Holterio monitoravimas yra vienas informatyviausių neinvazinių kardiologinių tyrimų, leidžiantis gydytojams „pamatyti” jūsų širdies veiklą ne tik kabinete, bet ir realiame gyvenime – jums miegant, dirbant, sportuojant ar patiriant stresą. Dažnai pacientai mano, kad sėkmingam tyrimui užtenka tik ateiti į kliniką ir leisti slaugytojai uždėti aparatą. Tačiau tiesa ta, kad tyrimo kokybė ir rezultatų tikslumas didžiąja dalimi priklauso nuo paties paciento elgesio ir pasiruošimo. Netinkamai paruošta oda, neteisingai pasirinkta apranga ar klaidingas elgesys tyrimo metu gali sukelti daug techninių trukdžių (artefaktų), dėl kurių kardiologui bus sunku arba neįmanoma tiksliai interpretuoti elektrokardiogramą. Todėl pasiruošimas šiam tyrimui prasideda dar namuose, likus parai iki vizito pas gydytoją.
Kas yra Holterio monitoravimas ir kodėl jis skiriamas?
Prieš pradedant kalbėti apie pasiruošimą, svarbu suprasti, kuo šis tyrimas skiriasi nuo įprastos elektrokardiogramos (EKG). Standartinė EKG užrašo tik kelių sekundžių širdies darbą tuo metu, kai gulite ant kušetės ir esate ramybės būsenoje. Tuo tarpu Holterio monitorius (nedidelis nešiojamas prietaisas) registruoja širdies ritmą 24, 48 valandas ar net ilgiau.
Tai leidžia užfiksuoti:
- Trumpalaikius ritmo sutrikimus, kurie nepasireiškia vizito pas gydytoją metu.
- Širdies atsaką į fizinį krūvį ar emocinį stresą.
- Naktinius ritmo sutrikimus ar pauzes (širdies sustojimus) miego metu.
- Vaistų poveikį širdies ritmui.
- Išeminės širdies ligos požymius (tyliąją ischemiją).
Kadangi aparatas fiksuoja kiekvieną širdies dūžį (per parą jų būna apie 100 000), bet koks elektrodo atsiklijavimas ar didelis raumenų virpėjimas gali iškraipyti duomenis. Būtent todėl pasiruošimas yra toks svarbus.
Higiena ir odos paruošimas: ką daryti ir ko vengti?
Vienas svarbiausių pasiruošimo etapų susijęs su asmens higiena. Kadangi tyrimo metu (24 ar 48 valandas) negalėsite maudytis duše, vonioje ar eiti į pirtį, būtina kruopščiai nusiprausti prieš pat vizitą.
Kremai ir losjonai – didžiausi priešai
Dažna klaida, kurią daro pacientai – po dušo pasitepti kūno kremu, aliejumi ar losjonu krūtinės srityje. Riebalinė plėvelė, kurią sukuria šios priemonės, neleidžia elektrodams (lipdukams) tvirtai prikibti prie odos. Dėl to tyrimo metu jie gali atšokti arba, dar blogiau, sukurti didelį elektrinį pasipriešinimą, dėl kurio užrašoma kreivė bus „triukšminga” ir sunkiai įskaitoma.
Rekomendacija: Tyrimo dieną krūtinės srities netepkite jokiomis kosmetikos priemonėmis.
Vyrų pasiruošimas – plaukuotumas
Vyrams, turintiems gausų plaukuotumą krūtinės srityje, rekomenduojama jį pašalinti. Plaukai trukdo elektrodų kontaktui su oda ir sukelia skausmą juos nuimant. Nors dažniausiai slaugytoja kabinete turi vienkartinį skustuvą ir gali paruošti reikiamas vietas (dažniausiai tai 3–7 taškai ant krūtinės), geriausia, jei tai atliksite patys namuose. Taip išvengsite odos sudirginimo prieš pat klijuojant elektrodus, o ir pats procesas klinikoje vyks greičiau.
