Telefoniniai sukčiai niekur nedingo – jie tik prisitaikė. Jei anksčiau apgavystės dažnai būdavo grubios ir lengvai atpažįstamos, šiandien skambučiai neretai skamba profesionaliai: aiškus tonas, tikslios frazės, „oficialus“ prisistatymas, o kartais net informacija, kuri atrodo tikra. Dėl to žmonės pasimeta. Vieni išsigąsta, kiti susigėsta, treti tiesiog nori kuo greičiau užbaigti pokalbį ir padaro tai, ko sukčius ir laukia – patvirtina veiksmą, atskleidžia kodą arba paspaudžia nuorodą.
Didžiausia problema ta, kad telefoninis sukčiavimas dažnai atrodo kaip kasdienė situacija: gautas skambutis, klausimas apie sąskaitą, prašymas „patikrinti duomenis“, tariamas pranešimas apie siuntą ar „įtartiną mokėjimą“. Tokios frazės jau tapo įprastos, todėl žmogus nuleidžia saugumo kartelę. Vis dėlto taisyklė paprasta: jei pokalbis sukasi apie pinigus, prisijungimus, asmens kodą, banko kortelę ar vienkartinius kodus – turite sustoti ir patikrinti informaciją.
Kaip sukčiai priverčia žmones veikti skubiai
Skuba yra stipriausias sukčių įrankis. Jie dažnai sako: „Jūsų sąskaita tuoj bus užblokuota“, „Matome bandymą pasisavinti pinigus“, „Reikia patvirtinti, kad tai ne jūs darėte pavedimą“, „Siunta bus grąžinta, jei nepatvirtinsite per 10 minučių“. Tokiu būdu sukuriamas spaudimas, kad sprendimas būtų priimtas dabar, o ne po pokalbio su artimuoju ar patikrinus oficialius kontaktus.
Kita taktika – autoritetas. Sukčius prisistato banko darbuotoju, policijos pareigūnu, „kibernetinio saugumo specialistu“, ryšio operatoriumi ar kurjeriu. Kartais prideda detalių: vardas, pavardė, pareigos, net tariamas darbuotojo numeris. Žmogus linkęs pasitikėti tuo, kas skamba oficialiai, todėl ir čia svarbiausias atsakymas yra paprastas: padėti ragelį ir perskambinti institucijai per oficialius kontaktus.
Dažniausi telefoninių apgavysčių scenarijai
Labai paplitęs scenarijus yra „įtartinas pavedimas“. Skambinantis asmuo teigia, kad jūsų sąskaitoje pastebėtas neįprastas mokėjimas, todėl reikia „patvirtinti tapatybę“ arba „atšaukti pavedimą“. Tada prašoma pasakyti kodą, kurį gaunate SMS, arba prisijungti prie banko ir atlikti veiksmus, kurie iš tiesų patvirtina realų pervedimą. Sukčius gali sakyti, kad kodas skirtas „patikrai“, nors iš tikrųjų tai yra mokėjimo patvirtinimas.
Kitas dažnas scenarijus – „siunta“. Skambinama ar rašoma, kad jūsų laukia pristatymas, bet reikia patvirtinti adresą, sumokėti nedidelį „administracinį mokestį“ arba paspausti nuorodą. Net jei suma maža, tikslas dažniausiai ne ji, o jūsų duomenys. Kartais tokios schemos naudojamos prisijungimams, kartais – kortelės duomenims, o kartais – tam, kad įrenginyje atsirastų kenkėjiškas įrankis.
Trečias scenarijus – emocinis spaudimas: tariamai nukentėjo artimas žmogus, įvyko avarija, reikia pinigų, „dabar, iš karto“. Tokie skambučiai dažnai sukelia paniką. Čia padeda paprastas veiksmas: nutraukite pokalbį ir perskambinkite artimajam ar kitam šeimos nariui. Tikra situacija išsispręs, o netikra – subliūkš per minutę.
