Atėjus šaltajam sezonui ar tiesiog nusilpus imunitetui, gerklės skausmas tampa vienu dažniausių nusiskundimų tiek vaikų, tiek suaugusiųjų tarpe. Dažnai tėvai ar patys pacientai, pamatę paraudusią gerklę ir pajutę skausmą ryjant, skkuba į vaistinę ar pas gydytoją su prašymu išrašyti antibiotikų, baimindamiesi bakterinės infekcijos – streptokoko. Visgi, medicinos praktika ir naujausi tyrimai rodo, kad toli gražu ne kiekvienas gerklės perštėjimas ar net teigiamas greitasis streptokoko testas reikalauja specifinio antibakterinio gydymo. Gydytojai pabrėžia, kad neteisingas antibiotikų vartojimas ne tik nepadeda pasveikti, bet ir gali sukelti ilgalaikę žalą organizmui, didindamas bakterijų atsparumą. Todėl itin svarbu suprasti, kada vaistai yra gyvybiškai būtini, o kada organizmas gali ir turi susitvarkyti pats.
Kas yra A grupės streptokokas ir kodėl jo bijoma?
A grupės beta hemolizinis streptokokas (Streptococcus pyogenes) yra bakterija, kuri dažniausiai sukelia ūminį tonzilitą (anginą) bei ryklės uždegimą (faringitą). Nors dauguma gerklės uždegimų yra virusinės kilmės, būtent šios bakterijos sukelta infekcija kelia didžiausią nerimą medikams dėl galimų komplikacijų.
Jei bakterinė infekcija negydoma arba gydoma netinkamai, streptokokas gali išplisti ir sukelti rimtesnes sveikatos problemas, tokias kaip:
- Paratonzilinis pūlinys – kai infekcija išplinta į audinius aplink tonziles.
- Reumatinė karštinė – autoimuninė reakcija, galinti pažeisti širdies vožtuvus, sąnarius ir nervų sistemą.
- Glomerulonefritas – inkstų uždegimas, galintis lemti inkstų funkcijos nepakankamumą.
- Skarlatina – liga, pasireiškianti bėrimu, kurią taip pat sukelia streptokoko gaminami toksinai.
Būtent dėl šių grėsmių antibiotikai ilgą laiką buvo skiriami beveik automatiškai, vos įtarus bakterinę kilmę. Tačiau šiuolaikinis požiūris yra gerokai labiau diferencijuotas.
Kaip atskirti: virusas ar bakterija?
Vienas didžiausių iššūkių pacientams – atskirti virusinį faringitą nuo bakterinės anginos. Gydytojai pabrėžia, kad maždaug 70–80 proc. visų gerklės skausmų sukelia virusai (adenovirusai, rinovirusai, Epštein-Baro virusas ir kt.), kuriems antibiotikai nedaro jokio poveikio.
Egzistuoja tam tikri klinikiniai požymiai, padedantys įtarti streptokokinę infekciją:
- Staigi pradžia: Bakterinė infekcija dažniausiai prasideda ūmai – ryte jautėtės gerai, o vakare jau turite aukštą temperatūrą.
- Aukšta temperatūra: Paprastai karščiavimas viršija 38°C.
- Skausmingas rijimas: Skausmas būna intensyvus, tarsi „peiliu pjautų”.
- Padidėję kaklo limfmazgiai: Čiuopiant priekinius kaklo limfmazgius, jie yra padidėję ir skausmingi.
- Nėra peršalimo simptomų: Tai vienas svarbiausių rodiklių. Jei kartu su gerklės skausmu vargina sloga, kosulys, užkimimas ar konjunktyvitas (akių uždegimas), tai beveik garantuotai yra virusinė infekcija, o ne streptokokas.
Tačiau net ir esant visiems šiems simptomams, diagnozė negali būti patvirtinta vien „iš akies”. Raudona gerklė ar net apnašos ant tonzilių gali atsirasti ir sergant infekcine mononukleoze (virusinė liga), todėl laboratoriniai tyrimai yra būtini.
Kada antibiotikai yra būtini?
