Daugelis iš mūsų yra patyrę tą nemalonų ir gąsdinantį jausmą, kai staiga pabundama vidury nakties nuo stipraus, neritmiško ar itin greito širdies plakimo. Atrodo, kad širdis tuoj iššoks iš krūtinės, o kartu su šiuo pojūčiu dažnai užplūsta nerimas ar net panika. Naktiniai širdies ritmo sutrikimai, mediciniškai vadinami naktinėmis aritmijamis arba palpitacijomis, yra gana dažnas reiškinys, kuris gali pasireikšti tiek visiškai sveikiems žmonėms, tiek tiems, kurie turi diagnozuotų širdies ir kraujagyslių sistemos problemų. Nors dažniausiai šie pojūčiai yra nekenksmingi ir praeina savaime pakeitus miego poziciją ar nusiraminus, kartais jie gali signalizuoti apie rimtesnes sveikatos būkles, reikalaujančias kardiologo dėmesio. Svarbu suprasti fiziologinius procesus, vykstančius mūsų organizme miego metu, kad galėtume atskirti nekenksmingą reakciją į stresą nuo simptomų, įspėjančių apie ligą.
Kas vyksta su širdimi mums miegant?
Miego metu žmogaus organizmas pereina į ramybės būseną, kurios metu dominuoja parasimpatinė nervų sistema. Tai yra autonominės nervų sistemos dalis, atsakinga už „ilsėkis ir virškink” funkcijas. Normalaus miego ciklo metu širdies susitraukimų dažnis (pulsas) ir kraujospūdis natūraliai sumažėja apie 10–20 procentų, lyginant su būdravimo būsena. Tai leidžia širdies raumeniui pailsėti ir atsistatyti.
Tačiau miegas nėra vientisas procesas. Jis susideda iš kelių fazių, įskaitant lėtąjį miegą ir REM (greitų akių judesių) miegą. Būtent REM miego fazėje, kurios metu dažniausiai sapnuojame, aktyvuojasi simpatinė nervų sistema. Šiuo laikotarpiu širdies ritmas gali tapti nepastovus, padažnėti, o kraujospūdis gali svyruoti. Būtent šių fazių kaitos metu arba staiga pabudus iš REM miego, žmonės dažniausiai ir pajunta stipresnį širdies plakimą.
Kodėl ritmo sutrikimai labiau jaučiami naktį?
Vienas dažniausiai kardiologams užduodamų klausimų – kodėl dieną jaučiuosi gerai, o permušimai prasideda atsigulus? Tam yra kelios svarios priežastys:
- Tyla ir ramybė: Dienos metu mus supa triukšmas, mes judame, dirbame, todėl smegenys „išfiltruoja” silpnesnius kūno signalus. Naktį, kai aplinkui tyla ir kūnas yra ramybės būsenoje, kiekvienas širdies dūžis tampa žymiai ryškesnis. Net ir nedidelis ritmo sutrikimas, kurio dieną nepastebėtumėte, naktį gali atrodyti kaip didžiulė problema.
- Miego padėtis: Gulėjimas, ypač ant kairiojo šono, gali fiziškai priartinti širdį prie krūtinės ląstos sienelės. Tai sukuria rezonansą, todėl plakimas girdimas ir jaučiamas stipriau. Be to, tam tikros padėtys gali daryti spaudimą klajokliui nervui, kuris reguliuoja širdies ritmą.
- Lėtas pulsas: Kaip minėta, naktį pulsas sulėtėja. Jei įvyksta ekstrasistolė (priešlaikinis širdies susitraukimas), po jos seka ilgesnė pauzė, per kurią širdis prisipildo daugiau kraujo. Kitas susitraukimas po pauzės būna daug stipresnis, kad išstumtų tą kraujo tūrį. Būtent tą stiprų „truktelėjimą” ar „smūgį” pacientai ir jaučia.
