Erkė yra mažas voragyvis, o ne vabzdys. Suaugusi erkė ir nimfa turi aštuonias kojas, lerva – šešias. Neprisisiurbusi erkė paprastai būna plokščia, ovali ir rusva ar beveik juoda, o prisisiurbusi patelė pastebimai išsipučia, pašviesėja ir gali priminti pilkšvą žirnį. Vien iš išvaizdos neįmanoma nustatyti, ar erkė užsikrėtusi ligos sukėlėjais.
Trumpai: kaip atpažinti erkę?
- kūnas vientisas, be aiškaus liemens, dažniausiai ovalus;
- nimfa ir suaugusi erkė turi 8 kojas, lerva – 6;
- neprisisiurbusi yra plokščia, prisisiurbusi – apvali ir gerokai didesnė;
- priekinėje kūno dalyje matomas į odą smingantis burnos aparatas;
- spalva gali kisti nuo rusvos ar juodos iki pilkšvos po maitinimosi.
Kaip atrodo erkė iš arti?
Lietuvoje ir daugelyje Europos šalių dažna paprastoji erkė (Ixodes ricinus). Jos kūną sudaro burnos aparatas ir ovali kūno dalis. Ant nugaros yra kietas skydelis. Patino skydelis dengia beveik visą nugarą, o patelės – tik priekinę jos dalį, todėl patelės kūnas gali smarkiai plėstis prisisiurbus kraujo.
Erkės neturi sparnų ir antenų. Kojos išsidėsčiusios kūno priekyje. Jos nešokinėja ir neskraido – paprastai laukia ant žolės ar žemų augalų ir prikimba prie pro šalį einančio žmogaus ar gyvūno. Labai maža nimfa ant odos gali atrodyti kaip tamsus aguonos grūdelis, todėl po buvimo gamtoje svarbu apžiūrėti ne tik matomas kūno vietas.
Erkės dydis ir išvaizda skirtingose stadijose
Erkės gyvenimo ciklą sudaro kiaušinėlis, lerva, nimfa ir suaugusi erkė. Dydis priklauso nuo rūšies, vystymosi stadijos ir to, ar erkė jau maitinosi. Žemiau pateikti palyginimai yra orientaciniai – gamtoje tiksliai išmatuoti mažą erkę sunku.
Labai maža, turi 6 kojas. Plika akimi gali būti vos pastebima.
Turi 8 kojas, dažnai primena tamsų aguonos grūdelį. Žmonės ją lengvai praleidžia.
Patelė didesnė už patiną ir prisisiurbusi gali išsipūsti iki žirnio dydžio.
| Stadija | Kojų skaičius | Būdinga išvaizda | Ką svarbu žinoti |
|---|---|---|---|
| Lerva | 6 | Mažiausia, šviesi ar rusva | Gali būti sunkiai įžiūrima |
| Nimfa | 8 | Mažas tamsus taškelis su kojomis | Dažnai įsisiurbia nepastebėta |
| Suaugusi patelė | 8 | Rusva ar juoda, dalinis nugaros skydelis | Prisisiurbusi labai padidėja ir papilkėja |
| Suaugęs patinas | 8 | Tamsesnis, kietas skydelis dengia nugarą | Paprastai neišsipučia kaip patelė |
Kaip atrodo prisisiurbusi erkė?
Neprisisiurbusi erkė yra plokščia. Maitindamasi patelė prisipildo kraujo, jos pilvelis plečiasi, tampa apvalesnis ir pilkšvas, gelsvai pilkas ar rusvas. Kojos ir tamsesnė priekinė dalis dažniausiai lieka matomos prie odos. Mažas odos darinys be kojelių nebūtinai yra erkė – tai gali būti šašas, apgamas ar odos ataugėlė.
Jei kyla abejonių, apšvieskite vietą ryškia šviesa ir pažiūrėkite per didinamąjį stiklą. Neplėškite darinio nagais ir netepkite aliejumi, spiritu ar kitomis medžiagomis. Jei matomos kojelės ir erkė įsitvirtinusi odoje, ją reikia pašalinti pincetu suėmus kuo arčiau odos ir tolygiai traukiant aukštyn.
Radote tamsų taškelį ant odos?
1. Apšvieskite ir patikrinkite, ar matosi kojelės.
2. Jei erkė prisisiurbusi, pašalinkite ją plonu pincetu kuo arčiau odos.
3. Nuplaukite ir dezinfekuokite vietą, užsirašykite datą.
4. Kelias savaites stebėkite savijautą ir odą.
5. Plintanti raudona dėmė, karščiavimas, stiprus galvos skausmas ar neurologiniai simptomai – priežastis kreiptis į gydytoją.
