Nors viešojoje erdvėje dažniausiai girdime įspėjimus apie druskos žalą ir būtinybę mažinti jos vartojimą, egzistuoja kita, ne ką mažiau pavojinga medalio pusė – per mažas natrio kiekis kraujyje, moksliškai vadinamas hiponatremija. Natris yra vienas svarbiausių elektrolitų žmogaus organizme, atsakingas už skysčių balanso palaikymą ląstelėse ir aplink jas, nervinių impulsų perdavimą bei tinkamą raumenų veiklą. Kai šio elemento koncentracija kraujyje nukrenta žemiau normos ribos (paprastai žemiau 135 mEq/l), organizmas patiria didžiulį stresą. Vanduo pradeda veržtis į ląsteles, priversdamas jas tinti, o tai ypač pavojinga smegenims. Todėl situacijose, kai diagnozuojamas natrio trūkumas, gydytojų patarimai, kaip saugiai ir efektyviai atstatyti elektrolitų pusiausvyrą, tampa ne tik rekomendacija, bet ir gyvybine būtinybe.
Kodėl natris yra toks svarbus mūsų organizmui?
Daugelis žmonių natrį tapatina tiesiog su valgomąja druska, tačiau biologine prasme jo vaidmuo yra kur kas sudėtingesnis. Natris veikia kaip pagrindinis ekstraląstelinio skysčio katijonas. Tai reiškia, kad jis tarsi magnetas laiko vandenį kraujagyslėse ir tarpląsteliniame audinyje, neleisdamas jam nekontroliuojamai plūsti į pačias ląsteles. Be šio mechanizmo mūsų kraujospūdis kristų iki pavojingos ribos, o ląstelės, įskaitant neuronus, negalėtų funkcionuoti.
Svarbu suprasti, kad natrio balansas yra glaudžiai susijęs su inkstų veikla ir įvairiais hormonais, tokiais kaip antidiuretinis hormonas (ADH) bei aldosteronas. Sutrikus šių sistemų veiklai arba pasikeitus gyvenimo būdui (pavyzdžiui, geriant ekstremaliai daug vandens be elektrolitų), natrio koncentracija gali staiga sumažėti, sukeldama hiponatremiją. Tai nėra tiesiog „druskos trūkumas”, kurį galima išspręsti suvalgius sūrų patiekalą – tai sudėtingas biocheminis disbalansas.
Dažniausios mažo natrio kiekio priežastys
Norint padidinti natrio kiekį, pirmiausia būtina suprasti, kodėl jis sumažėjo. Gydytojai išskiria keletą pagrindinių priežasčių, kurios lemia šią būklę. Kartais tai yra lėtinis procesas, o kartais – staigus pokytis.
- Vaistų vartojimas: Diuretikai (šlapimą varantys vaistai), dažnai skiriami aukštam kraujospūdžiui gydyti, yra viena dažniausių priežasčių. Jie skatina inkstus šalinti natrį kartu su vandeniu. Taip pat įtakos gali turėti kai kurie antidepresantai ir vaistai nuo skausmo.
- Širdies, inkstų ir kepenų ligos: Sergant staziniu širdies nepakankamumu ar kepenų ciroze, organizme kaupiasi skysčiai, kurie praskiedžia natrį, sumažindami jo koncentraciją, nors bendras natrio kiekis organizme gali būti netgi padidėjęs.
- Neadekvaus antidiuretinio hormono sekrecijos sindromas (SIADH): Tai būklė, kai organizmas gamina per daug hormono, sulaikančio vandenį, todėl kraujas tampa per daug „atskiestas”.
- Vėmimas ir viduriavimas: Stipriai apsinuodijus maistu ar sergant virusinėmis žarnyno ligomis, prarandama daug elektrolitų.
- Fizinis krūvis ir per didelis vandens vartojimas: Tai dažna maratonų bėgikų ir ištvermės sporto atstovų problema. Geriant labai daug vandens, bet neatstatant druskų, įvyksta „vandens intoksikacija”.
Kaip atpažinti hiponatremiją: simptomai
Žemo natrio kiekio simptomai gali būti klastingi, nes jie dažnai primena paprastą nuovargį ar peršalimą. Tačiau negydoma būklė gali progresuoti labai greitai. Lengvais atvejais žmogus gali jausti tik bendrą silpnumą ar galvos svaigimą. Sunkesniais atvejais simptomai tampa neurologinio pobūdžio, nes smegenų ląstelės pradeda tinti dėl osmosinio slėgio pokyčių.
Pagrindiniai požymiai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį:
- Pykinimas ir vėmimas be aiškios priežasties.
- Stiprus galvos skausmas ir orientacijos sutrikimas.
- Raumenų silpnumas, spazmai ar mėšlungis.
- Nuolatinis mieguistumas ir energijos stoka.
- Sunkiais atvejais – traukuliai, sąmonės netekimas ar net koma.
Gydytojų strategijos natrio kiekiui didinti
Hiponatremijos gydymas priklauso nuo jos sunkumo ir priežasties. Jei būklė yra ūmi ir sunki, gydymas atliekamas ligoninėje, leidžiant hipertoninį natrio chlorido tirpalą į veną. Tačiau lėtiniais ar lengvesniais atvejais gydytojai rekomenduoja strategijas, kurias galima taikyti namuose.
