Sėdimojo nervo skausmas, medicinoje dažnai vadinamas išiasu arba radikulopatija, yra viena iš tų fizinių patirčių, kurią sunku supainioti su kuo nors kitu. Tai nėra tiesiog paprastas nugaros maudimas po sunkaus fizinio darbo ar nepatogaus miego. Tai veriantis, deginantis, o kartais ir elektrinį šoką primenantis skausmas, kuris plinta nuo apatinės nugaros dalies per sėdmenį žemyn į koją, kartais pasiekdamas net pėdą ar kojos pirštus. Kai šis skausmas tampa nepakeliamas, pacientai dažnai kreipiasi į gydytojus su vienu prašymu: „Suleiskite ką nors, kad tai baigtųsi.“ Tačiau injekcinis gydymas nėra skiriamas visiems iš eilės – tai galingas įrankis, reikalaujantis tikslių indikacijų ir gydytojo įvertinimo.
Daugelis žmonių klaidingai mano, kad leidžiami vaistai yra tiesiog „stipresnė“ tablečių versija. Nors tiesos tame yra, injekcinė terapija taikoma ne tik dėl stiprumo, bet ir dėl vaisto pasisavinimo greičio bei gebėjimo apeiti virškinamąjį traktą. Sėdimojo nervo uždegimas gali kilti dėl tarpslankstelini diskų išvaržos, stuburo kanalo stenozės ar piriformis raumens sindromo, todėl gydymo taktika, įskaitant sprendimą dėl injekcijų, priklauso nuo tikslios priežasties ir uždegimo intensyvumo.
Kodėl tabletės ne visada yra veiksmingos?
Prieš pradedant kalbėti apie leidžiamus vaistus, svarbu suprasti, kodėl gydytojai kartais nusprendžia netaikyti geriamojo gydymo arba kodėl jis tampa neveiksmingas. Geriamieji vaistai, tokie kaip ibuprofenas, diklofenakas ar kiti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), turi pereiti ilgą kelią: jie patenka į skrandį, vėliau į žarnyną, tuomet absorbuojami į kraują ir tik tada pasiekia skausmo židinį.
Esant itin ūmiam sėdimojo nervo uždegimui, šis procesas gali būti per lėtas arba nepakankamas. Be to, ilgalaikis tablečių vartojimas dirgina skrandžio gleivinę, gali sukelti opas ar inkstų funkcijos sutrikimus. Injekcijos leidžia vaistui patekti tiesiai į raumenį (iš kur jis greitai absorbuojamas į sisteminę kraujotaką) arba, blokadų atveju, tiesiogiai prie pažeisto nervo šaknelės, sukuriant maksimalią vaisto koncentraciją ten, kur jos labiausiai reikia.
Pagrindinės indikacijos leidžiamiems vaistams
Gydytojas neurologas arba skausmo gydytojas sprendimą skirti injekcijas priima įvertinęs paciento būklę. Paprastai leidžiami vaistai rekomenduojami šiais atvejais:
- Ūmus, paralyžiuojantis skausmas: Kai skausmo intensyvumas pagal vizualinę analogijos skalę (VAS) viršija 7–8 balus iš 10 ir pacientas negali atlikti elementarių judesių, rasti patogios padėties miegui ar net nueiti iki tualeto.
- Skrandžio netoleravimas: Pacientams, kurie serga gastritu, opalige ar turi jautrų virškinamąjį traktą, leidžiami vaistai padeda išvengti tiesioginio kontakto su skrandžio gleivine (nors sisteminis poveikis vis tiek išlieka).
- Greitas efektas: Kai būtina kuo skubiau numalšinti uždegimą, pavyzdžiui, norint atlikti būtinus diagnostinius tyrimus (MRT), kurių metu reikia ramiai gulėti, o skausmas to neleidžia.
- Nesėkmingas gydymas tabletėmis: Jei vartojant maksimalias leistinas geriamųjų vaistų dozes 3–5 dienas skausmas nemažėja arba net stiprėja.
Leidžiamų vaistų grupės ir jų veikimo mechanizmai
Kovojant su sėdimojo nervo uždegimu, naudojamos kelios skirtingos vaistų grupės. Dažnai jos yra kombinuojamos siekiant geriausio rezultato. Svarbu pabrėžti, kad konkrečius vaistus ir jų dozes gali parinkti tik gydytojas.
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU)
Tai pirmoji pagalbos linija. Tokie vaistai kaip diklofenakas, ketorolakas ar lornoksikamas injekcijų formoje veikia greitai ir efektyviai mažina uždegimą bei skausmą. Jie blokuoja fermentus, atsakingus už uždegiminių mediatorių (prostaglandinų) gamybą. Paprastai šios injekcijos skiriamos trumpam kursui – nuo 3 iki 5 dienų, kad būtų išvengta šalutinio poveikio.
Kortikosteroidai (hormoniniai preparatai)
Tai itin stiprūs priešuždegiminiai vaistai (pvz., deksametazonas, betametazonas). Jie skiriami tais atvejais, kai NVNU yra neveiksmingi arba kai nervo šaknelės paburkimas yra labai didelis. Kortikosteroidai veikia patį uždegimo procesą ląstelių lygmenyje, drastiškai sumažindami audinių patinimą, kuris ir spaudžia sėdimąjį nervą. Šie vaistai dažnai naudojami vadinamosiose „blokadose“.
