jūsų kolegai ar kaimynui, jums gali tapti priežastimi atsidurti ligoninės priimamajame.
Kas slepiasi populiariųjų tablečių sudėtyje?
Norint suprasti riziką, pirmiausia reikia išsiaiškinti, ką iš tiesų mes geriame. Dauguma nereceptinių vaistų nuo peršalimo, reklamuojamų kaip „viskas viename“ sprendimai, savo sudėtyje turi kelias veikliąsias medžiagas. Dažniausiai tai yra skausmą ir karščiavimą mažinantis komponentas (pavyzdžiui, paracetamolis arba ibuprofenas) bei dekongestantas – medžiaga, mažinanti nosies gleivinės paburkimą. Būtent pastaroji medžiaga, dažniausiai pseudoefedrinas arba fenilefrinas, ir yra pagrindinė daugelio įspėjimų priežastis.
Pseudoefedrinas veikia sutraukdamas kraujagysles. Kai sergate sloga, jūsų nosies gleivinėje esančios kraujagyslės išsiplečia, todėl atsiranda paburkimas, pasunkėja kvėpavimas. Išgėrus tabletę, kraujagyslės susitraukia, paburkimas atslūgsta ir kvėpuoti tampa lengviau. Tačiau problema ta, kad vaistas veikia sistemiškai – jis patenka į kraują ir veikia ne tik nosies, bet ir viso kūno kraujagysles. Tai reiškia, kad poveikis, kurio siekiame nosyje, vyksta ir širdyje, smegenyse bei kituose organuose, o tai kai kuriems žmonėms gali būti itin pavojinga.
Didžiausia rizika – širdies ir kraujagyslių sistemos ligoniams
Gydytojai kardiologai ypač griežtai įspėja pacientus, turinčius padidėjusį kraujospūdį (hipertenziją) ar kitų širdies veiklos sutrikimų. Pseudoefedrinas, veikdamas kaip stimuliantas ir kraujagysles sutraukianti medžiaga, gali staiga ir smarkiai pakelti arterinį kraujospūdį. Žmogui, kurio kraujospūdis jau ir taip yra padidėjęs ar sunkiai kontroliuojamas vaistais, tokia tabletė gali išprovokuoti hipertenzinę krizę.
Be kraujospūdžio pakilimo, šie vaistai dažnai sukelia tachikardiją – padažnėjusį širdies plakimą. Žmonės neretai skundžiasi, kad išgėrus vaistų nuo slogos, širdis „daužosi“, atsiranda nerimas, drebulys. Jei pacientas serga išemine širdies liga ar yra patyręs ritmo sutrikimų, tokia papildoma apkrova širdžiai yra visiškai nereikalinga ir netgi pavojinga. Todėl, jei vartojate vaistus kraujospūdžiui mažinti, prieš pirkdami bet kokį vaistą nuo peršalimo, privalote pasitarti su vaistininku ir įspėti jį apie savo būklę.
Kitos būklės, kai šių vaistų vartoti negalima
Širdies ligos nėra vienintelė kontraindikacija. Yra visa grupė kitų sveikatos sutrikimų, kuriems esant pseudoefedrinas gali smarkiai pakenkti. Viena iš dažnai pamirštamų grupių – vyrai, turintys prostatos problemų. Vyresnio amžiaus vyrams, kenčiantiems nuo gerybinės prostatos hiperplazijos, kraujagysles sutraukiantys vaistai gali sukelti ūmų šlapimo susilaikymą. Tai skausminga ir skubios medicininės pagalbos reikalaujanti būklė, kurią gali išprovokuoti vos kelios tabletės nuo slogos.
Taip pat šių vaistų turėtų vengti žmonės, sergantys:
- Glaukoma: ypač uždaro kampo glaukoma, nes vaistai gali padidinti akispūdį.
- Skydliaukės ligomis: esant hipertirozei (padidėjusiam skydliaukės aktyvumui), stimuliuojantis vaisto poveikis gali sustiprinti ligos simptomus – drebulį, prakaitavimą, širdies plakimą.
- Cukriniu diabetu: kai kurie vaistai nuo slogos gali turėti įtakos gliukozės kiekiui kraujyje kontroliuoti.
Nematomas pavojus: vaistų sąveika
Svarbu ne tik tai, kokiomis ligomis sergate, bet ir kokius kitus vaistus vartojate. Populiarios tabletės nuo slogos gali pavojingai sąveikauti su kitais medikamentais. Viena pavojingiausių sąveikų yra su tam tikrais antidepresantais (MAO inhibitoriais). Vartojant juos kartu su pseudoefedrinu, gresia gyvybei pavojingas kraujospūdžio šuolis.
Taip pat kyla perdozavimo rizika, jei žmogus bando gydytis keliais skirtingais vaistais vienu metu. Pavyzdžiui, jei išgeriate karštą gėrimą nuo peršalimo, kuriame yra paracetamolio, ir papildomai išgeriate tabletę nuo galvos skausmo, kurioje taip pat yra paracetamolio, galite viršyti saugią paros dozę. Tai kelia rimtą grėsmę kepenims. Būtina atidžiai skaityti informacinius lapelius ir sumuoti veikliųjų medžiagų kiekius, o ne tiesiog vartoti skirtingų pavadinimų preparatus.
Šalutiniai poveikiai, trukdantys poilsiui
Paradoksalu, tačiau vaistai, skirti padėti jums pasveikti (o poilsis yra geriausias vaistas), gali atimti iš jūsų miegą. Pseudoefedrinas savo chemine struktūra yra artimas adrenalinui, todėl jis veikia centrinę nervų sistemą kaip stimuliantas. Daugelis žmonių, išgėrę tokią tabletę vakare prieš miegą, tikėdamiesi, kad atgimusi nosis leis ramiai išsimiegoti, susiduria su nemiga.
