Šonkaulių lūžiai yra viena iš tų traumų, kurios sukelia ne tik aštrų fizinį skausmą, bet ir didelį psichologinį diskomfortą. Skirtingai nei lūžus rankai ar kojai, šonkaulių negalima sugipsuoti ar visiškai imobilizuoti, todėl gijimo procesas reikalauja kantrybės ir specifinių žinių. Dažniausiai ši trauma ištinka po kritimų, autoįvykių ar stiprių smūgių kontaktinio sporto metu, tačiau vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems osteoporoze, šonkaulis gali lūžti net nuo stipraus kosulio ar čiaudulio. Susidūrus su šia problema, pacientams kyla daugybė klausimų: ar tai tikrai lūžis, ar tik sumušimas, kiek laiko teks kentėti skausmą ir, svarbiausia, kaip sau padėti, kad gijimas būtų kuo sklandesnis ir greitesnis.
Kaip atpažinti lūžusį šonkaulį: simptomai ir diagnostika
Prieš pradedant kalbėti apie gijimo trukmę, svarbu suprasti, kaip atskirti lūžį nuo stipraus krūtinės ląstos sumušimo. Tiesa ta, kad simptomai dažnai būna labai panašūs, tačiau lūžio atveju jie yra intensyvesni ir specifiškesni.
Pagrindinis simptomas – aštrus, veriantis skausmas konkrečioje vietoje, kuris paūmėja giliai įkvepiant, kosėjant, juokiantis ar darant staigesnius judesius liemeniu. Traumatologai išskiria kelis pagrindinius požymius, leidžiančius įtarti lūžį:
- Skausmo lokalizacija: Pacientas dažniausiai gali pirštu parodyti tikslią skausmo vietą. Paspaudus tą tašką, skausmas tampa nepakeliamas.
- Traškėjimas (krepitacija): Kartais, uždėjus ranką ant skaudamos vietos ir pacientui giliai kvėpuojant, galima jausti ar net girdėti specifinį trakštelėjimą – tai lūžgalių trintis vienas į kitą.
- Kvėpavimo sutrikimai: Dėl skausmo žmogus pradeda kvėpuoti paviršutiniškai ir dažnai, vengia gilių įkvėpimų, kas ilgainiui gali sukelti komplikacijų.
- Deformacija: Esant sudėtingesniems lūžiams, krūtinės ląstos kontūras gali pakisti, atsirasti patinimas ar didelė kraujosruva.
Nors rentgeno nuotrauka yra standartinis diagnostikos metodas, svarbu žinoti, kad ne visi šonkaulių lūžiai (ypač kremzlinės dalies ar smulkūs įskilimai) yra matomi rentgenogramoje iš karto. Kartais diagnozė nustatoma remiantis klinikine eiga, o gydymo taktika dažnu atveju nesiskiria, nepriklausomai nuo to, ar tai lūžis, ar stiprus sumušimas.
Biologinis gijimo kalendorius: ko tikėtis savaitė po savaitės
Traumatologai pabrėžia, kad šonkaulių gijimas yra individualus procesas, priklausantis nuo amžiaus, bendros sveikatos būklės ir lūžio sudėtingumo. Visgi, galima išskirti standartinį gijimo tvarkaraštį, kuris padės orientuotis situacijoje.
1–2 savaitės: Ūminis periodas
Tai pats sunkiausias laikas. Skausmas būna intensyviausias, kvėpavimas apsunkintas, sunku rasti patogią miego poziciją. Šiuo laikotarpiu aplink lūžio vietą formuojasi hematoma, prasideda uždegiminis procesas, kuris yra būtinas gijimo pradžiai. Organizmas siunčia „statybines medžiagas” į traumavimo vietą.
3–4 savaitės: Pirminio kaulinio rumbo formavimasis
Skausmas pradeda po truputį slopti, tampa labiau bukas nei aštrus. Lūžgalius pradeda jungti minkštas kaulinis rumbas (kalusas). Nors vis dar jaučiamas diskomfortas judant, kvėpuoti tampa lengviau. Svarbu šiuo metu neprarasti budrumo ir nepradėti per anksti intensyviai sportuoti, nes minkštas rumbas dar nėra stabilus.
