Beveik kiekvienas iš mūsų bent kartą gyvenime yra patyręs tą nemalonų jausmą, kai ant liežuvio atsiranda skausmingas iškilimas. Dažnai jį nevalingai liečiame dantimis, jaučiame diskomfortą valgydami, gerdami karštus gėrimus ar tiesiog kalbėdami. Nors buitinėje kalboje šiuos darinius vadiname „spuogais“, mediciniškai tai dažniausiai yra visai kas kita. Liežuvis yra unikalus raumuo, padengtas tūkstančiais skonio receptorių, ir jo gleivinė itin jautriai reaguoja tiek į išorinius dirgiklius, tiek į vidinius organizmo pokyčius. Nors daugeliu atvejų toks darinys pranyksta savaime per keletą dienų ir nereikalauja sudėtingo gydymo, kartais mažas gumbelis gali būti kur kas rimtesnės ligos pranašas. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad gebėjimas atskirti paprastą sudirginimą nuo ligos simptomo gali padėti laiku užkirsti kelią komplikacijoms.
Kas iš tikrųjų yra tas „spuogas“ ant liežuvio?
Pirmiausia svarbu suprasti anatomiją. Tai, ką mes vadiname spuogu ant liežuvio, dažniausiai nėra tas pats, kas aknė ant veido odos. Liežuvio paviršius nėra lygus – jis padengtas mažais iškilimais, vadinamais papilėmis (arba speneliais). Kai šios papilės sudirgsta arba uždegamos, jos padidėja, parausta ir tampa skausmingos. Medicinoje ši būklė dažnai vadinama praeinančiuoju liežuvio papilitu.
Tačiau tai nėra vienintelė priežastis. Ant liežuvio gali susiformuoti ir kitų tipų dariniai:
- Aftos (opinis stomatitas): Tai nedidelės, dažniausiai baltos arba gelsvos spalvos opelės raudonu apvadu. Jos gali atsirasti ne tik ant liežuvio, bet ir po juo ar ant vidinės skruostų pusės.
- Fibromos: Gerybiniai jungiamojo audinio dariniai, kurie dažniausiai atsiranda dėl nuolatinio mechaninio dirginimo (pavyzdžiui, nuolat įsikandant liežuvį).
- Virusinės kilmės pūslelės: Pavyzdžiui, sukeltos Herpes viruso.
Kodėl atsiranda skausmingi gumbeliai?
Priežasčių, kodėl ant liežuvio atsiranda dariniai, spektras yra labai platus. Dažniausiai kaltininkai yra mūsų kasdieniai įpročiai arba atsitiktinės traumos. Gydytojai odontologai ir burnos higienistai išskiria šias pagrindines priežastis:
Mechaniniai pažeidimai ir maistas
Viena dažniausių priežasčių – fizinė trauma. Netyčia įsikandus liežuvį valgant ar kalbant, pažeista vieta gali ištinti ir priminti spuogą. Taip pat didelę įtaką daro maistas. Labai karšti gėrimai ar sriuba gali nudeginti jautrias papiles. Aštrus, sūrus ar labai rūgštus maistas taip pat veikia kaip stiprus dirgiklis, sukeliantis vietinį uždegimą.
Alerginės reakcijos
Burnos gleivinė yra itin laidi, todėl greitai reaguoja į alergenus. „Spuogai“ gali atsirasti kaip reakcija į tam tikrus maisto produktus (riešutus, citrusinius vaisius, jūros gėrybes), dantų pastą ar burnos skalavimo skystį. Jei pastebite, kad dariniai atsiranda pakeitus burnos higienos priemonę, verta pagalvoti apie grįžimą prie senosios arba rinktis priemones be natrio laurilsulfato (SLS).
