Beveik kiekvienas iš mūsų bent kartą gyvenime yra pajutęs tą nemalonų, dilgčiojantį jausmą lūpų kamputyje, kuris praneša apie artėjančią bėdą. Pūslelinė, arba herpesas, yra viena labiausiai paplitusių virusinių infekcijų pasaulyje, kurią sukelia Herpes simplex virusas (HSV-1). Nors ši būklė dažnai laikoma tik estetine problema, sukelianti diskomfortą ir nepasitikėjimą savimi, netinkamas jos gydymas gali lemti ilgesnį gijimo procesą, randus ar net viruso išplitimą į kitas kūno vietas. Vaistinėse gausu įvairiausių preparatų – nuo kremų ir pleistrų iki tablečių, tačiau žmonės vis dar dažnai pasikliauja liaudiškais metodais arba daro kritines klaidas, kurios tik pablogina situaciją. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kokie vaistai iš tiesų veikia efektyviausiai, kokias klaidas dažniausiai pastebi gydytojai dermatologai ir kaip teisingai valdyti šią infekciją.
Kodėl pūslelinė nuolat sugrįžta?
Prieš pradedant kalbėti apie vaistus, svarbu suprasti patį viruso veikimo mechanizmą. Užsikrėtus Herpes simplex virusu, jis organizme išlieka visą gyvenimą. Didžiąją laiko dalį virusas „miega“ nerviniuose ganglijuose ir niekaip savęs neišduoda. Tačiau susilpnėjus imunitetui, virusas aktyvuojasi ir nervų skaidulomis keliauja į odos paviršių, kur sukelia uždegimą ir pūslelių atsiradimą.
Gydytojai pabrėžia, kad pūslelinės atsinaujinimą dažniausiai išprovokuoja šie veiksniai:
- Stiprus emocinis ar fizinis stresas – tai vienas dažniausių dirgiklių.
- Peršalimo ligos ir karščiavimas – ne veltui liaudyje ši liga vadinama „lūpų pūsleline“ arba „peršalimu“.
- Ultravioletiniai spinduliai – ilgas buvimas saulėje ar soliariume.
- Hormoniniai pokyčiai – pavyzdžiui, menstruacijų ciklas moterims.
- Nuovargis ir miego trūkumas – bendras organizmo išsekimas.
Gydytojų įvardijamos dažniausios klaidas gydant pūslelinę
Nors informacijos apie pūslelinę yra daug, dermatologai ir vaistininkai nuolat susiduria su pacientais, kurie, bandydami gydytis savarankiškai, padaro daugiau žalos nei naudos. Štai pagrindinės klaidos, kurių reikėtų vengti:
1. Liaudiškų priemonių naudojimas vietoje vaistų
Viena populiariausių, bet žalingiausių klaidų – dantų pastos, spirito, česnako ar net acto tepimas ant pažeistos vietos. Nors gali atrodyti, kad šios priemonės „džiovina“ pūslelę, iš tikrųjų jos sukelia cheminį odos nudegimą. Tai pažeidžia odos barjerą, sukelia papildomą uždegimą ir gali prailginti gijimo laiką bei palikti randus. Pūslelinė yra virusinė infekcija, todėl jai gydyti reikalingi specifiniai antivirusiniai preparatai, o ne dirginančios buitinės priemonės.
2. Gydymo pradėjimas per vėlai
Daugelis žmonių pradeda tepti vaistus tik tada, kai pūslelė jau iškilo ir pasirodė skystis. Gydytojai pabrėžia: auksinė valanda yra tada, kai jaučiate tik dilgčiojimą, niežulį ar tempimą, bet bėrimo dar nematyti. Būtent šioje stadijoje (prodrominiame periode) virusas intensyviai dauginasi. Panaudojus antivirusinį vaistą šiuo metu, galima visiškai sustabdyti pūslelės atsiradimą arba ženkliai sumažinti jos dydį.