5–6 savaitės: Konsolidacija
Daugumai suaugusiųjų tai yra laikas, kai lūžis laikomas kliniškai sugijusiu. Kaulinis rumbas sukietėja, atstatomas šonkaulio stabilumas. Skausmas turėtų būti minimalus arba išnykti visiškai, tačiau jautrumas orų permainoms ar staigesniems judesiams gali išlikti dar kurį laiką.
3 mėnesiai ir ilgiau: Pilnas atsistatymas
Pilna kaulo restruktūrizacija gali užtrukti keletą mėnesių ar net metus. Rentgeno nuotraukose lūžio žymės gali būti matomos dar labai ilgai, tačiau tai netrukdo normaliam gyvenimui.
Svarbiausia taisyklė: kodėl negalima veržti krūtinės?
Vienas gajausių mitų, kurį traumatologams tenka nuolat paneigti, yra senovinis įsitikinimas, kad lūžus šonkauliui reikia stipriai suveržti krūtinę elastiniu bintu ar korsetu. Tai yra griežtai draudžiama.
Seniau buvo manoma, kad suveržimas stabilizuoja lūžį ir mažina skausmą. Nors skausmas dėl mažesnio krūtinės ląstos judėjimo gali laikinai sumažėti, žala yra daug didesnė. Suveržta krūtinė neleidžia plaučiams pilnai išsiskleisti. Dėl to apatinėse plaučių dalyse pradeda kauptis skrepliai, prastėja ventiliacija, ir tai sukuria idealias sąlygas išsivystyti pneumonijai (plaučių uždegimui). Plaučių uždegimas yra viena pavojingiausių šonkaulių lūžių komplikacijų, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, todėl krūtinė turi būti laisva, o kvėpavimas – kiek įmanoma gilesnis.
Kaip sau padėti: praktiniai traumatologo patarimai
Kadangi „stebuklingos piliulės” kaulų gijimui nėra, pagrindinis gydymo tikslas yra skausmo kontrolė ir komplikacijų prevencija. Štai kaip galite sau padėti namų sąlygomis:
1. Skausmo valdymas
Nereikėtų kentėti skausmo sukandus dantis. Skausmas verčia jus kvėpuoti paviršutiniškai, o tai, kaip jau minėta, didina plaučių uždegimo riziką. Vartokite gydytojo paskirtus nuskausminamuosius (nesteroidinius vaistus nuo uždegimo) reguliariai pirmąsias kelias dienas, kad galėtumėte giliai įkvėpti ir atsikosėti.
2. Kvėpavimo pratimai
Tai svarbiausia gydymo dalis. Rekomenduojama kas valandą atlikti 10–15 gilių įkvėpimų. Parduotuvėse ar vaistinėse galima įsigyti specialius kvėpavimo treniruoklius (spirometrus), kurie padeda stebėti plaučių tūrį ir skatina giliau kvėpuoti. Jei treniruoklio neturite, tiesiog pūskite balioną arba pūskite orą per šiaudelį į stiklinę vandens.
3. Pagalvės technika kosint
Kosulys ar čiaudulys lūžus šonkauliui yra itin skausmingas. Kad sumažintumėte skausmą ir stabilizuotumėte krūtinę staigaus judesio metu, tvirtai prispauskite mažą pagalvėlę prie skaudamos vietos, kai jaučiate norą kosėti. Tai sukuria išorinį įtvarą ir žymiai sumažina skausmą.
4. Miegojimo pozicija
Geriausia miegoti pusiau sėdomis (padėjus kelias pagalves po nugara) pirmąsias kelias naktis – tai palengvina kvėpavimą ir sumažina skausmą verčiantis. Vėliau, paradoksalu, bet daugelis pacientų jaučiasi geriau miegodami ant sužalotosios pusės. Gulėjimas ant lūžusio šono apriboja tos pusės judrumą kvėpuojant, todėl skausmas gali būti mažesnis nei gulint ant sveiko šono (kai sužalota pusė turi daugiau erdvės judėti ir plėstis).
5. Šaldymas
Pirmąsias 48–72 valandas po traumos skaudamą vietą galima šaldyti ledo kompresais (suvyniotais į rankšluostį) po 15–20 minučių keletą kartų per dieną. Tai padeda mažinti patinimą ir uždegimą.
