Gimdos kaklelio vėžys visame pasaulyje, o ypač Lietuvoje, išlieka viena aktualiausių moterų sveikatos problemų. Tai klastinga liga, kuri ilgą laiką gali tūnoti organizme visiškai nepastebėta, o pirmieji jos ženklai dažnai painiojami su įprastais menstruacinio ciklo sutrikimais ar infekcijomis. Statistika negailestinga – didelė dalis diagnozių nustatoma jau pažengusiose stadijose, kai gydymas tampa sudėtingas ir alinantis. Tačiau pati svarbiausia žinia, kurią turi išgirsti kiekviena moteris, yra ta, kad šis vėžys yra vienas labiausiai išvengiamų ir sėkmingiausiai gydomų, jei tik yra pastebimas laiku. Deja, daugelis moterų ignoruoja subtilius kūno siunčiamus signalus, manydamos, kad „tai praeis savaime“, arba bijodamos išgirsti blogas naujienas. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime simptomus, kurių nevalia praleisti pro akis, ir rizikos veiksnius, kurie turi įtakos ligos vystymuisi.
Kodėl gimdos kaklelio vėžys vadinamas „tyliuoju žudiku“?
Gimdos kaklelio vėžys dažnai vadinamas „tyliuoju žudiku“ dėl labai paprastos priežasties – ikivėžiniai pakitimai ir ankstyvosios vėžio stadijos dažniausiai nesukelia jokio skausmo ar akivaizdžių negalavimų. Moteris gali jaustis visiškai sveika, būti energinga ir darbinga, kol jos organizme vyksta pavojingi ląstelių pakitimai.
Pagrindinis šios ligos sukėlėjas yra Žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Tai itin paplitusi infekcija, kuria bent kartą gyvenime užsikrečia dauguma lytiškai aktyvių žmonių. Daugeliu atvejų imuninė sistema virusą įveikia pati, tačiau tam tikri aukštos rizikos ŽPV tipai gali sukelti lėtinę infekciją, kuri per kelerius ar keliolika metų pažeidžia gimdos kaklelio ląsteles. Kadangi šis procesas yra lėtas ir neskausmingas, reguliarios patikros yra vienintelis būdas aptikti ligą, kol ji dar nepasireiškė klinikiniais simptomais.
Nenormalus kraujavimas: pats ryškiausias pavojaus signalas
Nors ankstyvose stadijose simptomų gali nebūti, ligai progresuojant, dažniausiai pasireiškia nenormalus kraujavimas iš makšties. Tai yra simptomas, kurį moterys dažnai linkusios nurašyti hormonų svyravimams ar stresui, tačiau onkologai įspėja – bet koks nukrypimas nuo įprasto ciklo turi būti ištirtas.
Atkreipkite dėmesį į šiuos kraujavimo tipus:
- Kraujavimas tarp mėnesinių: Jei pastebėjote tepimą ar kraujavimą ciklo viduryje, tai nėra norma. Net jei kraujavimas negausus, būtina pasikonsultuoti su ginekologu.
- Kraujavimas po lytinių santykių: Tai vienas specifiškiausių gimdos kaklelio vėžio simptomų, vadinamas kontaktiniu kraujavimu. Vėžinės ląstelės padaro gimdos kaklelio audinius trapius ir lengvai pažeidžiamus, todėl mechaninio kontakto metu jie gali kraujuoti.
- Kraujavimas po menopauzės: Jei moteriai jau prasidėjo menopauzė ir mėnesinės išnyko, bet koks, net ir menkiausias kraujavimas iš makšties yra rimtas signalas, reikalaujantis skubios gydytojo apžiūros.
- Ilgesnės ir gausesnės mėnesinės: Jei įprastai jūsų mėnesinės trunka 4–5 dienas, o staiga pailgėja arba tampa neįprastai gausios, tai gali rodyti gimdos kaklelio patologiją.
Neįprastos išskyros ir nemalonūs pojūčiai
Be kraujavimo, organizmas gali siųsti ir kitus signalus, kurie dažnai klaidingai priskiriami pienligei ar bakterinei vaginozei. Gimdos kaklelio vėžys gali pakeisti makšties išskyrų pobūdį.