Gydytojai išskiria konkrečias situacijas, kuomet antibiotikų terapija yra neišvengiama ir būtina. Sprendimas priimamas remiantis ne tik simptomais, bet ir objektyviais tyrimais – greituoju streptokoko antigeno testu (GAT) arba ryklės pasėliu.
Patvirtinta ūminė infekcija su sunkia eiga
Jei pacientas karščiuoja, jaučia nepakeliamą gerklės skausmą, jo tonzilės yra padengtos pūlingomis apnašomis, o greitasis testas yra teigiamas – antibiotikai yra skiriami nedelsiant. Tokiu atveju gydymas reikalingas tam, kad būtų sutrumpintas ligos laikas, palengvinti simptomai ir, svarbiausia, užkirstas kelias pūlingoms bei autoimuninėms komplikacijoms.
Rizikos grupės pacientai
Net ir esant lengvesnei ligos eigai, antibiotikai gali būti skiriami žmonėms, turintiems nusilpusį imunitetą, sergantiems lėtinėmis širdies ligomis arba tiems, kurie praeityje jau yra sirgę reumatine karštine. Šiems pacientams bet kokia streptokokinė infekcija gali tapti pavojinga gyvybei.
Skarlatina ir protrūkiai kolektyvuose
Jei diagnozuojama skarlatina (streptokokinė angina su bėrimu), antibiotikai yra privalomi. Taip pat gydymas gali būti skiriamas siekiant sustabdyti infekcijos plitimą uždaruose kolektyvuose (pvz., darželiuose, kariniuose daliniuose), jei fiksuojamas ligos protrūkis.
Kada pasveikti galima be antibiotikų?
Tai yra ta dalis, kurią visuomenė dažnai supranta klaidingai. Egzistuoja situacijos, kai streptokokas randamas, tačiau antibiotikų vartoti nereikia. Tai dažniausiai susiję su „nešiotojo” statusu arba klaidingu rezultatų interpretavimu.
Streptokoko nešiotojai
Moksliniai tyrimai rodo, kad apie 15–20 proc. mokyklinio amžiaus vaikų (ir dalis suaugusiųjų) yra A grupės streptokoko nešiotojai. Tai reiškia, kad bakterija gyvena jų ryklėje, tačiau nesukelia jokio uždegimo, o organizmas į ją nereaguoja kaip į ligos sukėlėją.
Problema kyla tada, kai toks vaikas ar suaugęsuserga virusine infekcija (pvz., jam skauda gerklę dėl viruso), o atliktas greitasis testas parodo teigiamą rezultatą dėl to, kad jis yra nešiotojas. Tokiu atveju antibiotikai gydys ne ligos priežastį (virusą), o naikins bakteriją, kuri tuo metu yra pasyvi. Gydytojai pabrėžia: streptokoko nešiotojų gydyti antibiotikais nereikia, nes tai neefektyvu ir didina atsparumą vaistams. Nešiotojai retai platina infekciją kitiems ir jiems itin retai išsivysto komplikacijos.
Lengvos formos ir savigyda
Kai kuriose Vakarų Europos šalyse laikomasi požiūrio, kad lengvas streptokokines infekcijas sveikas organizmas gali įveikti pats per keletą dienų. Tačiau Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių, patvirtinus aktyvią (ne nešiojimą) infekciją, vis dar rekomenduojamas gydymas antibiotikais dėl reumatinės karštinės rizikos, nors ji šiais laikais yra gerokai sumažėjusi.
Svarbu suprasti, kad jei gerklės skausmas yra nedidelis, nėra karščiavimo, bet yra sloga – net ir esant silpnai teigiamam testui, greičiausiai tai virusas, ir antibiotikai čia nepadės pasveikti greičiau. Tokiais atvejais taikomas simptominis gydymas: poilsis, skysčiai, vaistai nuo skausmo.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Siekdami aiškumo, pateikiame atsakymus į klausimus, kurie dažniausiai kyla pacientams susidūrus su gerklės skausmu ir streptokoko diagnoze.
