Kasmet, artėjant šaltajam sezonui, visame pasaulyje ir Lietuvoje prasideda diskusijos apie gripo vakcinaciją. Nors gripo virusas gali atrodyti kaip įprastas žiemos palydovas, jo keliamos komplikacijos gali būti itin rimtos, ypač rizikos grupėms priklausantiems asmenims. Skiepijimasis yra laikomas efektyviausia priemone, padedančia išvengti sunkių ligos formų, hospitalizacijos ir net mirties. Tačiau aplink gripo vakcinas vis dar sklando daugybė mitų, neaiškumų ir klaidingų įsitikinimų, kurie gali stabdyti žmones nuo apsisprendimo pasiskiepyti. Šiame išsamiame straipsnyje aptarsime viską, ką svarbu žinoti apie gripo vakciną, kad galėtumėte priimti pagrįstą sprendimą savo ir savo artimųjų sveikatos labui.
Kodėl gripas yra pavojingesnis nei atrodo?
Dažnai žmonės linkę painioti paprastą peršalimą su tikruoju gripu. Peršalimas paprastai pasireiškia lengvesniais simptomais, kurie trunka trumpiau ir retai sukelia rimtų komplikacijų. Tuo tarpu gripas – tai ūmi, virusinė kvėpavimo takų infekcija, kuri prasideda staiga, pasižymi aukšta temperatūra, kaulų laužymu, stipriu galvos skausmu ir sausu kosuliu. Svarbiausia, kad gripas yra klastingas ne tiek savo tiesioginiais simptomais, kiek galimomis pasekmėmis.
Virusas gali sukelti plaučių uždegimą, širdies raumens uždegimą (miokarditą), ausų infekcijas ar kitus lėtinių ligų paūmėjimus. Ypač pavojingas gripas yra mažiems vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, nėščioms moterims bei asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip astma, cukrinis diabetas ar širdies ir kraujagyslių ligos. Būtent todėl vakcinacija yra svarbi ne tik individualiai apsaugai, bet ir visuomenės imuniteto palaikymui.
Kaip veikia gripo vakcina ir kodėl reikia skiepytis kasmet?
Gripo vakcinos veikimo principas yra gana paprastas, bet kartu ir labai išmanus. Vakcinoje esantys susilpninti arba inaktyvuoti viruso fragmentai „supažindina“ mūsų imuninę sistemą su galimu priešu. Susidūręs su šia „treniruočių medžiaga“, organizmas pradeda gaminti specifinius antikūnus, kurie vėliau, susidūrus su tikruoju virusu, geba greitai jį atpažinti ir neutralizuoti.
Pagrindinis klausimas, kurį dažnai užduoda žmonės: kodėl reikia skiepytis kasmet? Priežastis yra ta, kad gripo virusas pasižymi itin didele kaita. Jis nuolat mutuoja, todėl kiekvienais metais cirkuliuoja šiek tiek skirtingos viruso atmainos. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nuolat stebi šiuos pokyčius visame pasaulyje ir kasmet prognozuoja, kurios viruso padermės bus labiausiai paplitusios kitą sezoną. Būtent pagal šias prognozes ir yra atnaujinama gripo vakcinos sudėtis. Dėl šios priežasties praėjusių metų skiepai šiais metais gali būti nebeveiksmingi arba nepakankamai efektyvūs.
Kas priklauso rizikos grupėms ir kam skiepytis rekomenduojama labiausiai?
Nors gripo vakcina rekomenduojama visiems vyresniems nei 6 mėnesių asmenims, yra žmonių grupių, kurioms pasiskiepyti yra kritiškai svarbu dėl didesnės komplikacijų rizikos. Lietuvoje valstybės lėšomis kompensuojamos vakcinos yra skiriamos būtent šioms grupėms:
- Vyresni nei 65 metų asmenys. Su amžiumi imuninė sistema silpnėja, todėl vyresniems žmonėms gripas dažniau sukelia plaučių uždegimą ir kitas komplikacijas.
- Nėščios moterys. Nėštumo metu imuninė sistema natūraliai keičiasi, todėl gripo rizika tampa didesnė, o ligos eiga gali būti sunkesnė ne tik motinai, bet ir vaisiui.
- Asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis. Tai apima sergančius širdies ir kraujagyslių, plaučių (pvz., astma, LOPL), inkstų, medžiagų apykaitos (cukrinis diabetas) ligomis, bei asmenis su nusilpusiu imunitetu (pvz., onkologiniai ligoniai, ŽIV sergantieji).
- Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai. Jie nuolat kontaktuoja su sergančiaisiais, todėl rizikuoja patys užsikrėsti ir pernešti virusą kitiems pažeidžiamiems pacientams.
- Socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojai. Uždaruose kolektyvuose virusas plinta itin greitai.
Mito griovimas: ar vakcina gali sukelti gripą?
Tai yra turbūt pats gajausias mitas, susijęs su gripo vakcinacija. Griežtai tariant – ne, gripo vakcina negali sukelti gripo. Vakcinoje (kalbant apie injekcinius skiepus) naudojami negyvi, inaktyvuoti virusai arba tik jų dalys (baltymai), kurie neturi galimybės daugintis ir sukelti ligos.
Kodėl žmonės vis tiek jaučiasi susirgę po skiepo? Tam yra trys pagrindinės priežastys:
- Imuninis atsakas. Po skiepo organizmas pradeda aktyviai „mokytis“ ir gaminti antikūnus. Šis procesas gali pasireikšti lengvais simptomais: šiek tiek pakilusia temperatūra, nuovargiu ar raumenų maudimu. Tai nėra gripas, tai – jūsų imuninės sistemos darbo ženklas.
