Dalis žmonių žemu spaudimu nesiskundžia – tai jų fiziologinis normos variantas. Tačiau kitiems hipotenzija sukelia nemalonių pojūčių: nuo paprasto galvos svaigimo iki alpimo, sumišimo ar net kritimo rizikos. Tokie epizodai gali trukdyti kasdieniams darbams, mažinti darbingumą ir kelti pavojų sveikatai. Šiame straipsnyje aptarsime, kurie žemo spaudimo simptomai yra ypač svarbūs, kokie organizmo procesai slypi už jų ir kada būtina reaguoti nedelsiant.
Kada kraujo spaudimas laikomas per žemas?
Dažniausiai žemas kraujospūdis apibrėžiamas kaip mažesnis nei 90/60 mmHg, tačiau ši riba labai individuali. Vieniems žmonėms toks spaudimas sukelia akivaizdžių simptomų, o kiti jaučiasi puikiai ir nejaučia jokio diskomforto. Reikšmingiausia – ne patys skaičiai, o tai, kaip jaučiatės.
Kraujospūdis gali sumažėti dėl daugybės priežasčių: dehidratacijos, miego trūkumo, hormoninių pokyčių, vartojamų vaistų, infekcijų, netikėtų streso reakcijų ar kraujotakos sutrikimų. Jei žemas spaudimas pasireiškia staiga ar ilgą laiką tęsiasi su simptomais, būtina nuodugniau įsiklausyti į organizmą.
Dažniausi žemo spaudimo simptomai
Nors simptomų intensyvumas gali skirtis, yra keletas požymių, kurie ypač būdingi hipotenzijai. Jie atsiranda, kai smegenys ar kiti organai trumpam negauna pakankamai kraujo.
Galvos svaigimas arba silpnumo epizodai
Galvos svaigimas yra vienas pirmųjų signalų, kad smegenyse sumažėjo kraujo tėkmė. Jis dažniausiai pasireiškia atsistojus, pasilenkus ar po ilgesnio buvimo vienoje padėtyje. Jei tai kartojasi kasdien, tai laikoma rimtu ženklu, kad organizmas bando pasivyti kraujotakos pokyčius.
Tamsa akyse, mirgėjimas arba „žvaigždutės“
Trumpalaikis regos sutrikimas atsiranda dėl nepakankamo deguonies patekimo į akis ir smegenis. Tai gali reikšti, kad spaudimas krenta staigiai ir smarkiai, todėl rizika prarasti pusiausvyrą ar nualpti šiuo metu yra didesnė.
Širdies plakimo padažnėjimas (tachikardija)
Organizmas, bandydamas kompensuoti žemą spaudimą, kartais pagreitina širdies darbą. Taip širdis mėgina greičiau stumti kraują, kad palaikytų normalią kraujotaką. Jei padažnėjęs pulsas kartu pasireiškia su silpnumu, būtina rimčiau įvertinti savo būklę.
Šaltos, drėgnos rankos ir kojos
Kai kraujospūdis mažas, organizmas pirmenybę teikia kraujo tiekimui gyvybiškai svarbiems organams – smegenims, širdžiai, plaučiams. Galūnės tuo metu gauna mažiau kraujo, todėl šąla, tampa blyškios ir net melsvos.
Stiprus nuovargis arba energijos stygiaus pojūtis
Jei kraujotaka sulėtėja, organizmas gauna mažiau deguonies, dėl to žmogus tampa mieguistas, vangus ir jaučia bendrą silpnumą, nereaguojantį į poilsį. Nuovargis dėl hipotenzijos dažnai būna staigus ir intensyvus.
Pykinimas arba apetito praradimas
Virškinimo sistema yra viena pirmųjų, kuriai sumažėja kraujo tiekimas spaudimui krentant. Tai gali sukelti pykinimą, skrandžio diskomfortą, nenorą valgyti ar net svaigulį po valgio.
Alpimo grėsmė arba praeinančio sąmonės netekimo epizodai
Alpimas – tai svarbus signalas, kurio ignoruoti negalima. Jis rodo, kad smegenys kurį laiką negauna reikiamo kraujo kiekio. Ypač pavojinga, jei tai nutinka vairuojant, sportuojant ar stovint minioje.
Priežastys, kodėl spaudimas gali nukristi
Kraujospūdis krinta dėl labai įvairių priežasčių, ir ne visos jos yra pavojingos. Tačiau svarbu suprasti mechanizmus, lemiančius tokius pokyčius.