Aprangos pasirinkimas: patogumas ir funkcionalumas
Nors Holterio aparatas yra nedidelis (dažniausiai mobiliojo telefono dydžio ar mažesnis), jis turi laidus, jungiančius prietaisą su elektrodais ant jūsų kūno. Tinkama apranga padės jaustis patogiai ir apsaugos laidus nuo netyčinio nutraukimo.
Rinkdamiesi drabužius tyrimo laikotarpiui, atkreipkite dėmesį į šiuos aspektus:
- Viršutiniai drabužiai: Geriausiai tinka laisvi marškiniai, palaidinės ar megztiniai. Venkite labai aptemptų drabužių, ypač sintetinių, kurie elektrinasi. Statinis krūvis gali sukelti trikdžius įraše. Be to, po aptemptais rūbais laidų kontūrai bus aiškiai matomi, o tai gali kelti diskomfortą viešumoje.
- Moterims: Rekomenduojama dėvėti patogią liemenėlę, geriausia be metalinių lankelių, tačiau tai nėra griežta taisyklė. Svarbiausia, kad liemenėlė nebūtų per daug veržianti tose vietose, kur gali būti klijuojami elektrodai.
- Drabužių sluoksniavimas: Kadangi aparatą nešiosite ir naktį, pagalvokite apie patogią pižamą. Ji turėtų būti dviejų dalių (kelnės ir marškinėliai), o ne vientisi naktiniai marškiniai, kad laidus būtų galima patogiai išvesti.
Dienos režimas: ar reikia gulėti lovoje?
Tai yra viena didžiausių pacientų daromų klaidų. Gavę Holterio monitorių, žmonės neretai stengiasi būti „labai geri” pacientai: vengia bet kokio krūvio, visą dieną guli, neina į darbą, bijodami pakenkti aparatui ar „sugadinti” tyrimą. Tai yra visiškai neteisinga strategija.
Holterio tyrimo tikslas – užfiksuoti širdies veiklą jūsų įprastoje kasdienybėje. Jei jūsų problemos (permušimai, skausmas, dusulys) atsiranda lipant laiptais, o jūs visą parą gulėsite lovoje, tyrimas tų problemų neužfiksuos ir gydytojas negalės nustatyti tikslios diagnozės.
Todėl tyrimo metu:
- Eikite į darbą (jei darbas nėra susijęs su intensyviu vandens poveikiu ar stipriais magnetiniais laukais).
- Vaikščiokite, lipkite laiptais.
- Užsiimkite įprasta buitine veikla.
- Jei sportuojate, pasitarkite su gydytoju. Dažnai lengvas sportas leidžiamas, tačiau intensyvus prakaitavimas gali atlijuoti elektrodus, todėl labai intensyvių treniruočių geriau vengti.
Paciento dienoraštis – raktas į tikslią diagnozę
Pats Holterio aparatas tik registruoja EKG kreivę, tačiau jis nežino, ką jūs tuo metu veikėte. Kardiologui matant pakitimus kardiogramoje (pvz., padažnėjusį pulsą), būtina žinoti, ar tai įvyko jums bėgant į autobusą (kas yra normalu), ar ramiai žiūrint televizorių (kas gali rodyti patologiją).
Jums bus įteiktas specialus dienoraštis (arba paprašyta užrašus daryti ant lapo). Tai yra kritiškai svarbi tyrimo dalis. Dienoraštyje privalote žymėti:
- Veiklą ir laiką: Pavyzdžiui, „14:30 – 15:00 greitas ėjimas”, „23:00 – atsiguliau miegoti”, „07:00 – pabudau”.
- Simptomus: Jei pajutote širdies permušimus, skausmą krūtinėje, galvos svaigimą ar dusulį, būtinai užrašykite tikslų laiką (minutės tikslumu) ir ką tuo metu darėte.
- Vaistų vartojimą: Užrašykite, kada ir kokius vaistus išgėrėte.
- Stresines situacijas: Stiprus susijaudinimas ar pyktis taip pat turi atsispindėti dienoraštyje.