Gyvensenos veiksniai, sukeliantys naktines aritmijas
Prieš ieškant ligų, verta atkreipti dėmesį į savo vakaro rutiną. Labai dažnai naktiniai širdies ritmo sutrikimai yra tiesioginė organizmo reakcija į tam tikrus dirgiklius.
Mityba ir gėrimai
Vėlyva vakarienė, ypač gausi angliavandenių ar aštraus maisto, gali sukelti virškinimo sistemos aktyvumą. Perpildytas skrandis spaudžia diafragmą, o tai gali dirginti klajoklį nervą ir išprovokuoti permušimus. Tai dažnai vadinama gastro-kardialiniu sindromu. Taip pat, alkoholis, nors ir padeda greičiau užmigti, ženkliai blogina miego kokybę ir dehidratuoja organizmą, sukeldamas elektrolitų disbalansą, kas yra tiesioginis kelias į aritmijas.
Stresas ir kortizolis
Jei visą dieną patyrėte didelę įtampą, jūsų organizme cirkuliuoja didelis streso hormonų (adrenalino ir kortizolio) kiekis. Naktį, kai protas bando atsipalaiduoti, šie hormonai vis dar veikia širdies laidžiąją sistemą, sukeldami tachikardiją (padažnėjusį plakimą) arba neritmiškus dūžius.
Medicininės priežastys: kada tai yra liga?
Nors daugeliu atvejų naktiniai permušimai yra gerybiniai, egzistuoja keletas būklių, kurios reikalauja rimto gydymo. Kardiologai išskiria tris pagrindines grupes.
1. Miego apnėja
Tai viena pavojingiausių ir dažniausiai nediagnozuotų naktinių aritmijų priežasčių. Obstrukcinė miego apnėja pasireiškia kvėpavimo sustojimais miego metu. Kai žmogus nustoja kvėpuoti, kraujyje staigiai krenta deguonies lygis. Smegenys siunčia pavojaus signalą, išsiskiria adrenalinas, ir širdis pradeda plakti labai greitai bei stipriai, kad kompensuotų deguonies trūkumą. Žmonės, sergantys miego apnėja, dažnai pabunda su „baladojančia” širdimi. Negydoma apnėja smarkiai didina prieširdžių virpėjimo, infarkto ir insulto riziką.
2. Prieširdžių virpėjimas
Tai dažniausias ilgalaikis širdies ritmo sutrikimas. Naktį jis gali pasireikšti staigiu, visišku ritmo chaosu. Žmogus jaučia, kad širdis plaka ne tik greitai, bet ir visiškai neritmiškai. Tai nėra tik diskomfortas – prieširdžių virpėjimas didina kraujo krešulių susidarymo riziką, todėl būtina vartoti kraują skystinančius vaistus.
3. Ekstrasistolės
Tai papildomi širdies dūžiai, kylantys iš prieširdžių arba skilvelių. Nors pavienės ekstrasistolės yra normalu, jų padažnėjimas naktį gali būti susijęs su elektrolitų (kalio, magnio) trūkumu arba struktūriniais širdies pakitimais.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Svarbu nemoti ranka į pasikartojančius simptomus. Nors vienkartinis pabudimas su stipriu plakimu po košmaro ar alkoholio vartojimo nėra pavojingas, turėtumėte nedelsiant kreiptis į medikus, jei:
- Širdies ritmo sutrikimus lydi skausmas krūtinėje, spaudimo jausmas arba skausmas plinta į kairę ranką, kaklą, žandikaulį.
- Jaučiate stiprų dusulį, oro trūkumą, kurio neina paaiškinti paprastu nerimu.
- Atsiranda galvos svaigimas, silpnumas ar jausmas, kad nualpsite.
- Permušimai kartojasi kiekvieną naktį ir trikdo jūsų poilsį, sukelia lėtinį nuovargį dieną.
- Jau turite diagnozuotą širdies ligą ar esate patyrę infarktą praeityje.
Diagnostika: kaip pagaunamas naktinis sutrikimas?