Raumenis atpalaiduojantys vaistai (miorelaksantai)
Sėdimojo nervo skausmą dažnai lydi refleksinis raumenų spazmas – organizmas bando „įtverti“ skaudamą vietą, įtempdamas nugaros raumenis. Tai sukuria uždarą ratą: skausmas sukelia spazmą, o spazmas dar labiau spaudžia nervą ir didina skausmą. Leidžiami miorelaksantai padeda nutraukti šį ciklą, atpalaiduodami įsitempusius raumenis.
B grupės vitaminų kompleksai
Vitaminai B1, B6 ir B12 yra būtini normaliai nervų sistemos veiklai. Didelės koncentracijos leidžiami B grupės vitaminai atlieka neurotropinį poveikį – jie gerina nervinio impulso sklidimą, padeda atkurti pažeistą nervo dangalą (mieliną) ir pasižymi lengvu nuskausminamuoju poveikiu. Tai dažniausiai yra pagalbinė, bet svarbi gydymo dalis.
Nervo blokada: tikslioji medicina
Atskira ir labai specifinė procedūra yra vadinamoji nervo blokada. Tai nėra tiesiog vaisto suleidimas į sėdmenį. Blokadą atlieka gydytojas (dažniausiai skausmo gydytojas, neurochirurgas arba anesteziologas), naudodamas ultragarso ar rentgeno kontrolę.
Procedūros metu adata įvedama tiksliai į tą vietą, kurioje nervo šaknelė išeina iš stuburo kanalo (epidurinė injekcija) arba šalia paties sėdimojo nervo. Ten suleidžiamas „kokteilis“, kurį dažniausiai sudaro ilgo veikimo kortikosteroidas ir vietinis anestetikas (pvz., lidokainas). Anestetikas skausmą nuima akimirksniu, o steroidas pradeda veikti per 24–48 valandas ir užtikrina ilgalaikį uždegimo mažinimą. Tai itin efektyvus metodas, kai standartinis gydymas nepadeda, tačiau blokados negalima atlikti per dažnai dėl galimų šalutinių poveikių audiniams.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Sėdimojo nervo gydymas injekcijomis sukelia daug klausimų pacientams. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių:
-
Ar injekcijos išgydys išvaržą?
Ne, injekcijos neišgydo pačios disko išvaržos ar kaulinių ataugų. Jų tikslas – sumažinti uždegimą ir patinimą aplink nervą. Kai patinimas atslūgsta, nervas nebebūna taip stipriai spaudžiamas, ir skausmas praeina, leidžiant organizmui pačiam pradėti gijimo procesą. -
Kiek ilgai galima leistis vaistus nuo skausmo?
Stiprius NVNU (pvz., diklofenaką) rekomenduojama leisti ne ilgiau kaip 3–5 dienas. Jei skausmas išlieka, gydymo taktika turi būti keičiama. Ilgalaikis tokių vaistų vartojimas didina inkstų nepakankamumo ir kraujavimo iš virškinamojo trakto riziką. -
Ar skausminga atlikti blokadą?
Pati procedūra gali sukelti nedidelį diskomfortą, panašų į spaudimą, tačiau ji atliekama naudojant vietinę nejautrą odos paviršiuje. Dauguma pacientų teigia, kad procedūros diskomfortas yra niekinis, palyginti su patiriamu sėdimojo nervo skausmu. -
Kada po injekcijos pajusiu palengvėjimą?
Leidžiant vaistus į raumenis, poveikis paprastai pasireiškia per 30–60 minučių. Atliekant blokadą su anestetikais, palengvėjimas gali būti jaučiamas iškart, tačiau pilnas priešuždegiminis steroidų poveikis išsivysto per kelias dienas.
Saugumas ir galimos rizikos
Nors leidžiami vaistai atrodo kaip išsigelbėjimas, jie turi savo kainą organizmui. Hormoninės injekcijos (kortikosteroidai) gali laikinai pakelti kraujospūdį, sutrikdyti cukraus kiekio kraujyje kontrolę (tai ypač svarbu diabetikams), sukelti veido paraudimą ar nemigą. Dažnas steroidų leidimas į tą pačią vietą gali susilpninti sausgysles ar sukelti lokalią audinių atrofiją.
Be to, bet kokia invazinė procedūra, net ir paprasta injekcija į raumenis, turi minimalią infekcijos riziką. Nesteroidiniai vaistai, net ir leidžiami, gali neigiamai veikti kraujo krešumą, todėl pacientai, vartojantys kraują skystinančius vaistus, privalo apie tai įspėti gydytoją.
Tolesni žingsniai suvaldžius ūminį periodą
Svarbu suprasti, kad leidžiami vaistai yra skirti „gaisro gesinimui“. Kai tik ūmus skausmas sumažėja ir pacientas gali judėti be ašarų akyse, gydymo strategija privalo keistis. Pasikliauti vien vaistais ilgą laiką yra klaidinga taktika, kuri dažnai veda prie lėtinio skausmo sindromo.
Kai uždegimas atslūgsta, pagrindiniu gydymo metodu tampa reabilitacija: kineziterapija, specialūs tempimo pratimai ir raumenų korseto stiprinimas. Būtent stiprūs nugaros ir pilvo preso raumenys stabilizuoja stuburą ir neleidžia diskams vėl spausti nervo šaknelės. Vaistai tik atidaro langą galimybių, kuriuo privaloma pasinaudoti pradedant aktyvų judėjimą ir keičiant gyvensenos įpročius, sukėlusius problemą.