Ką daryti, jei įtartinas skambutis jau įvyko
Pirmas žingsnis – nutraukti pokalbį. Nepasakokite, kodėl įtariate apgaulę, nebandykite „pagauti“ sukčiaus. Kuo ilgiau kalbate, tuo daugiau progų jam prisitaikyti. Jei jau atskleidėte dalį informacijos, veikite greitai: pakeiskite slaptažodžius, peržiūrėkite banko sąskaitą, jei reikia – užblokuokite kortelę, susisiekite su banku per oficialius kanalus. Jei diegėte programėlę ar suteikėte nuotolinę prieigą prie telefono, tai ypač rimta situacija – tokie įrankiai leidžia matyti ekraną ir perimti veiksmus.
Taip pat verta peržvelgti, ar telefone neatsirado nežinomų programėlių, ar nesikeitė nustatymai. Kartais apgavystė būna „tyli“: sukčiai surenka duomenis ir panaudoja juos vėliau. Dėl to pravartu kelias dienas stebėti, ar neatsiranda neįprastų prisijungimų, pranešimų ar bandymų atkurti slaptažodžius jūsų paskyrose.
Kaip sumažinti tikimybę tapti taikiniu
Nors telefoninių sukčių visiškai išvengti sunku, galima sumažinti riziką. Pirmiausia – atsargiai dalinkitės telefono numeriu internete. Konkursai, loterijos, „greitos registracijos“ formos, neaiškūs skelbimai ar nuolaidų kuponai dažnai tampa vieta, kur numeriai surenkami ir vėliau patenka į įvairius sąrašus. Jei numerį privalote palikti viešai, apsvarstykite atskirą numerį tokiems tikslams.
Antra – naudokite skambučių filtravimą. Daugelis telefonų turi funkcijas, kurios perspėja apie galimą šlamšto skambutį, leidžia automatiškai nutildyti nežinomus numerius arba siųsti juos į balso paštą. Tai nereiškia, kad nepraleisite svarbių skambučių, bet labai sumažina „netikėtų“ pokalbių, kuriuose žmonės dažniausiai ir suklysta.
Trečia – turėkite šeimos taisyklę. Pavyzdžiui: jokie kodai, prisijungimai, kortelės duomenys telefonu nediktuojami; skubūs prašymai dėl pinigų visada tikrinami perskambinant kitu numeriu; jei skambina „bankas“ – padedame ragelį ir skambiname į banką patys. Tokie susitarimai ypač naudingi, jei šeimoje yra vyresnių žmonių, kurie dažniau tampa taikiniu.
Kur pasitikrinti numerį, kai kyla įtarimas
Kai gaunate įtartiną skambutį, norisi greito atsakymo: ar šis numeris jau žinomas kaip probleminis. Tokiais atvejais praverčia vieta, kurioje kaupiama informacija ir pavyzdžiai, padedantys greičiau susigaudyti. Jei norite turėti po ranka sąrašą ir paaiškinimus, gali būti naudinga nuoroda su sukčių telefonų numeriai, kurią patogu persiųsti ir artimiesiems.
Maži įpročiai, kurie saugo kasdien
Telefoninis sukčiavimas dažnai laimi ne technika, o momentu, kai žmogus pavargęs, skuba, nori užbaigti pokalbį. Todėl geriausia apsauga – paprasti įpročiai. Jei tema apie pinigus ar duomenis, automatiškai sulėtinkite veiksmus. Jei prašoma kodo – tai stop ženklas. Jei prašoma paspausti nuorodą ar įsidiegti programėlę – dar didesnis stop ženklas. Ir svarbiausia: tikras darbuotojas niekada nepyks, jei pasakysite, kad patikrinsite informaciją ir perskambinsite oficialiu numeriu.
Galiausiai, verta prisiminti, kad sukčiai dažniausiai ieško ne „pačių patikliausių“, o „pačių skubančių“. Kai turite aiškią rutiną, jie praranda pagrindinį ginklą. Net viena sekundė, kai sustojate ir pasakote sau „patikrinsiu“, gali apsaugoti nuo didelių nuostolių.
Skambučio taisyklė, kurią verta prisiklijuoti mintyse
Jei skambutis verčia jus skubėti, slėpti, bijoti ar atlikti veiksmus čia ir dabar, tai beveik visada yra signalas sustoti. Padėkite ragelį, pasitikrinkite, pasitarkite, o tik tada priimkite sprendimą. Toks paprastas principas dažniausiai ir atskiria saugų žmogų nuo to, kuris tampa lengvu taikiniu.
