Ką reiškia padidėjęs sistolinis spaudimas?
Sistolinis kraujo spaudimas laikomas aukštu, jei jis nuolat viršija 130–140 mmHg ribą. Kai kuriems žmonėms padidėjimas būna epizodinis – pavyzdžiui, streso metu ar po didesnio fizinio krūvio. Tačiau kai rodiklis išlieka aukštas nuolat, tai rodo galimą hipertenziją. Pagrindinė problema ta, kad didelis sistolinis spaudimas gali būti pavojingas net tada, kai diastolinis spaudimas atrodo normalus.
Kas lemia aukštą sistolinį spaudimą?
Padidėjimas gali būti susijęs su daugybe veiksnių. Genetinis polinkis – vienas ryškiausių rizikos elementų, tačiau gyvenimo būdo įpročiai taip pat turi didžiulę įtaką. Per didelis druskos vartojimas didina kraujo tūrį ir apkrauna kraujagysles, o fizinio aktyvumo trūkumas silpnina širdį ir kraujotakos sistemą. Stresas skatina adrenalino ir kortizolio išsiskyrimą, kurie siaurina kraujagysles ir kelia spaudimą. Tai – tik keli iš daugelio veiksnių, kuriuos būtina vertinti išsamiai.
Kaip atpažinti aukšto sistolinio spaudimo požymius?
Nors padidėjęs sistolinis spaudimas ne visada pasireiškia aiškiais simptomais, kūnas kartais siunčia tam tikrus signalus. Gali pasireikšti galvos skausmai, dažniausiai ryte ar pakaušio srityje, taip pat širdies plakimo padažnėjimas, galvos svaigimas ar regėjimo pokyčiai. Kitais atvejais žmogus jaučia nuovargį, silpnumą ar spaudimą krūtinėje. Tokie simptomai nebūtinai reiškia hipertenziją, tačiau jų ignoruoti nereikėtų – tai ženklas įvertinti spaudimą ir pasitarti su gydytoju.
Geriausi būdai valdyti padidėjusį sistolinį spaudimą
Norint suvaldyti sistolinį spaudimą, svarbu veikti kompleksiškai. Vien tik vaistai ar atskiras įprotis nekompensuoja visų rizikų – būtina derinti kelias strategijas.
Druskos sumažinimas. Druskos perteklius yra vienas didžiausių kraujospūdį keliančių veiksnių. Mažesnis jos vartojimas pagerina kraujagyslių būklę ir mažina organizmo skysčių kaupimąsi.
Subalansuota mityba. Daugiau daržovių, vaisių, grūdų ir mažiau perdirbto maisto – tai paprastas, bet labai veiksmingas žingsnis. Kalio turintys produktai, tokie kaip bananai, avokadai ir špinatai, padeda neutralizuoti druskos poveikį.
Reguliarus fizinis aktyvumas. Kiekvieną dieną bent 30 minučių skirto vaikščiojimui ar lengvai mankštai gali ženkliai sumažinti sistolinį spaudimą. Fizinė veikla stiprina širdį ir gerina kraujo tėkmę.
Streso valdymas. Ilgalaikis stresas tiesiogiai kelia spaudimą. Atsipalaidavimo pratimai, kvėpavimo technikos, gamtos terapija ar meditacija padeda stabilizuoti nervų sistemą ir mažina įtampą kraujagyslėse.
Kūno svorio kontrolė. Kiekvienas papildomas kilogramas didina širdies darbo krūvį. Net nedidelis svorio sumažėjimas gali ženkliai pagerinti spaudimo rodiklius.
Ar būtini vaistai?
Kai kuriais atvejais sistolinį spaudimą sumažinti vien gyvenimo būdo pokyčiais nepavyksta. Tokiais atvejais gydytojas gali skirti antihipertenzinius vaistus. Svarbu vengti savarankiško gydymosi ir laikytis rekomenduojamo vaistų vartojimo režimo. Vaistai veikia efektyviai tik tada, kai vartojami nuosekliai ir derinami su sveikais įpročiais.
Kaip teisingai matuoti sistolinį spaudimą?
Kraujo spaudimas turėtų būti matuojamas ramybėje, ne mažiau kaip 5 minutėms atsisėdus. Alkūnė turi remtis į stalą, o ranka būti širdies lygyje. Matavimus geriausia atlikti tuo pačiu metu kiekvieną dieną ir keletą kartų iš eilės, kad rodikliai būtų tikslūs. Taip pat verta vesti užrašus apie spaudimo rodiklius – tai padės matyti tendencijas ir atpažinti pokyčius.
DUK
Ar sistolinis spaudimas gali pakilti tik nuo streso?
Taip. Emocinė įtampa gali trumpam pakelti sistolinį spaudimą, tačiau jei stresas nuolatinis, rodiklis gali likti aukštas.
Ar fizinis krūvis visiems saugus?
Lengvas ar vidutinio intensyvumo krūvis tinkamas daugeliui, tačiau žmonėms su rimtomis širdies ligomis prieš tai reikia pasitarti su gydytoju.
Ar kofeinas kelia sistolinį spaudimą?
Kai kuriems žmonėms – taip. Kofeinas trumpam gali pakelti spaudimą, todėl verta stebėti savo reakciją.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Kai sistolinis spaudimas nuolat viršija 150 mmHg arba kartu atsiranda simptomai, tokie kaip krūtinės skausmas, dusulys, stiprus galvos skausmas.
Kasdieniai sprendimai geresnei savijautai
Sistolinio spaudimo kontrolė – tai nuolatinis dialogas su savo kūnu ir kasdienės pastangos pastebėti svarbiausius pokyčius. Stebint mitybą, randant laiko mankštai ir skiriant dėmesį poilsiui, spaudimo rodikliai gali stabilizuotis ir ženkliai pagerinti savijautą. Reguliarūs matavimai, sąmoningi sprendimai ir nuoseklumas padeda ne tik suvaldyti sistolinį spaudimą, bet ir išvengti rimtesnių komplikacijų ateityje.