1. Ar greitasis streptokoko testas visada tikslus?
Greitasis testas yra labai specifiškas, tačiau jis gali duoti klaidingai neigiamą atsakymą, jei mėginys paimtas netinkamai. Taip pat jis gali būti teigiamas nešiotojams, kurie tuo metu serga virusine liga. Todėl testą visada turi vertinti gydytojas kartu su klinikiniais simptomais.
2. Kiek laiko reikia vartoti antibiotikus, jei jie paskirti?
Standartinis penicilino grupės antibiotikų kursas gydant streptokokinę anginą yra 10 dienų. Labai svarbu nenutraukti kurso anksčiau, net jei simptomai išnyko po 2–3 dienų. Nutraukus gydymą, bakterijos gali išlikti gyvybingos, liga atsinaujinti, o rizika komplikacijoms išliks.
3. Ar streptokoku galima užsikrėsti pakartotinai?
Taip. Persirgus viena streptokoko atmaina, imunitetas susidaro tik tai konkrečiai atmainai, tačiau jų yra daug. Be to, jei šeimoje kas nors serga ar yra nešiotojas, galima „ping-pong” infekcija – kai šeimos nariai užkrečia vienas kitą ratu.
4. Ar ledai padeda gydyti anginą?
Ledai negydo infekcijos, tačiau šaltis gali trumpam sumažinti gerklės skausmą ir patinimą, veikdamas kaip vietinis anestetikas. Visgi, tai yra tik simptomų malšinimas, o ne ligos gydymas.
5. Kada vaikas gali grįžti į mokyklą ar darželį?
Jei pradėtas gydymas antibiotikais, vaikas tampa nebeužkrečiamas praėjus 24 valandoms nuo pirmosios dozės suvartojimo (jei nebekarščiuoja ir jaučiasi gerai). Jei antibiotikai nevartojami, užkrečiamumas gali išlikti kelias savaites.
Diagnostikos svarba ir perteklinio gydymo žala
Viena didžiausių šiuolaikinės medicinos problemų – atsparumas antibiotikams. Pasaulio sveikatos organizacija įspėja, kad jei ir toliau vartosime antibiotikus virusinėms infekcijoms gydyti, ateityje paprastos bakterinės ligos gali tapti nepagydomos. Todėl gydytojo paaiškinimas, kad „šįkart antibiotikų nereikia”, turėtų būti priimamas ne kaip pagalbos atsisakymas, o kaip profesionalus rūpestis paciento ilgalaike sveikata.
Gydytojai ragina tėvus nereikalauti antibiotikų „dėl visa ko”. Antibiotikai turi šalutinį poveikį: jie naikina natūralią žarnyno mikroflorą, gali sukelti viduriavimą, alergines reakcijas ir, kaip minėta, skatina atsparių bakterijų atsiradimą. Tiksli diagnostika – tai raktas į sėkmingą gydymą. Jei gydytojas abejoja dėl greitojo testo rezultato, jis gali paskirti ryklės pasėlį, kuris yra tikslesnis tyrimas, nors atsakymo tenka laukti keletą dienų.
Prevencija ir elgesys ligos metu
Norint išvengti streptokokinės infekcijos ar jos pasikartojimo, svarbiausia laikytis higienos taisyklių. Streptokokas plinta oro lašeliniu būdu bei per tiesioginį kontaktą (nešvarias rankas, bendrus indus). Reguliarus rankų plovimas yra efektyviausia priemonė stabdyti infekcijos plitimą.
Susirgus ar gydantis namuose, svarbu pakeisti dantų šepetėlį – senajame gali išlikti bakterijų, kurios gali sukelti pakartotinę infekciją baigus gydymą. Taip pat rekomenduojama vėdinti patalpas ir drėkinti orą, nes sausa gleivinė yra labiau pažeidžiama infekcijų. Galiausiai, stiprus imunitetas, subalansuota mityba ir pakankamas poilsio režimas yra geriausi sąjungininkai kovojant tiek su virusais, tiek su bakterijomis, leidžiantys organizmui dažnai pačiam apsiginti nuo ligų sukėlėjų be stiprių medikamentų įsikišimo.