Daugelis šiuolaikinių aparatų turi specialų mygtuką (dažniausiai vadinamą „Event” arba tiesiog ryškios spalvos mygtuką), kurį reikia paspausti pajutus simptomus. Tai elektroniniu būdu pažymi įraše konkrečią vietą, kurią gydytojas vėliau galės atidžiau išanalizuoti. Tačiau mygtuko paspaudimas neatleidžia nuo pareigos užpildyti dienoraštį.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar galiu naudotis mobiliuoju telefonu ir kompiuteriu?
Taip, šiuolaikiniai Holterio monitoriai yra gerai apsaugoti nuo elektromagnetinių trukdžių, kuriuos skleidžia buitinė technika. Galite naudotis telefonu, kompiuteriu, žiūrėti televizorių ar naudotis mikrobangų krosnele. Vienintelė rekomendacija – nelaikyti mobiliojo telefono tiesiogiai ant paties aparato (pvz., toje pačioje kišenėje), geriau jį laikyti kitame šone.
Kaip miegoti su aparatu?
Miegas su laidais gali būti nepatogus, bet įmanomas. Stenkitės miegoti ant nugaros arba ant šono, priešingoje pusėje nei pritvirtintas pats aparatas. Įsitikinkite, kad laidai nėra per daug įsitempę ar apsivynioję aplink kaklą. Patartina aparatą prisegti prie pižamos kelnių arba padėti šalia savęs taip, kad vartydamiesi jo nenumestumėte.
Ką daryti, jei atsiklijavo elektrodas?
Jei pamatėte, kad vienas iš lipdukų (elektrodų) atsiklijavo, nesijaudinkite. Tiesiog priklijuokite jį atgal toje pačioje vietoje. Jei jis nebelimpa, galite panaudoti paprastą medicininį pleistrą jam pritvirtinti. Būtinai pažymėkite dienoraštyje laiką, kada pastebėjote atsiklijavimą.
Ar aparatas skleidžia kokius nors garsus?
Dauguma aparatų veikia visiškai tyliai. Kai kurie modeliai gali trumpai pyptelėti, jei atsiklijuoja elektrodas arba išsikrauna baterija, tačiau tai nutinka retai. Jei aparatas pradeda nuolat pypsėti, turėtumėte susisiekti su klinika arba, jei tai naktis, tiesiog tęsti tyrimą ir informuoti personalą ryte.
Ar man skaudės?
Ne, pats tyrimas yra visiškai neskausmingas. Vienintelis galimas diskomfortas – odos sudirgimas nuo pleistrų nuėmus aparatą, ypač jei turite jautrią odą. Jei jaučiate stiprų niežulį ar deginimą po elektrodais tyrimo metu, tai gali būti alerginė reakcija – tokiu atveju susisiekite su gydytoju.
Tyrimo pabaiga ir duomenų analizės procesas
Praėjus numatytam laikui (dažniausiai 24 arba 48 valandoms), turėsite sugrįžti į gydymo įstaigą aparato nuėmimui. Tai greita procedūra, trunkanti vos kelias minutes. Slaugytoja atsargiai nuims elektrodus, išvalys odą nuo klijų likučių ir paims jūsų užpildytą dienoraštį.
Svarbu suprasti, kad rezultatai dažniausiai nėra pateikiami iš karto. Aparatas per parą įrašo didžiulį kiekį informacijos. Nors kompiuterinės programos atlieka pirminę analizę, gydytojas kardiologas turi peržiūrėti duomenis, patikrinti sudėtingas vietas, palyginti įrašą su jūsų dienoraščio pastabomis ir atmesti techninius artefaktus. Tik tuomet suformuojama galutinė išvada.
Atiduodami aparatą įsitikinkite, kad dienoraštyje surašėte viską, kas buvo svarbu. Jei vartojote vaistus, kurių poveikį reikėjo patikrinti, ar tiksliai nurodėte jų išgėrimo laiką? Ar paminėjote momentus, kai jautėtės blogai? Kuo tikslesnė bus jūsų pateikta informacija, tuo vertingesnės bus tyrimo išvados, leidžiančios parinkti tinkamiausią gydymą ar tiesiog nuraminti, kad jūsų širdis veikia puikiai.
