Cinarizinas yra vienas iš dažniausiai vaistinėse ieškomų preparatų, kai susiduriama su varginančiu galvos svaigimu, pusiausvyros sutrikimais ar nemaloniais pojūčiais keliaujant. Nors šis vaistas medicinos praktikoje naudojamas jau daugelį dešimtmečių, pacientams dažnai kyla klausimų dėl jo veikimo principo, tinkamo vartojimo ir skirtumų lyginant su kitais panašaus poveikio medikamentais. Tai yra specifinis vaistas, priklausantis antihistamininių preparatų grupei, tačiau turintis ir unikalų kalcio kanalų blokavimo poveikį, todėl jo pritaikymas yra platesnis nei įprastų vaistų nuo alergijos. Dažniausiai jis skiriamas siekiant pagerinti smegenų kraujotaką bei slopinti vestibuliarinio aparato jautrumą, taip padedant žmonėms susigrąžinti gyvenimo kokybę, kurią sutrikdo nuolatinis „kambario sukimosi“ pojūtis ar pykinimas.
Kaip veikia cinarizinas: mechanizmas ir poveikis organizmui
Norint suprasti, kodėl cinarizinas yra toks efektyvus gydant tam tikrus sutrikimus, svarbu pažvelgti į jo veikimo mechanizmą ląstelių lygmenyje. Cinarizinas veikia dvejopai. Visų pirma, jis yra kalcio kanalų blokatorius. Tai reiškia, kad vaistas neleidžia kalcio jonams pertekliškai plūsti į kraujagyslių lygiųjų raumenų ląsteles. Kai kalcio kiekis ląstelėse sumažėja, kraujagyslės atsipalaiduoja ir išsiplečia. Tai ypač svarbu smegenų kraujotakai – pagerėjus kraujo pratekėjimui, smegenų audiniai geriau aprūpinami deguonimi ir maisto medžiagomis, tačiau tai įvyksta nedarant didelės įtakos bendram arteriniam kraujo spaudimui ar širdies ritmui.
Antroji veikimo kryptis – antihistamininis poveikis. Cinarizinas blokuoja H1 histamino receptorius. Tai padeda slopinti vestibuliarinio aparato (pusiausvyros centro vidinėje ausyje) dirglumą. Būtent dėl šios savybės vaistas efektyviai mažina pykinimą ir vėmimą, kurie kyla dėl judesio (jūros liga) arba vidinės ausies sutrikimų.
Be to, tyrimai rodo, kad cinarizinas gali sumažinti kraujo klampumą, padidindamas eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) elastingumą. Tai leidžia kraujui lengviau tekėti per smulkiąsias kraujagysles – kapiliarus, taip pagerinant mikrocirkuliaciją tiek galvos smegenyse, tiek galūnėse.
Pagrindinės vartojimo indikacijos: kam skiriamas šis vaistas?
Cinarizinas nėra universalus vaistas nuo skausmo ar uždegimo, jo paskirtis yra labai specifinė. Gydytojai dažniausiai skiria šį preparatą esant šioms būklėms:
1. Vestibuliariniai sutrikimai ir galvos svaigimas
Tai viena dažniausių priežasčių, kodėl pacientams išrašomas cinarizinas. Jis padeda kontroliuoti simptomus, susijusius su vidinės ausies problemomis:
- Meniere’o liga: Tai lėtinė būklė, kuriai būdingi stiprūs galvos svaigimo priepuoliai, spengimas ausyse (tinitas) ir laipsniškas klausos prastėjimas. Cinarizinas padeda sumažinti šių priepuolių dažnumą ir intensyvumą.
- Vertigo: Bendrasis galvos svaigimas, kai atrodo, kad aplinka sukasi aplink jus.
- Nistagmas: Nevalingas, greitas akių obuolių judėjimas, dažnai susijęs su pusiausvyros sutrikimais.
2. Judesio liga (kinetozė)
Daugeliui žmonių kelionės automobiliu, laivu ar lėktuvu sukelia didelį diskomfortą – pykinimą, vėmimą, šaltą prakaitą. Cinarizinas yra laikomas vienu iš efektyviausių profilaktinių vaistų nuo kinetozės. Išgertas likus tam tikram laikui iki kelionės, jis slopina signalus tarp vidinės ausies ir vėmimo centro smegenyse, todėl kelionė tampa daug ramesnė.
3. Periferinės kraujotakos sutrikimai
Dėl savo gebėjimo plėsti kraujagysles ir gerinti mikrocirkuliaciją, cinarizinas kartais skiriamas ir esant periferinės kraujotakos problemoms. Tai gali būti tokie simptomai kaip:
- Šąlančios galūnės (rankos ir kojos).
- Protarpinis šlubumas (skausmas kojose vaikštant dėl kraujotakos nepakankamumo).
- Naktinis kojų mėšlungis.
- Raynaud (Reino) sindromas, kai dėl šalčio ar streso rankų pirštai pabąla ir nutirpsta.
Svarbūs įspėjimai ir galimas šalutinis poveikis
Nors cinarizinas daugeliu atvejų yra gerai toleruojamas, kaip ir bet kuris kitas vaistas, jis gali sukelti nepageidaujamų reakcijų. Viena iš ryškiausių savybių – slopinamasis poveikis. Vartojant šį vaistą, ypač gydymo pradžioje, dažnai jaučiamas mieguistumas, nuovargis ar šiek tiek sulėtėjusi reakcija. Dėl šios priežasties vairuotojams ir žmonėms, dirbantiems su sudėtingais mechanizmais, rekomenduojama būti itin atsargiems, kol neįsitikins, kaip vaistas veikia jų organizmą.