Stresas ir nusilpęs imunitetas
Nenuvertinkite psichologinės būklės įtakos fizinei sveikatai. Lėtinis stresas ir nuovargis silpnina imuninę sistemą, todėl organizmas tampa imlesnis uždegimams. Pastebėta, kad opinis stomatitas (aftos) dažniau vargina žmones, patiriančius didelę įtampą, studentus sesijų metu ar pervargusius darbuotojus.
Vitaminų ir mineralų trūkumas
Liežuvis dažnai vadinamas organizmo veidrodžiu. Pakitimai jame, įskaitant skausmingus gumbelius ar patinimą, gali signalizuoti apie maistinių medžiagų stygių. Ypač dažnai tai siejama su geležies, cinko, folio rūgšties arba B grupės vitaminų (ypač B12) trūkumu. Tokiais atvejais vietinis gydymas tepaliukais bus neveiksmingas, kol nebus atstatytas vitaminų balansas.
Infekcijos: kada problema rimtesnė?
Kartais „spuogas“ yra infekcinės ligos simptomas. Virusinės ir bakterinės infekcijos reikalauja specifinio gydymo ir atidesnio požiūrio.
Herpes virusas: Nors dažniausiai pūslelinė asocijuojasi su lūpomis, ji gali pasireikšti ir ant liežuvio. Tokiu atveju atsiranda skausmingos, skysčio pripildytos pūslelės, kurios vėliau pratrūksta ir virsta žaizdelėmis. Tai labai užkrečiama būklė.
Pienligė (kandidozė): Tai grybelinė infekcija, kurią sukelia Candida grybelis. Nors dažniau ji pasireiškia baltu apnašu, kartais gali formuotis ir raudoni, skausmingi iškilimai. Pienligė dažnai atsiranda po antibiotikų kurso, nusilpus imunitetui arba sergant cukriniu diabetu.
Skarlatina: Šiai bakterinei ligai būdingas vadinamasis „braškinis liežuvis“ – jis tampa ryškiai raudonas, o padidėję skonio receptoriai atrodo kaip sėklytės ant braškės paviršiaus. Tai rimta liga, dažniausiai pasireiškianti vaikams, kurią būtina gydyti antibiotikais.
Gydytojos įspėjimas: kada būtina kreiptis pagalbos?
Daugeliu atvejų panikuoti nereikia, tačiau gydytojai pabrėžia, kad egzistuoja tam tikros „raudonos vėliavėlės“. Jei darinys ant liežuvio nepraeina savaime, tai gali būti signalas apie rimtesnes patologijas, įskaitant burnos vėžį. Burnos vėžys ankstyvose stadijose gali būti neskausmingas ir atrodyti kaip paprastas gumbelis ar opa.
Nedelsiant kreipkitės į gydytoją odontologą arba šeimos gydytoją, jei:
- Darinys neišnyksta ilgiau nei 2 savaites. Tai yra „auksinė taisyklė“. Bet koks burnos gleivinės pažeidimas turėtų sugyti per 10–14 dienų. Jei tai neįvyksta, būtina apžiūra.
- Darinys kraujuoja. Jei spuogas ar opa kraujuoja be aiškios priežasties (nebuvo traumos), tai yra nerimą keliantis ženklas.
- Jaučiate tirpimą. Jei kartu su dariniu jaučiate liežuvio ar lūpų tirpimą, skonio praradimą.
- Sparčiai plinta. Jei pastebite, kad dariniai dauginasi arba didėja, apima kitas burnos sritis.
- Atsirado bendrų negalavimų. Karščiavimas, limfmazgių padidėjimas kaklo srityje, rijimo sutrikimai kartu su dariniu ant liežuvio rodo sisteminę infekciją ar ligą.
- Pakito spalva. Jei darinys yra tamsus, juodas ar neįprastai margas, tai reikalauja onkologinio budrumo.
Kaip gydyti ir palengvinti diskomfortą namuose
Jei atmetėte rimtas ligas ir laukiate, kol uždegimas praeis, galite imtis priemonių skausmui ir gijimui paspartinti. Svarbiausia taisyklė – jokiu būdu nebandykite spausti, durti ar kirpti darinio ant liežuvio. Tai gali sukelti rimtą bakterinę infekciją, kuri išplis į gilesnius audinius.