Verta sunerimti, jei pastebite:
- Išskyrų konsistencijos pokyčius: Išskyros gali tapti vandeningos, skystos, kartais su kraujo priemaišomis (šviesiai rausvos arba rusvos spalvos).
- Nemalonų kvapą: Išskyros gali įgauti aštrų, nemalonų, kartais pūlingą kvapą. Tai dažnai atsiranda dėl vėžinio audinio irimo arba prisidėjusios infekcijos.
- Skausmą lytinių santykių metu (dispareunija): Skausmas sueities metu niekada neturėtų būti ignoruojamas. Tai gali rodyti ne tik uždegiminius procesus, bet ir struktūrinius pakitimus gimdos kaklelyje.
Skausmas dubens srityje ir kiti vėlyvieji simptomai
Kai liga išplinta už gimdos kaklelio ribų, simptomai tampa įvairesni ir gali paveikti kitas organų sistemas. Dažnai moterys kreipiasi į neurologus ar nefrologus, nė neįtardamos, kad pirminė priežastis yra ginekologinė.
Pažengusios ligos požymiai gali būti:
- Nuolatinis dubens ar nugaros skausmas: Tai gali būti maudžiantis, nuolatinis skausmas apatinėje pilvo dalyje arba juosmens srityje, kuris nepraeina vartojant įprastus nuskausminamuosius.
- Kojų tinimas ir skausmas: Jei navikas pradeda spausti limfmazgius ar kraujagysles dubens srityje, gali sutrikti limfos nutekėjimas, todėl tinsta viena ar abi kojos.
- Šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimai: Jei vėžys perauga į gretimus organus (šlapimo pūslę ar tiesiąją žarną), gali atsirasti skausmas šlapinantis, kraujas šlapime ar išmatose, dažnas noras šlapintis.
- Bendras silpnumas ir svorio kritimas: Kaip ir daugelio onkologinių ligų atveju, progresuojantis vėžys sekina organizmą, sukelia nepaaiškinamą nuovargį ir apetito stoką.
Rizikos veiksniai: kas didina tikimybę susirgti?
Nors pagrindinė priežastis yra ŽPV infekcija, ne visoms moterims, turinčioms šį virusą, išsivysto vėžys. Egzistuoja kiti veiksniai (kofaktoriai), kurie padidina riziką, kad virusinė infekcija pereis į onkologinę ligą.
Rūkymas yra vienas didžiausių rizikos veiksnių. Rūkančių moterų organizme kaupiasi kancerogeninės medžiagos, kurios silpnina gimdos kaklelio vietinį imunitetą, todėl organizmui sunkiau kovoti su ŽPV. Tyrimai rodo, kad rūkančios moterys turi dvigubai didesnę riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu nei nerūkančios.
Kiti svarbūs rizikos veiksniai apima susilpnėjusią imuninę sistemą (pvz., dėl ŽIV infekcijos ar imunosupresinių vaistų vartojimo), ilgalaikį hormoninių kontraceptikų vartojimą (daugiau nei 5 metus, nors nutraukus vartojimą rizika ilgainiui mažėja) bei ankstyvą lytinio gyvenimo pradžią. Taip pat svarbu paminėti, kad daugkartiniai gimdymai taip pat gali šiek tiek padidinti riziką.
Profilaktinės patikros – geriausia apsauga
Svarbu suprasti, kad simptomų atsiradimas dažniausiai reiškia, jog liga jau yra pažengusi. Todėl laukti, kol kas nors suskaus, yra klaidinga strategija. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Vakarų šalių, vykdoma gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa.
Šios programos esmė – reguliarūs onkocitologiniai (PAP) tepinėliai ir aukštos rizikos ŽPV tyrimai. PAP tyrimo metu paimamos ląstelės nuo gimdos kaklelio paviršiaus ir tiriamos mikroskopu. Tai leidžia aptikti ikivėžinius pakitimus (displaziją), kuriuos išgydžius, vėžys neišsivysto.