Kadangi atėjus pas gydytoją dieną širdies ritmas dažnai būna normalus, naktinėms aritmijoms diagnozuoti naudojami specialūs metodai. Pagrindinis įrankis – Holterio monitoravimas. Tai nedidelis prietaisas, klijuojamas prie krūtinės, kurį pacientas nešioja 24–48 valandas (kartais ir ilgiau). Jis įrašo kiekvieną širdies dūžį visą parą, todėl gydytojas gali tiksliai matyti, kas vyko miego metu, ir susieti tai su paciento jaučiamais simptomais.
Jei įtariama miego apnėja, atliekama polisomnografija (miego tyrimas). Pacientas naktį praleidžia specialioje palatoje arba namuose su įranga, kuri matuoja kvėpavimo srautus, deguonies lygį ir širdies darbą miego metu.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar miegojimas ant kairiojo šono kenkia širdžiai?
Nors miegojimas ant kairiojo šono gali padaryti širdies plakimą labiau juntamą dėl anatominių priežasčių (širdis priartėja prie šonkaulių), sveikai širdžiai tai nekenkia. Tačiau žmonėms su lėtiniu širdies nepakankamumu kartais rekomenduojama miegoti ant dešiniojo šono, kad sumažėtų spaudimas širdžiai ir plaučiams.
Kaip atskirti panikos ataką nuo širdies ritmo sutrikimo naktį?
Tai gali būti sunku, nes simptomai persidengia. Panikos ataka dažniausiai prasideda nuo didelio nerimo, baimės, prakaitavimo, o širdies plakimas yra pasekmė. Aritmijos atveju, dažniausiai pirmiausia pajuntamas „smūgis” ar ritmo „dingimas”, o nerimas atsiranda kaip reakcija į šį pojūtį. Tikslų atsakymą gali duoti tik tyrimai.
Ar magnio papildai gali padėti nuo naktinių permušimų?
Taip, magnis yra svarbus elektrolitas, padedantis reguliuoti širdies raumens susitraukimus ir nervinius impulsus. Magnio trūkumas dažnai pasireiškia raumenų mėšlungiu ir širdies aritmijomis. Tačiau prieš vartojant papildus, rekomenduojama atlikti kraujo tyrimą ir pasitarti su gydytoju.
Ką daryti, jei naktį pabudau nuo stipraus širdies plakimo?
Pirmiausia, atsisėskite lovoje – tai sumažins veninio kraujo grįžimą į širdį ir jai bus lengviau dirbti. Pabandykite ramiai, giliai kvėpuoti. Galite išgerti stiklinę vėsaus vandens. Jei simptomai nepraeina per kelias minutes arba atsiranda skausmas, kvieskite greitąją pagalbą.
Profilaktika ir miego higienos svarba
Norint sumažinti naktinių širdies ritmo sutrikimų tikimybę, būtina sukurti aplinką, kuri mažintų simpatinės nervų sistemos aktyvumą. Tai prasideda ne nuo vaistų, o nuo miegamojo paruošimo. Optimali temperatūra miegui yra apie 18–20 laipsnių Celsijaus; per karšta patalpa verčia širdį dirbti sunkiau, kad atvėsintų kūną, o tai didina pulsą.
Labai svarbu prieš miegą vengti ekranų, skleidžiančių mėlynąją šviesą. Ji slopina melatonino gamybą ir gali išderinti cirkadinį ritmą, o tai turi tiesioginį ryšį su autonominės nervų sistemos balansu. Vakare rekomenduojama praktikuoti lengvą tempimą ar kvėpavimo pratimus, kurie aktyvuoja klajoklį nervą ir natūraliai lėtina širdies ritmą. Taip pat verta atkreipti dėmesį į elektrolitų balansą – pakankamas vandens vartojimas dieną užtikrina, kad naktį kraujas nebus per tirštas, o širdžiai nereikės papildomų pastangų jį varinėti. Laiku nustatyta ir pakoreguota dienotvarkė dažnai gali visiškai eliminuoti nemalonius naktinius pojūčius be jokių medikamentų.