3. Higienos taisyklių nesilaikymas
Liesti pūslelę rankomis, o vėliau tomis pačiomis rankomis liesti akis ar kitas kūno vietas yra itin pavojinga. Taip pat dažna klaida – makiažo priemonių (pudros, lūpų dažų) tepimas ant atviros žaizdelės, bandant ją paslėpti. Tai gali sukelti antrinę bakterinę infekciją, kuomet žaizda supūliuoja ir tampa skausminga.
Vietinio poveikio vaistai: kas veikia geriausiai?
Vaistinėse dažniausiai siūlomi kremai ir tepalai, kurių sudėtyje yra antivirusinių medžiagų. Jos blokuoja viruso dauginimąsi pažeistose ląstelėse. Aptarkime pagrindines veikliąsias medžiagas.
Acikloviras
Tai yra „auksinis standartas“ gydant pūslelinę. Acikloviras veikia slopindamas viruso DNR polimerazę, todėl virusas nebegali replikuotis. Kremai su acikloviru (dažniausiai 5% koncentracijos) yra efektyviausi, kai pradedami naudoti pirmuosius simptomus pajutus. Svarbu žinoti, kad šį vaistą reikia tepti dažnai – paprastai rekomenduojama tai daryti 5 kartus per dieną, maždaug kas 4 valandas.
Pencikloviras
Tai kita veiklioji medžiaga, kuri yra panaši į aciklovirą, tačiau pasižymi ilgesniu veikimo laiku ląstelės viduje. Kai kurie tyrimai rodo, kad pencikloviras gali būti efektyvesnis vėlesnėse pūslelinės stadijose (kai pūslelė jau susiformavusi), nei acikloviras, tačiau skirtumas nėra drastiškas. Esminis principas išlieka tas pats – kuo anksčiau, tuo geriau.
Nereceptiniai deriniai su hidrokortizonu
Naujesnės kartos tepaluose antivirusinė medžiaga (pvz., acikloviras) derinama su silpnu steroidu (hidrokortizonu). Toks derinys ne tik kovoja su virusu, bet ir slopina uždegiminę reakciją, todėl gali padėti išvengti opinio pažeidimo susidarymo. Tai ypač aktualu tiems, kuriems pūslelinė sukelia didelį patinimą ir skausmą.
Geriamieji vaistai: kada kremai nebepadeda?
Jei pūslelinė yra labai agresyvi, kartojasi dažnai (daugiau nei 6 kartus per metus) arba apima didelį veido plotą, vietinio poveikio tepalų gali nepakakti. Tokiu atveju gydytojai skiria sisteminį gydymą tabletėmis.
Pagrindiniai geriamieji vaistai yra acikloviras, valacikloviras ir famcikloviras. Valacikloviras yra laikomas patogesniu, nes jį organizmas geriau pasisavina, todėl vaistą reikia vartoti rečiau nei acikloviro tabletes. Svarbu pabrėžti, kad geriamieji antivirusiniai vaistai yra receptiniai. Tik gydytojas gali įvertinti jūsų būklę, inkstų funkciją ir paskirti tinkamą dozę. Savigyda tabletėmis gali sukelti nepageidaujamų šalutinių poveikių ar atsparumą vaistams.
Pleistrai nuo pūslelinės: mada ar būtinybė?
Hidrokoloidiniai pleistrai tapo itin populiarūs dėl savo estetinio ir apsauginio poveikio. Kaip jie veikia ir kada juos rinktis?
- Apsauga nuo plitimo: Pleistras sukuria uždarą aplinką, todėl sumažėja rizika netyčia paliesti žaizdą ir pernešti virusą.
- Gijimo aplinka: Hidrokoloidas sugeria iš pūslelės išsiskiriantį skystį ir palaiko optimalų drėgmės lygį, kas neleidžia susidaryti kietam šašui. Tai sumažina randų riziką.
- Estetika: Ant pleistro galima tepti kosmetiką, todėl pūslelinė tampa mažiau pastebima.