Moterims nuo 25 iki 59 metų (imtinai) šie tyrimai yra kompensuojami Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Jaunesnėms moterims atliekamas PAP tepinėlis kas 3 metus, o vyresnėms (nuo 35 metų) dažnai atliekamas ŽPV tyrimas kartu su citologija kas 5 metus, nes tai yra tikslesnis metodas.
Skiepai nuo ŽPV
Kita galinga prevencijos priemonė yra vakcinacija. Skiepai nuo ŽPV efektyviausiai veikia, kai jais pasiskiepijama dar nepradėjus lytinio gyvenimo, tačiau jie gali būti naudingi ir suaugusioms moterims. Vakcina apsaugo nuo pavojingiausių viruso tipų (16 ir 18), kurie sukelia apie 70 % visų gimdos kaklelio vėžio atvejų.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar gimdos kaklelio vėžys yra paveldimas?
Tiesiogiai gimdos kaklelio vėžys nėra paveldimas taip, kaip krūties ar kiaušidžių vėžys (susijęs su BRCA genų mutacijomis). Tačiau genetinis polinkis gali lemti imuninės sistemos gebėjimą kovoti su ŽPV infekcija. Visgi pagrindinė priežastis yra įgyta virusinė infekcija, o ne genetika.
Ar galima pastoti po gimdos kaklelio vėžio gydymo?
Tai priklauso nuo vėžio stadijos ir taikyto gydymo. Jei vėžys aptinkamas ankstyvoje stadijoje ir atliekama tik gimdos kaklelio konizacija (pažeistos dalies pašalinimas) arba trachelektomija (kaklelio pašalinimas išsaugant gimdą), pastoti ir išnešioti kūdikį dažnai įmanoma. Tačiau jei reikalinga radikali histerektomija (gimdos pašalinimas) ar spindulinis gydymas, natūralus pastojimas tampa neįmanomas.
Ar prezervatyvai visiškai apsaugo nuo ŽPV?
Prezervatyvai žymiai sumažina riziką užsikrėsti ŽPV, tačiau visiškai jos nepanaikina. Virusas gali būti perduodamas per odos kontaktą tose vietose, kurių prezervatyvas nedengia (pvz., tarpvietės oda).
Ką daryti, jei PAP tyrimo atsakymas yra „pakitęs“?
Pirmiausia – nepanikuoti. Pakitęs tepinėlis dažniausiai nereiškia vėžio. Tai gali rodyti uždegimą, infekciją arba ikivėžinius pakitimus. Gydytojas greičiausiai paskirs papildomus tyrimus (kolposkopiją, biopsiją) arba rekomenduos pakartoti tyrimą po kurio laiko. Dauguma ikivėžinių pakitimų yra sėkmingai išgydomi.
Ar vyresnio amžiaus moterims vis dar reikia tikrintis?
Taip. Nors prevencinė programa dažnai baigiasi ties 60 metų riba, rizika susirgti niekur nedingsta. Moterys, kurios anksčiau nesitikrino reguliariai arba turėjo pakitimų, turėtų tęsti patikras ir vyresniame amžiuje, pasitarusios su savo ginekologu.
Atsakomybė už savo sveikatą nelaukia rytojaus
Gimdos kaklelio vėžys yra viena iš nedaugelio onkologinių ligų, kuriai turime tiek efektyvių prevencijos priemonių. Žinojimas apie simptomus yra galingas ginklas, tačiau dar galingesnis ginklas yra reguliari patikra, kai jokių simptomų dar nėra. Kiekviena moteris turėtų įsidėmėti, kad rūpestis savimi nėra prabanga ar laiko švaistymas – tai gyvybiškai svarbi būtinybė. Jei pastebėjote bent vieną iš straipsnyje paminėtų simptomų, nedelskite ir užsiregistruokite vizitui pas gydytoją. Net jei tai pasirodys esąs tik nedidelis uždegimas, ramybė dėl savo sveikatos yra neįkainojama. Atminkite, kad jūsų sveikata yra jūsų rankose, o laiku atliktas tyrimas gali padovanoti jums ilgus ir laimingus gyvenimo metus.