- Dehidratacija – dažniausia priežastis, ypač vaikams ir sportuojantiems žmonėms.
- Staigus atsistojimas – ortostatinė hipotenzija dažna tarp jaunuolių ir vyresnio amžiaus žmonių.
- Hormonų svyravimai – ypač moterims nėštumo, žindymo ar ciklo pokyčių metu.
- Širdies ritmo sutrikimai – gali lemti nepakankamą kraujo pritekėjimą.
- Kraujavimas – tiek matomas, tiek vidinis kraujavimas staigiai mažina spaudimą.
- Infekcijos, ypač stiprios – gali sukelti pavojingą spaudimo kritimą.
- Vaistai – antihipertenziniai, antidepresantai, diuretikai ir kiti gali mažinti spaudimą.
Kada žemas spaudimas pavojingas?
Nors hipotenzija dažnai atrodo „ne tokia bloga“ kaip hipertenzija, tam tikrais atvejais ji tampa rimta grėsme. Labai žemas spaudimas gali atimti sąmonę, sutrikdyti organų darbą, o ilgalaikis nepakankamas kraujo pritekėjimas gali paveikti ir širdies sveikatą.
Signalu kreiptis į gydytoją nedelsiant turėtų būti:
- alpimo arba sąmonės praradimo epizodai;
- tachikardija kartu su stipriu silpnumu;
- krūtinės skausmas, spaudimas ar dusulys;
- stiprus, progresuojantis silpnumas arba dezorientacija;
- įtariamas kraujavimas ar stiprus viduriavimas, vėmimas;
- žemas spaudimas nėščiosioms su galvos svaigimu ir patinimais.
Kaip natūraliai pakelti žemą kraujospūdį?
Lengvesniais atvejais išbandyti galima paprastas kasdienes priemones, kurios padeda stabilizuoti kraujotaką ir savijautą:
- gerti daugiau skysčių, ypač ryte;
- nepraleisti valgių – jūsų organizmui reikia energijos palaikyti kraujotaką;
- valgyti daugiau sūresnio maisto, jei gydytojas tai leidžia;
- lėtai keltis iš lovos ar kėdės;
- avėti kompresines kojines, jei kartojasi ortostatinė hipotenzija;
- miegoti su šiek tiek pakelta viršutine kūno dalimi.
Ar reikalingi vaistai?
Vaistai žemam spaudimui vartojami retai ir tik tuomet, kai nustatoma konkreti priežastis – pavyzdžiui, hormoniniai sutrikimai, širdies ritmo problemos ar ilgalaikė ortostatinė hipotenzija. Sprendimas skirti medikamentus turi būti priimtas gydytojo po tyrimų.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar žemas spaudimas gali būti paveldimas?
Taip, dalis žmonių turi genetiškai nuleistą žemesnį spaudimą, tačiau jei simptomai vargina, reikėtų išsitirti.
Ar žemas spaudimas gali sukelti insultą?
Retais atvejais staigus ir reikšmingas spaudimo kritimas gali sutrikdyti kraujo tiekimą smegenims, bet daug dažniau insultą sukelia aukštas spaudimas.
Kodėl jaučiuosi blogiau rytais?
Ryte organizmas būna labiau dehidratuotas, kraujotaka lėtesnė, todėl simptomai ryškesni.
Ar galima sportuoti turint žemą spaudimą?
Galima, net rekomenduojama, tačiau būtina gerti pakankamai vandens ir vengti staigių pozų pokyčių.
Kada žemas spaudimas pavojingiausias?
Kai pasireiškia alpimo epizodais, tachikardija, stipriu silpnumu ar lydimas kitų ūmių simptomų.
Kasdieniai sprendimai geresnei savijautai
Žemas kraujospūdis gali būti tik nedidelis nemalonumas, bet gali tapti ir rimta problema, jei simptomai kartojasi arba stiprėja. Stebėdami savo savijautą, reguliariai matuodami spaudimą ir atkreipdami dėmesį į požymius, kurie trikdo kasdienybę, galite laiku užkirsti kelią pavojingoms situacijoms. O jei abejojate – gydytojo konsultacija visada yra saugiausias kelias suprasti tikrąją hipotenzijos priežastį ir gauti jums tinkamiausią pagalbą.