Erkė, vabzdys ar voras: kuo skiriasi?
Suaugusi erkė, kaip ir voras, turi aštuonias kojas, tačiau jos kūnas kompaktiškesnis ir be aiškaus susiaurėjimo tarp dviejų kūno dalių. Vabzdžiai turi šešias kojas ir dažnai antenas. Smulkūs vabalai gali judėti greičiau, turėti kietus sparnų dangalus; erkės sparnų neturi. Vis dėlto labai mažą lervą vien pagal kojų skaičių atpažinti sunku, todėl saugiau vertinti visą vaizdą.
Ar iš erkės išvaizdos galima spręsti apie ligą?
Ne. Sveika ir ligos sukėlėją nešiojanti erkė gali atrodyti vienodai. Rizika vertinama pagal rūšį, prisisiurbimo trukmę, geografinę vietą ir žmogaus simptomus, o ne pagal erkės spalvą. Taip pat normalu, kad pašalinus erkę lieka nedidelis vietinis paraudimas. Svarbiau stebėti, ar dėmė didėja, ar atsiranda bendras negalavimas.
Plačiau apie odos reakcijas skaitykite straipsnyje kaip atrodo erkės įkandimas. Apie vieną iš erkių platinamų ligų ir profilaktiką rasite apžvalgoje apie erkinį encefalitą ir skiepus.
Kur ant kūno erkės dažniausiai lieka nepastebėtos?
Po pasivaikščiojimo miške, parke ar aukštoje žolėje apžiūrėkite pažastis, kirkšnis, pakinklius, bambą, juosmenį, sritis už ausų ir plaukuotąją galvos dalį. Vaikams ypač kruopščiai patikrinkite galvą ir kaklą. Nusiprausimas bei drabužių apžiūra padeda rasti dar neprisisiurbusias erkes, tačiau nepakeičia viso kūno patikros.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės, jei po erkės įkandimo atsiranda ir plečiasi žiedo ar vientisos dėmės pavidalo paraudimas, karščiavimas, stiprus galvos skausmas, sprando stingimas, neįprastas nuovargis, veido asimetrija, galūnių silpnumas ar sąnarių tinimas. Skubios pagalbos reikia, jei sutrinka sąmonė, kvėpavimas ar atsiranda staigus paralyžius.
Dažniausi klausimai
Kokios spalvos yra erkė?
Dažniausiai rusva, rausvai ruda arba beveik juoda. Prisisiurbusios patelės pilvelis gali tapti pilkas ar gelsvai pilkas. Spalva priklauso nuo rūšies, stadijos ir maitinimosi.
Ar erkė visada turi aštuonias kojas?
Ne. Lerva turi šešias kojas, o nimfa ir suaugusi erkė – aštuonias.
Ar maža erkė yra mažiau pavojinga?
Nebūtinai. Nimfos yra labai mažos, todėl dažnai ilgiau lieka nepastebėtos. Rizikos negalima nustatyti vien pagal dydį.
Ar galima nustatyti erkės rūšį iš nuotraukos?
Kartais specialistas gali įvertinti būdingus požymius, tačiau neryški telefono nuotrauka dažnai nepakankama. Kasdienei saugai svarbiausia tinkamai pašalinti erkę ir stebėti simptomus.
Kaip apžiūrėti erkę saugiai?
Jei erkė jau pašalinta, jos nespauskite plikais pirštais. Galite įdėti ją į sandarų indelį, jei gydytojas vėliau paprašytų parodyti, tačiau rutininis kiekvienos erkės tyrimas ne visada padeda priimti gydymo sprendimą. Nufotografuokite įkandimo vietą su liniuote ir užrašykite datą – tai padės objektyviau palyginti, ar paraudimas plečiasi.
Apžiūrint svarbu neskubėti: maža erkė gali slėptis odos raukšlėje arba tarp plaukų. Paprašykite kito žmogaus patikrinti nugarą ir galvos odą. Gyvūnų šeimininkai turėtų apžiūrėti ir augintinius, nes neprisisiurbusi erkė gali būti parnešta į namus ant kailio ar drabužių.
Šaltiniai
- Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC): Ixodes ricinus
- JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC): erkių gyvenimo ciklas
- ECDC erkių rūšių nuotraukų biblioteka
Informacija yra bendro pobūdžio ir nepakeičia individualios gydytojo konsultacijos.
