Vis daugiau suaugusiųjų, kurie visą gyvenimą jautėsi šiek tiek kitokie, nesuprasti arba tarsi „iš kito pasaulio“, pradeda ieškoti atsakymų į klausimą, kodėl jiems tam tikros socialinės situacijos ar sensoriniai potyriai kelia didesnį iššūkį nei aplinkiniams. Dažnai šie ieškojimai atveda prie Aspergerio sindromo – termino, kuris, nors ir oficialiai pakeistas į Autizmo spektro sutrikimą (ASS), vis dar plačiai naudojamas apibūdinti aukšto funkcionavimo autizmą. Jei atsidūrėte čia, tikriausiai ieškote būdo pasitikrinti, ar jūsų unikalus pasaulio suvokimas gali būti susijęs su neuroįvairove. Svarbu suprasti, kad joks internetinis tekstas negali pakeisti profesionalios diagnozės, tačiau išsamus požymių sąrašas ir savianalizė yra pirmas ir svarbiausias žingsnis savęs pažinimo link.
Kas yra Aspergerio sindromas šiuolaikiniame kontekste?
Prieš pradedant gilintis į konkrečius požymius, būtina suprasti terminologiją. Anksčiau Aspergerio sindromas buvo laikomas atskira diagnoze, skirta žmonėms, turintiems autizmo bruožų, tačiau neturintiems kalbos raidos ar intelekto sutrikimų. Šiandieninėje medicinoje, ypač remiantis DSM-5 klasifikacija, šis terminas yra integruotas į bendrą Autizmo spektro sutrikimo (ASS) diagnozę.
Tačiau daugelis žmonių ir specialistų vis dar naudoja „Aspergerio“ terminą, nes jis tiksliai apibūdina specifinį profilį: žmogų, kuris dažnai pasižymi aukštu intelektu, giliais specifiniais interesais, tačiau susiduria su nematomais socialiniais ir sensoriniais barjerais. Suaugusieji, turintys šį sindromą, dažnai išmoksta „maskuotis“ – sąmoningai ar nesąmoningai kopijuoti kitų žmonių elgesį, kad pritaptų, todėl jų sunkumai aplinkiniams gali būti visiškai nepastebimi, nors viduje tai reikalauja milžiniškų energijos sąnaudų.
Socialinės sąveikos ir bendravimo ypatumai
Viena ryškiausių sričių, kurioje pasireiškia Aspergerio sindromo bruožai, yra socialinis bendravimas. Tai nėra paprastas drovumas ar introvertiškumas. Tai – fundamentaliai kitoks būdas apdoroti socialinę informaciją. Skaitydami žemiau pateiktus punktus, pagalvokite, ar šios situacijos jums atrodo pažįstamos:
- Sunkumai su „small talk“ (paviršutiniškais pokalbiais): Jums gali būti sunku arba nuobodu kalbėti apie orą, kaimynus ar kitus kasdienius dalykus. Jūs norite iškart pereiti prie gilių, prasmingų temų ar faktų apsikeitimo. „Tušti“ pokalbiai jus vargina ir atrodo beprasmiai.
- Akių kontaktas: Ar jaučiate, kad žiūrėti pašnekovui į akis yra nenatūralu arba pernelyg intensyvu? Galbūt jūs žiūrite į akis tik todėl, kad žinote, jog „taip reikia“, bet tai trukdo jums susikaupti ties tuo, ką sakote?
- Socialinių taisyklių nesupratimas: Dažnai galite jaustis taip, lyg visi kiti turėtų instrukciją, kaip elgtis vakarėliuose ar susibūrimuose, o jūs jos negavote. Galite netyčia pertraukti kitus, kalbėti per garsiai arba pasakyti ką nors, kas kitiems atrodo netaktiška, nors neturėjote blogų ketinimų.
- Tiesioginis kalbos supratimas: Ironija, sarkazmas ar perkeltinės prasmės posakiai gali sukelti keblumų. Jūs linkę suprasti pasakymus paraidžiui. Pavyzdžiui, jei kas nors sako „lūžo telefonas“, jūs galite įsivaizduoti fiziškai perlūžusį daiktą.
Emocinė reguliacija ir empatija
Egzistuoja mitas, kad žmonės su Aspergerio sindromu neturi empatijos. Tai netiesa. Dažniausiai problema kyla ne dėl jausmų nebuvimo, o dėl skirtingo jų reiškimo ir suvokimo.
Afektinė vs. Kognityvinė empatija: Daugelis autistiškų žmonių jaučia labai stiprią afektinę empatiją (jaučia kito skausmą), tačiau jiems trūksta kognityvinės empatijos – gebėjimo intuityviai suprasti, ką kitas žmogus galvoja ar ko tikisi iš situacijos, remiantis veido išraiška ar kūno kalba.
Pasitikrinkite šiuos aspektus:
- Ar jums sunku įvardyti savo paties emocijas (aleksitimija)? Galbūt jaučiate tiesiog „gerai“ arba „blogai“, be detalesnių niuansų?
- Ar patiriate emocinius „išsijungimus“ (shutdowns) arba protrūkius (meltdowns), kai visko tampa per daug? Tai gali pasireikšti kaip visiškas atsitraukimas į save, negebėjimas kalbėti arba nekontroliuojamas pykčio/ašarų priepuolis dėl, atrodytų, smulkmenos.
- Ar dažnai jaučiatės išsekęs po socialinių susibūrimų, net jei jie buvo malonūs? Tai vadinama „socialinėmis pagiriomis“, kai atsigauti reikia vienatvės ir ramybės.
Kognityviniai procesai ir specialieji interesai
Vienas pozityviausių ir išskirtiniausių Aspergerio sindromo bruožų yra gebėjimas giliai susikoncentruoti. Tai dažnai vadinama „hiperfokusu“. Ar atpažįstate save šiose situacijose?