Kiti galimi šalutiniai poveikiai gali būti:
- Virškinimo trakto sutrikimai (pykinimas, diskomfortas skrandyje). Siekiant to išvengti, vaistą rekomenduojama vartoti po valgio.
- Svorio didėjimas (vartojant ilgą laiką).
- Burnos džiūvimas.
- Padidėjęs prakaitavimas.
Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas vyresnio amžiaus pacientams. Ilgalaikis cinarizino vartojimas didelėmis dozėmis senyviems žmonėms gali sukelti arba paūminti ekstrapiramidinius simptomus. Tai simptomai, primenantys Parkinsono ligą: rankų drebėjimas (tremoras), raumenų sustingimas, sulėtėję judesiai. Jei pastebimi tokie požymiai, vaisto vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir kreiptis į gydytoją.
Cinarizino ir kitų vaistų sąveika
Saugumas vartojant vaistus priklauso ne tik nuo dozės, bet ir nuo to, ką dar vartojate kartu. Cinarizinas stiprina kitų centrinę nervų sistemą slopinančių medžiagų poveikį. Tai reiškia, kad raminamieji vaistai, migdomieji, vaistai nuo depresijos (tricikliai antidepresantai) ir netgi alkoholis, vartojami kartu su cinarizinu, gali sukelti labai stiprų mieguistumą ir slopinimą.
Taip pat svarbu paminėti, kad cinarizinas gali iškreipti alerginių odos mėginių rezultatus. Jei planuojate atlikti alergijos tyrimus, vaisto vartojimą rekomenduojama nutraukti likus bent 4 dienoms iki procedūros, nes jo antihistamininis poveikis gali nuslopinti odos reakciją ir parodyti klaidingai neigiamą atsakymą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Žemiau pateikiame atsakymus į klausimus, kurie dažniausiai kyla pacientams, pradedantiems vartoti cinariziną.
Ar cinariziną galima vartoti ilgą laiką?
Cinarizinas dažniausiai skiriamas kursais. Sergant lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, Meniere’o liga ar esant lėtiniam smegenų kraujotakos nepakankamumui, gydytojas gali paskirti ilgesnį gydymo kursą (kelis mėnesius). Tačiau savarankiškai vartoti vaistą ilgą laiką be gydytojo priežiūros nerekomenduojama, ypač vyresniems žmonėms, dėl rizikos atsirasti judesių sutrikimams.
Kada geriausia gerti vaistą: ryte ar vakare?
Dozavimas priklauso nuo gydytojo nurodymų ir gydomos ligos. Kadangi cinarizinas gali sukelti mieguistumą, kai kurie pacientai didesnę dozės dalį renkasi vartoti vakare. Jei vaistas skiriamas kelis kartus per dieną, svarbu jį vartoti po valgio, kad būtų sumažintas skrandžio dirginimas.
Ar šis vaistas tinka vaikams?
Cinarizinas gali būti skiriamas mokyklinio amžiaus vaikams (dažniausiai nuo 5 ar 12 metų, priklausomai nuo vaisto formos ir šalies registracijos taisyklių) kinetozės profilaktikai. Tačiau dozės vaikams yra žymiai mažesnės nei suaugusiems, todėl būtina tiksliai vadovautis gydytojo arba vaistininko nurodymais.
Kuo cinarizinas skiriasi nuo betahistino?
Abu vaistai dažnai skiriami galvos svaigimui gydyti, tačiau jų veikimas skiriasi. Betahistinas yra histamino analogas, gerinantis kraujotaką vidinėje ausyje, ir dažnai laikomas pirmo pasirinkimo vaistu Meniere’o ligai, nesukeliantis mieguistumo. Cinarizinas veikia blokuodamas kalcio kanalus ir slopindamas vestibuliarinį aparatą, todėl jis efektyvesnis esant ūmiam pykinimui ir kelionių ligai, tačiau sukelia sedaciją.
Ar vartojant cinariziną galima vartoti alkoholį?
Griežtai nerekomenduojama. Alkoholis sustiprina cinarizino slopinamąjį poveikį, todėl gali atsirasti didelis mieguistumas, koordinacijos sutrikimai ir apsvaigimas.
Gyvensenos patarimai esant galvos svaigimui
Nors medikamentinis gydymas cinarizinu yra efektyvus būdas kovoti su vestibuliariniais sutrikimais, geriausių rezultatų pasiekiama derinant vaistus su tinkama gyvensena ir reabilitacija. Viena iš svarbiausių priemonių sergant gerybiniu poziciniu vertigo ar kitais pusiausvyros sutrikimais yra vestibuliarinė reabilitacija. Tai specialūs pratimai, skirti „ištreniruoti“ smegenis kompensuoti pusiausvyros signalų trūkumą.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į mitybą. Sergant Meniere’o liga ar kenčiant nuo dažnų galvos svaigimų, rekomenduojama riboti druskos vartojimą, nes natris sulaiko skysčius organizme, kas gali padidinti slėgį vidinėje ausyje. Reikėtų vengti ir didelio kofeino kiekio bei tabako gaminių, nes jie siaurina kraujagysles ir gali pabloginti mikrocirkuliaciją, kurią bandoma pagerinti vaistais. Streso valdymas ir pakankamas poilsio režimas taip pat vaidina kritinį vaidmenį, nes pervargimas ir įtampa dažnai išprovokuoja svaigimo priepuolius net ir vartojant vaistus.