Efektyvūs naminiai būdai:
- Druskos tirpalas: Skalaukite burną šiltu vandeniu su ištirpintu šaukšteliu druskos. Druska veikia kaip natūralus antiseptikas ir mažina patinimą.
- Ramunėlių arba šalavijų arbata: Šios žolelės pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis. Skalaukite burną atvėsusia arbata keletą kartų per dieną.
- Venkite dirgiklių: Kol liežuvis nesugijo, atsisakykite aštraus, rūgštaus, labai karšto maisto, alkoholio ir tabako.
- Specialūs geliai: Vaistinėse galima įsigyti nereceptinių gelių, skirtų burnos opoms ir uždegimams gydyti. Jie dažnai turi nuskausminamąjį (anestetinį) ir dezinfekuojantį poveikį.
- Ledukai: Čiulpiant ledo kubelį galima laikinai „užšaldyti“ skausmą ir sumažinti patinimą.
D.U.K. (Dažniausiai užduodami klausimai)
Atsakome į skaitytojams dažniausiai kylančius klausimus apie darinius burnoje.
Ar spuogas ant liežuvio yra užkrečiamas?
Tai priklauso nuo priežasties. Jei tai paprastas papilitas (uždegimas dėl traumos ar maisto), jis nėra užkrečiamas. Tačiau, jei darinį sukėlė virusas (pvz., herpes) arba bakterija, tuomet jis gali būti perduodamas kitiems per seiles, bučinius ar bendrus indus.
Ar galima pradurti spuogą ant liežuvio?
Griežtai ne. Liežuvis yra labai gerai krauju aprūpintas organas, todėl bet koks mechaninis pažeidimas gali sukelti gausų kraujavimą. Be to, pradūrus darinį, atveriama tiesioginė „magistralė“ infekcijai patekti į kraujotaką.
Kiek laiko paprastai gyja liežuvio spuogas?
Paprastai diskomfortas pradeda mažėti po 2–3 dienų, o visiškai darinys išnyksta per 7–10 dienų. Jei gijimas užtrunka ilgiau, būtina gydytojo konsultacija.
Ar dantų pasta gali būti kaltininkė?
Taip. Kai kurie žmonės yra jautrūs dantų pastose esančioms putojančioms medžiagoms (SLS) ar tam tikriems kvapikliams. Pabandykite pakeisti dantų pastą į ekologišką ar skirtą jautriems dantims ir stebėkite, ar situacija gerėja.
Burnos ertmės pokyčių stebėsena ir profilaktika
Nors visiškai išvengti atsitiktinių įkandimų ar sudirginimų neįmanoma, tinkama profilaktika gali ženkliai sumažinti riziką. Reguliari burnos higiena yra pagrindas – dantis valyti reikėtų du kartus per dieną, nepamirštant ir liežuvio valymo (tam skirti specialūs grandikliai arba dantų šepetėlio nugarėlė). Tai pašalina bakterijas ir negyvas ląsteles, kurios gali sukelti uždegimą.
Svarbu reguliariai lankytis pas odontologą ne tik dantų gydymui, bet ir profilaktinei apžiūrai. Patyręs specialistas apžiūri ne tik dantis, bet ir visą burnos gleivinę, liežuvį, poliežuvinę sritį. Tokios apžiūros metu gali būti pastebėti ankstyvi pakitimai, apie kuriuos pacientas net neįtarė. Subalansuota mityba, turtinga vitaminais, pakankamas vandens kiekis ir streso valdymas taip pat vaidina kritinį vaidmenį palaikant sveiką burnos mikroflorą. Atminkite, kad burna yra vartai į jūsų organizmą, todėl bet kokie ilgalaikiai pakitimai joje neturėtų būti ignoruojami, tikintis, kad jie „praeis savaime“.