- Sutapimas. Žmogus gali būti užsikrėtęs kitu kvėpavimo takų virusu (pvz., peršalimu) likus kelioms dienoms iki skiepo arba iškart po jo. Kadangi skiepas su gripu nesusijęs, organizmas reaguoja į kitą patogeną, o žmogus klaidingai susieja tai su skiepu.
- Imuniteto nespėjimas susiformuoti. Po vakcinacijos organizme apsauginis antikūnų lygis susiformuoja maždaug per 2 savaites. Jei žmogus užsikrečia gripu per šį laikotarpį, jis suserga, nes imuninė apsauga dar nespėjo pilnai susidaryti.
Pasiruošimas skiepijimui ir geriausias laikas tai padaryti
Daugumai žmonių nereikia specialaus pasiruošimo skiepijimui. Svarbiausia taisyklė – skiepijimo dieną turite jaustis sveiki. Jei jaučiate ryškius ligos simptomus, karščiuojate, geriau skiepijimą atidėti, kol pasveiksite, kad organizmui nereikėtų papildomai apkrauti imuninės sistemos. Tačiau lengva sloga ar nedidelis kosulys dažniausiai nėra kontraindikacija skiepijimui – dėl to visada geriausia pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju.
Kalbant apie optimalų laiką skiepytis, specialistai rekomenduoja tai daryti rudens pradžioje ar viduryje – rugsėjo pabaigoje, spalio ar lapkričio mėnesį. Lietuvoje gripo sezonas dažniausiai įsibėgėja sausio-vasario mėnesiais, todėl pasiskiepijus spalį, organizmas turi pakankamai laiko suformuoti stiprų imunitetą dar prieš virusui pasiekiant piką. Žinoma, pasiskiepyti galima ir vėliau, net ir gruodį ar sausį, tačiau geriausia tai padaryti kuo anksčiau.
Dažniausiai užduodami klausimai apie gripo vakciną
Kiek laiko veikia gripo vakcina?
Gripo vakcinos apsauga trunka apie 6–12 mėnesių. Kadangi virusas mutuoja, o antikūnų titras laikui bėgant mažėja, kasmetinis skiepijimasis yra būtinas norint išlaikyti aukštą apsaugos lygį kiekvieną sezoną.
Ar galima skiepytis nuo gripo ir COVID-19 vienu metu?
Taip, pagal šiuolaikines medicinos rekomendacijas, gripo ir COVID-19 vakcinos gali būti skiepijamos tą pačią dieną (dažniausiai į skirtingas rankas). Tai patogu pacientui, nes nereikia du kartus vykti į gydymo įstaigą.
Kokie yra dažniausi šalutiniai poveikiai?
Dažniausiai pasitaikantys šalutiniai poveikiai yra lengvi ir laikini: skausmas, patinimas ar paraudimas dūrio vietoje. Kartais gali atsirasti silpnas galvos skausmas, nuovargis ar šiek tiek pakilusi temperatūra. Visi šie simptomai paprastai praeina savaime per 1–2 dienas.
Kam griežtai negalima skiepytis nuo gripo?
Absoliuti kontraindikacija yra sunki alerginė reakcija (anafilaksija) į ankstesnę gripo vakcinos dozę arba bet kurią vakcinos sudedamąją dalį. Jei anksčiau po skiepo jautėte stiprią neigiamą reakciją, būtinai praneškite apie tai gydytojui prieš skiepijimą.
Ar vakcina apsaugo nuo 100 procentų gripo atvejų?
Nei viena vakcina negarantuoja 100 procentų apsaugos. Tačiau gripo vakcinos efektyvumas yra gerai ištirtas: net ir susirgus, pasiskiepijusieji dažniausiai serga lengvesne forma, išvengia sunkių komplikacijų ir hospitalizacijos.
Sąmoningas požiūris į sveikatą artėjant žiemos sezonui
Rūpinimasis savo sveikata prasideda nuo informacijos rinkimo ir atsakingų sprendimų. Gripo vakcina yra viena iš tų priemonių, kurios leidžia mums būti ramesniems šaltuoju metų laiku. Nors ji negali apsaugoti nuo kiekvieno viruso ar slogos, jos nauda saugant nuo sunkių gripo padarinių yra neginčijama. Svarstant apie skiepus, verta prisiminti, kad mes skiepijamės ne tik dėl savęs, bet ir dėl aplinkinių – vaikų, senelių, žmonių su silpnesniu imunitetu, kurie patys negali kovoti su virusu taip efektyviai.
Jei vis dar turite abejonių, geriausias būdas jas išsklaidyti – pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju. Jis įvertins jūsų individualią sveikatos būklę, lėtines ligas (jei tokių yra) ir padės priimti geriausią sprendimą. Pasaulyje, kuriame turime pažangių technologijų ir medicinos laimėjimų, profilaktika yra vienas galingiausių įrankių išsaugoti gyvenimo kokybę ir išvengti nereikalingų kančių. Pasiruošimas gripo sezonui turėtų būti toks pat natūralus veiksmas, kaip ir tinkamos aprangos pasirinkimas atšalus orams – tai paprastas, bet itin reikšmingas žingsnis į ramesnį ir sveikesnį gyvenimą.