1. Skysčių ribojimas
Tai gali skambėti nelogiškai, bet dažniausiai pirmas gydytojo patarimas esant mažam natrio kiekiui yra ne gerti daugiau sūraus vandens, o tiesiog gerti mažiau skysčių. Kai natrio sumažėjimas atsiranda dėl skysčių pertekliaus organizme (praskiedimo efektas), vandens ribojimas (pavyzdžiui, iki 1–1,5 litro per parą) leidžia inkstams pašalinti vandens perteklių ir natrio koncentracija kraujyje natūraliai pakyla.
2. Mitybos korekcija
Jei gydytojas nustatė, kad natrio trūksta dėl nepakankamo jo suvartojimo arba didelio netekimo, gali būti rekomenduojama laikinai padidinti druskos kiekį mityboje. Tačiau tai reikia daryti atsargiai.
- Sūresni užkandžiai: Į racioną galima įtraukti sūdytus riešutus, krekerius, alyvuoges ar marinuotus agurkus.
- Sultinys: Kokybiškas vištienos ar jautienos sultinys yra puikus elektrolitų šaltinis.
- Sūris ir konservuoti produktai: Kietieji sūriai ir konservuotos daržovės natūraliai turi daugiau natrio.
3. Elektrolitų papildai
Vaistinėse parduodami specialūs rehidrataciniai tirpalai, kuriuose subalansuotas natrio, kalio ir gliukozės kiekis. Jie ypač naudingi, jei hiponatremija atsirado dėl viduriavimo, vėmimo ar gausaus prakaitavimo sportuojant. Paprastas vanduo tokiu atveju netinka, nes jis neturi reikiamų druskų.
Pavojai bandant gydytis savarankiškai
Labai svarbu pabrėžti, kad savarankiškas natrio kiekio didinimas be kraujo tyrimų gali būti pavojingas. Per greitas natrio atstatymas (ypač lėtinės hiponatremijos atveju) gali sukelti negrįžtamą smegenų pažeidimą, vadinamą osmotsine demielinizacija. Todėl dozavimas ir tempas turi būti nustatyti specialisto.
Jei sergate širdies nepakankamumu ar inkstų ligomis, padidinus druskos kiekį mityboje, gali pradėti kauptis skysčiai plaučiuose ar kojose, smarkiai pakilti kraujospūdis. Tokiems pacientams vienintelis saugus būdas koreguoti natrio kiekį dažniausiai yra skysčių ribojimas ir specifinių vaistų vartojimas, o ne druskos valgymas.
Specializuoti patarimai sportininkams
Ištvermės sportininkams hiponatremija yra dažna problema, atsirandanti dėl per didelio paprasto vandens vartojimo varžybų metu. Gydytojai rekomenduoja:
- Gertis tik tada, kai jaučiamas troškulys, o ne pagal grafiką.
- Vartoti sportinius gėrimus su elektrolitais, o ne tik gryną vandenį ilgų distancijų metu.
- Prieš varžybas ir po jų pasisverti – jei po bėgimo svoris padidėjo, vadinasi, išgėrėte per daug skysčių.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galiu tiesiog valgyti druską šaukštais, kad padidinčiau natrio kiekį?
Tikrai ne. Grynos druskos valgymas dideliais kiekiais gali sukelti vėmimą ir staigų, pavojingą elektrolitų disbalansą. Druskos kiekį reikia didinti palaipsniui, geriausia – per maistą arba specialius elektrolitų tirpalus.
Koks yra normalus natrio kiekis kraujyje?
Normalus natrio kiekis suaugusio žmogaus kraujyje svyruoja nuo 135 iki 145 miliekvivalentų litre (mEq/l). Rodikliai žemiau 135 mEq/l laikomi hiponatremija.
Ar geriant daug vandens visada sumažėja natrio kiekis?
Sveiki inkstai paprastai sugeba pašalinti vandens perteklių. Tačiau geriant ekstremaliai daug vandens per trumpą laiką (pvz., kelis litrus per valandą) arba turint inkstų sutrikimų, natrio koncentracija gali pavojingai nukristi.
Kiek laiko užtrunka atstatyti natrio kiekį?
Tai priklauso nuo hiponatremijos sunkumo. Lengvą trūkumą galima atstatyti per kelias dienas koreguojant mitybą ir skysčius. Sunkiais atvejais ligoninėje procesas yra griežtai kontroliuojamas ir gali užtrukti keletą parų, siekiant išvengti smegenų pažeidimo dėl per greito pokyčio.
Ar kava ir arbata mažina natrio kiekį?
Kava ir arbata turi lengvą diuretinį (šlapimą varantį) poveikį. Nors saikingas vartojimas didelės žalos nedaro, piktnaudžiavimas šiais gėrimais vietoje maisto ar elektrolitų turinčių skysčių gali prisidėti prie elektrolitų netekimo.
Kada kreiptis į priėmimo skyrių
Nors lengvas natrio trūkumas gali būti koreguojamas ambulatoriškai, tam tikri požymiai signalizuoja apie būtinybę nedelsiant vykti į ligoninę. Jei asmuo, kuriam įtariamas elektrolitų disbalansas, tampa vangus, sunkiai pažadinamas, pradeda kalbėti nerišliai arba jam prasideda traukuliai, tai yra kritinė būklė. Taip pat skubi pagalba reikalinga, jei vėmimas yra nesuvaldomas ir žmogus negali išlaikyti jokių skysčių ar maisto. Tokiais atvejais delsimas ir bandymas gydytis namuose „sūriu vandeniu” gali baigtis tragiškai, todėl profesionali medikų intervencija su intraveniniu gydymu ir nuolatiniu gyvybinių funkcijų stebėjimu yra vienintelis teisingas sprendimas.