Žmonės su šiuo sindromu dažnai turi vieną ar kelis specialiuosius interesus. Tai nėra paprasti hobiai. Tai aistros, kurios užima didžiąją dalį minčių ir laisvalaikio. Tai gali būti bet kas: nuo astrofizikos, traukinių tvarkaraščių, Antrojo pasaulinio karo istorijos iki programavimo, mezgimo raštų ar tam tikros muzikos grupės diskografijos.
Jei turite tokių interesų, tikriausiai:
- Galite valandų valandas rinkti informaciją apie savo temą, pamiršdami pavalgyti ar pamiegoti.
- Jaučiate didelį norą dalintis šia informacija su kitais (infodumping), net jei pašnekovas nerodo didelio susidomėjimo.
- Ši veikla jus ramina ir suteikia saugumo jausmą chaotiškame pasaulyje.
- Turite puikią atmintį faktams ir detalėms, susijusioms su jūsų interesų sritimi.
Sensorinis jautrumas ir rutinos poreikis
Pasaulis žmogui su Aspergerio sindromu dažnai atrodo per ryškus, per garsus arba per intensyvus. Sensorinės integracijos ypatumai yra vienas pagrindinių diagnostinių kriterijų.
Pasitikrinkite, ar jus vargina:
- Garsai: Foninis triukšmas (šaldytuvo ūžesys, laikrodžio tiksėjimas, žmonių klegesys kavinėje) jums trukdo susikaupti daug labiau nei kitiems. Staigūs garsai gali sukelti fizinį skausmą ar stiprų išgąstį.
- Lietimas ir tekstūros: Tam tikri audiniai (pvz., vilna, sintetiką) gali būti nepakeliami. Drabužių etiketės „pjauna“ odą, todėl jas visada nukerpate. Galbūt nemėgstate lengvų prisilietimų, bet jums patinka stiprus spaudimas (pvz., sunkios antklodės).
- Šviesa ir kvapai: Ryški fluorescencinė šviesa prekybos centruose vargina akis ir sukelia galvos skausmą. Stiprūs kvepalai ar maisto kvapai gali pykinti.
Be to, svarbus yra ir rutinos poreikis. Ar pokyčiai jums kelia nerimą? Jei susitarimas atšaukiamas paskutinę minutę arba pasikeičia maršrutas į darbą, ar tai gali sugadinti visą dieną? Rutina ir nuspėjamumas suteikia saugumo jausmą, o netikėtumai sukelia neproporcingai didelį stresą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Žemiau pateikiame atsakymus į klausimus, kurie dažniausiai kyla žmonėms, įtariantiems sau Aspergerio sindromą.
Ar įmanoma diagnozuoti Aspergerio sindromą suaugus?
Taip, tai visiškai įmanoma ir tampa vis dažnesniu reiškiniu. Daugelis suaugusiųjų diagnozę gauna tik tuomet, kai jų vaikams nustatomas autizmas ir jie atpažįsta tuos pačius bruožus savyje, arba kai patiria perdegimą darbe dėl nuolatinio maskavimosi.
Kuo skiriasi Aspergerio sindromas moterims ir vyrams?
Moterims šis sindromas dažnai diagnozuojamas rečiau arba vėliau, nes jos geriau geba socialiai maskuotis (kopijuoti elgesį). Moterų specialieji interesai dažnai būna socialiai priimtinesni (pvz., literatūra, psichologija, gyvūnai), todėl atrodo mažiau „keisti“ nei tipiniai techniniai interesai, dažniau priskiriami vyrams.
Ar verta siekti oficialios diagnozės?
Tai asmeninis sprendimas. Kai kuriems oficiali diagnozė suteikia palengvėjimą, paaiškinimą visam gyvenimui ir prieigą prie pagalbos priemonių ar darbo vietos pritaikymo. Kitiems užtenka savęs identifikavimo, kad galėtų geriau suprasti savo poreikius ir koreguoti gyvenimo būdą.
Ar tai yra išgydoma?
Aspergerio sindromas (arba ASS) nėra liga, todėl jo nereikia ir neįmanoma „išgydyti“. Tai yra neurotipas – smegenų veikimo būdas. Pagalba orientuojama ne į gydymą, o į gyvenimo kokybės gerinimą, mokantis įveikti sensorinius iššūkius, valdyti nerimą ir ugdyti socialinius įgūdžius.
Ką daryti, jei atpažinote save šiame aprašyme?
Jei skaitydami šį straipsnį jautėte, tarsi skaitytumėte apie save, tai gali būti stiprus emocinis patyrimas. Gali kilti palengvėjimas („aš ne sugedęs, aš tiesiog kitoks“), bet kartu ir liūdesys dėl praeities sunkumų. Svarbu suprasti, kad šių požymių atpažinimas nekeičia to, kas jūs esate, – tai tik suteikia žemėlapį, kaip geriau naviguoti savo gyvenime.
Pirmas žingsnis – stebėti save. Atkreipkite dėmesį, kada jaučiate didžiausią nuovargį, kokios situacijos kelia nerimą ir kas padeda nusiraminti. Pabandykite sumažinti sensorinį triukšmą savo aplinkoje. Domėkitės neuroįvairove – internete yra gausu bendruomenių, kur žmonės dalijasi panašiomis patirtimis. Jei jaučiate, kad šie bruožai stipriai trukdo jūsų darbui, santykiams ar emocinei sveikatai, kreipkitės į psichikos sveikatos specialistą, kuris specializuojasi suaugusiųjų autizmo diagnostikoje. Tai gali būti kelio į sąmoningesnį, ramesnį ir labiau savimi pasitikintį gyvenimą pradžia.