Simptomai gali būti įvairūs:
- Sunku užmigti, dažnas prabudimas.
- Padidėjęs nerimas, dirglumas.
- Rankų drebėjimas.
- Galvos svaigimas.
Jei jaučiate šiuos simptomus, vaisto vartojimą reikėtų nutraukti ir rinktis vietinio poveikio priemones, kurios mažiau veikia bendrą organizmo būklę.
Alternatyvos: kaip gydytis saugiai?
Jei priklausote rizikos grupei arba tiesiog norite išvengti sisteminio poveikio organizmui, yra saugesnių būdų kovoti su sloga. Gydytojai pirmiausia rekomenduoja mechaninį nosies ertmės plovimą.
Jūros vanduo (izotoniniai arba hipertoniniai tirpalai) yra viena saugiausių priemonių. Hipertoninis (didesnės druskos koncentracijos) tirpalas natūraliu osmosiniu būdu „ištraukia“ skysčių perteklių iš paburkusios gleivinės, taip palengvindamas kvėpavimą, tačiau nesukelia jokio sisteminio šalutinio poveikio širdžiai ar kitiems organams.
Kitos veiksmingos priemonės:
- Inhaliacijos: Garų inhaliacijos su eteriniais aliejais (eukalipto, mentolio, pušų) padeda suskystinti sekretą ir palengvina jo pasišalinimą.
- Vietinio poveikio lašai (purškalai): Oksimetazolinas ar ksilometazolinas veikia tik nosies gleivinę. Tačiau gydytojai įspėja: juos galima vartoti griežtai ne ilgiau kaip 3–5 dienas. Ilgesnis vartojimas sukelia pripratimą ir „medikamentinę slogą“, kai pati gleivinė be vaistų nebegali funkcionuoti ir nuolat būna paburkusi.
- Skysčių vartojimas: Gausus šiltų skysčių (arbatų, vandens) gėrimas padeda suskystinti gleives ir greičiau pašalinti toksinus iš organizmo.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galiu vartoti tabletes nuo slogos, jei vairuoju automobilį?
Dauguma kompleksinių vaistų nuo peršalimo, kurių sudėtyje yra pseudoefedrino, patys savaime mieguistumo nesukelia (priešingai – gali stimuliuoti). Tačiau kai kuriuose „nakčiai“ skirtuose preparatuose gali būti pirmosios kartos antihistamininių vaistų (pvz., chlorfenamino), kurie sukelia stiprų slopinimą ir mieguistumą. Būtinai skaitykite sudėtį. Jei jaučiate svaigimą ar nerimą, vairuoti nerekomenduojama.
Ar šiuos vaistus saugu duoti vaikams?
Dauguma kombinuotų tablečių su pseudoefedrinu nėra skirtos vaikams iki 12 metų. Vaikų organizmas yra daug jautresnis veikliosioms medžiagoms, o perdozavimo rizika yra didesnė. Vaikams slogą geriausia gydyti jūros vandeniu, o jei reikia vaistų – tik tais, kuriuos paskyrė pediatras, griežtai laikantis nurodytų dozių.
Kiek dienų galima vartoti tabletes nuo slogos?
Gydytojai rekomenduoja tokius vaistus vartoti kuo trumpiau – paprastai 3–5 dienas. Jei per šį laiką simptomai nepraeina arba blogėja, tai gali rodyti bakterinę infekciją (pavyzdžiui, sinusitą), kuriai reikalingas kitoks gydymas. Ilgalaikis tokių vaistų vartojimas alina organizmą ir gali sukelti priklausomybę.
Ar galima vartoti šiuos vaistus kartu su kava?
Nerekomenduojama. Kofeinas ir pseudoefedrinas yra stimuliantai. Vartojant juos kartu, smarkiai padidėja šalutinių poveikių rizika: širdies permušimai, padidėjęs kraujospūdis, nerimas ir rankų drebulys. Sergant geriausia gerti vandenį ar žolelių arbatas.
Natūralaus imuniteto svarba ir profilaktika
Geriausias būdas išvengti dilemos, kokius vaistus vartoti – stengtis nesusirgti arba paruošti organizmą kovai su virusais. Nors tabletės nuo slogos palengvina simptomus, jos viruso nenaikina; tą daro jūsų imuninė sistema. Todėl dėmesys savo kūno gynybiniams mechanizmams yra kur kas svarbesnis nei vaistinėlės turinys.
Nuolatinis stresas, miego trūkumas ir prasta mityba silpnina gleivinių barjerinę funkciją, todėl virusams tampa lengviau patekti į organizmą. Šaltuoju metų laiku ypač svarbu užtikrinti pakankamą vitamino D kiekį kraujyje, vartoti maisto produktus, turinčius vitamino C ir cinko. Taip pat nereikėtų pamiršti paprasčiausio patalpų vėdinimo ir drėkinimo. Sausas oras išdžiovina nosies gleivinę, ji sutrūkinėja ir tampa atvirais vartais infekcijai. Drėgnoje gleivinėje virusams daugintis yra sunkiau, o natūralus gleivių nutekėjimas vyksta sklandžiau, todėl dažnai paprastas oro drėkintuvas gali būti veiksmingesnė prevencinė priemonė nei sauja vitaminų tablečių. Rūpinkitės savo kūnu kompleksiškai, o susirgę – nepasikliaukite aklai reklama ir visada įvertinkite savo sveikatos būklę prieš gerdami stipraus poveikio vaistus.