Tačiau reikia atsiminti, kad dauguma pleistrų savo sudėtyje neturi aktyvios antivirusinės medžiagos (nors yra ir išimčių). Todėl, jei tikslas yra kuo greičiau sustabdyti viruso dauginimąsi pačioje pradžioje, antivirusinis kremas gali būti efektyvesnis. Pleistrai geriausiai tinka jau susiformavusiai pūslelei apsaugoti ir gijimui pagreitinti.
Mitybos ir papildų vaidmuo
Gydytojai vis dažniau atkreipia dėmesį į mitybos įtaką Herpes viruso aktyvumui. Yra dvi aminorūgštys, kurios vaidina lemiamą vaidmenį:
- Argininas: Ši aminorūgštis yra būtina viruso dauginimuisi. Jos gausu šokolade, riešutuose, sėklose, želatinoje. Paūmėjimo metu šių produktų rekomenduojama vengti.
- Lizinas (L-Lysine): Ši aminorūgštis veikia kaip arginino antagonistas ir gali slopinti viruso replikaciją. Vartojant lizino maisto papildus, galima sumažinti pūslelinės pasikartojimo dažnį ir trukmę.
Taip pat naudinga vartoti C vitaminą ir cinką, kurie stiprina bendrą imunitetą ir padeda odai greičiau atsinaujinti.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar pūslelinė yra užkrečiama, kai nėra matomų pūslelių?
Taip, virusas gali būti perduodamas ir besimptomėje stadijoje (vadinamasis viruso „barstymas“), nors didžiausia užsikrėtimo rizika yra tada, kai yra matomų pūslelių ar šašų.
Ar galima pradurti pūslelę, kad ji greičiau išdžiūtų?
Jokiu būdu. Pradūrus pūslelę, išteka skystis, kuriame yra milijonai viruso dalelių. Tai labai padidina infekcijos išplitimo riziką į aplinkinius audinius ir kitiems žmonėms. Be to, atvira žaizda yra vartai bakterijoms.
Kiek laiko gyja pūslelinė?
Nenaudojant vaistų, pūslelinė paprastai praeina per 10–14 dienų. Naudojant tinkamus antivirusinius vaistus nuo pat pirmųjų simptomų, gijimo laikas gali sutrumpėti iki 3–5 dienų.
Ar galima bučiuotis turint pūslelinę?
Griežtai ne. Kol yra aktyvių bėrimo elementų, bučiniai yra tiesiausias kelias perduoti virusą partneriui. Taip pat reikėtų vengti dalintis stalo įrankiais, puodeliais ar rankšluosčiais.
Ilgalaikė kontrolė ir gyvenimo būdas
Svarbiausia suprasti, kad vaistai nuo pūslelinės kovoja su pasekmėmis, o ne su priežastimi. Kadangi viruso visiškai išnaikinti iš organizmo neįmanoma, geriausia strategija yra neleisti jam „pabusti“. Tai reiškia nuolatinį rūpinimąsi savo imunine sistema. Reguliarus fizinis aktyvumas, pilnavertė mityba, kokybiškas miegas ir streso valdymas yra geriausi ginklai kovoje su lėtine pūsleline.
Jei pastebite, kad pūslelinė kyla po buvimo saulėje, būtinai naudokite lūpų balzamą su SPF apsauga (ne mažiau 30). Jei bėrimus provokuoja šaltis ir vėjas, riebūs apsauginiai balzamai žiemos metu yra privalomi. Žmonėms, kenčiantiems nuo itin dažnų recidyvų, verta pasikonsultuoti su imunologu arba dermatologu dėl profilaktinio antivirusinių vaistų kurso, kuris gali būti skiriamas ilgesniam laikotarpiui mažesnėmis dozėmis. Atsakingas požiūris į savo sveikatą ir teisingas vaistų pasirinkimas leidžia suvaldyti šią infekciją ir gyventi be diskomforto.