Mityba kaulų gijimui: ką įtraukti į racioną
Organizmui reikia daug energijos ir statybinių medžiagų lūžiui atstatyti. Paspartinti gijimą galite koreguodami mitybą:
- Kalcis: Pagrindinė kaulų statybinė medžiaga. Vartokite pieno produktus, sūrį, jogurtą, brokolius, migdolus, sezamo sėklas.
- Vitaminas D: Be jo kalcis nėra įsisavinamas. Esant galimybei, būkite saulėje arba vartokite papildus (ypač žiemos metu).
- Baltymai: Kaulas nėra tik mineralai, jam reikia ir baltyminio karkaso. Įtraukite į racioną mėsą, žuvį, kiaušinius, ankštines daržoves.
- Venkite: Alkoholio ir rūkymo. Rūkymas sutrikdo kraujotaką ir deguonies tiekimą į audinius, todėl rūkantiems žmonėms kaulai gyja žymiai lėčiau, o komplikacijų rizika išauga keleriopai.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Čia pateikiame atsakymus į klausimus, kuriuos traumatologai girdi savo kabinetuose kasdien.
Klausimas: Ar galiu vairuoti automobilį lūžus šonkauliui?
Atsakymas: Pirmosiomis dienomis, ypač jei vartojate stiprius nuskausminamuosius, vairuoti draudžiama. Vėliau vairuoti galite, jei skausmas netrukdo staigiai pasukti vairo ekstremalioje situacijoje. Saugos diržas gali kelti diskomfortą, bet jį segėti privaloma – galite po juo pakišti minkštą pagalvėlę.
Klausimas: Kada kreiptis į gydytoją pakartotinai?
Atsakymas: Nedelsdami vykite į priėmimo skyrių, jei atsirado staigus dusulys, pradedate atkosėti krauju, karščiuojate (tai gali būti pneumonijos požymis) arba jaučiate stiprėjantį pilvo skausmą (gali būti pažeista blužnis ar kepenys).
Klausimas: Ar man reikia kalcio papildų?
Atsakymas: Jei jūsų mityba pilnavertė, papildai nėra būtini, tačiau vyresnio amžiaus žmonėms dažnai rekomenduojama papildomai vartoti kalcį su vitaminu D gijimo laikotarpiu.
Klausimas: Kodėl po mėnesio vis dar jaučiu skausmą?
Atsakymas: Tai normalu. Nors kaulas jau gali būti sugijęs, aplinkiniai audiniai, nervų galūnėlės ir tarpšonkauliniai raumenys atsistato lėčiau. Lėtinis skausmas ar maudimas gali būti juntamas keičiantis orams net ir po pusmečio.
Grįžimas į fizinį aktyvumą ir sportą
Vienas sudėtingiausių sprendimų pacientams – kada vėl pradėti sportuoti. Per ankstyvas grįžimas į aktyvią veiklą gali lemti pakartotinį lūžį arba lėtinį skausmą, o per ilgas gulėjimas lovoje silpnina raumenis.
Pirmoji taisyklė – klausykite savo kūno. Lengvas pasivaikščiojimas rekomenduojamas jau pirmomis dienomis, nes tai gerina kraujotaką ir plaučių ventiliaciją. Tačiau bet kokie pratimai, reikalaujantys pilvo preso įtampos, sunkių svorių kilnojimo ar staigių pasisukimų, turėtų būti atidėti bent 4–6 savaitėms.
Kontaktinio sporto atstovams (krepšinis, futbolas, kovos menai) pertrauka turėtų būti ilgesnė – dažniausiai rekomenduojama palaukti 8–10 savaičių, kol kaulinis rumbas taps visiškai tvirtas. Pradedant sportuoti, krūvį didinkite labai palaipsniui. Pradėkite nuo stacionaraus dviračio ar ėjimo takelio, vėliau įtraukite tempimo pratimus, o jėgos pratimus prijunkite tik tuomet, kai judesio amplitudė nebekelia skausmo. Atminkite, kad geriau savaitę palaukti ilgiau, nei pradėti gijimo procesą nuo nulio.
