16 klausimų apie skiepus: atsako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai

Publikavimo data: 2012-06-12 Spausdinti Spausdinti

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai pastaruoju  metu sulaukia daugybės klausimų apie skiepus. Dažniausius jų uždavėme ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus vedėjai Daivai Razmuvienei ir Skiepų kabineto gydytojai Jolantai Dieninienei.


Skiepų kabineto gydytoja Jolanta Dieninienė



  Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė
                                              

Paplitusi nuomonė, kad pasiskiepijusieji nuo užkrečiamųjų ligų vis tiek suserga. Tad kodėl turime skiepytis?
 
Visų pirma, tokia nuomonė yra klaidinga. Kiekviena vakcina yra skiriama nuo konkrečios ligos visam laikui arba tam tikram laikui, pvz., gripo – vienam sezonui, stabligės – dešimčiai metų, erkinio encefalito – vakcinų kursais, po to skiriant palaikomąsias dozes kas 3 metus. Kiekvienas skiepijimo atvejis yra individualus.
 
Žinoma, pasitaiko, kai žmogus pasiskiepija ir suserga, bet tai nereiškia, kad jis susirgo būtent ta liga, nuo kurios skiepijosi. Tam, jog skiepai būtų efektyvūs ir būtų įgyjamas imunitetas, privaloma laikytis atitinkamo vakcinacijos kurso. Skiepų efektyvumas siekia nuo 90 iki 99 proc., tad ta likusi dalis yra reta išimtis, kai žmogus neįgauna imuniteto. Taip gali atsitikti, jei nesilaikoma vakcinacijos kurso taisyklių, pvz., žmogus pamiršo pasiskiepyti, buvo neišlaikyti terminai tarp vakcinos dozių, arba žmogus tiesiog neteisingai įvardija ligą, pvz., pasiskiepijusieji gripo vakcina nėra apsaugoti nuo peršalimo ar slogos, todėl dažniausiai suverčia kaltę gripui.
 
Skiepytis turime ir turime tai daryti atsakingai. Vakcina yra laikoma saugiausia ir patikimiausia natūralia sukurta apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų. Taip apsaugomas ne tik kiekvienas individualus žmogus, tačiau ir sukuriama saugi aplinka šeimoms ir visuomenei.  
 
 
Kokius galite išskirti skiepus ar skiepų grupes? Nuo kokių ligų galima pasiskiepyti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Skiepų kabinete?
 
Nors skiepai nėra kaip nors specialiai skirstomi į grupes,  galima skiepus suskirstyti taip:
  • skiepai, skirti vaikams pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Tai valstybės finansuojamos vakcinos, kurios skirtos asmenims iki 18 metų. Į šią grupę įeina skiepai nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, stabligės, difterijos, skiepai nuo B tipo Haemophilus influenzae, nuo poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės;
  • skiepai suaugusiesiems. Šiai grupei priklauso skiepai nuo difterijos ir stabligės. Vakcinos suaugusiems asmenims yra skiriamos kas penkeri, dešimt metų ir taip pat yra valstybės finansuojamos. Gripo vakcina skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys.
  • trečioji grupė – visos kitos mokamos vakcinos atitinkamiems atvejams, pvz., skiriamos keliaujantiems, asmenims prieš sunkias operacijas, sergantiems lėtinėmis ligomis, norint išvengti komplikacijų ir mirties atvejų.
 Vakcinos dar yra skirstomos į gyvąsias ir negyvąsias (inaktyvuotąsias). Pastarosios įskiepijamos keletą kartų nesukeliant infekcinio proceso, o stimuliuojant imuninės sistemos gynybinius mechanizmus palaipsniui, pvz., vakcina nuo erkinio encefalito. Gyvosios vakcinos imituoja natūralią ligą, tačiau nesukelia jokių tos ligos, nuo kurios asmuo buvo paskiepytas, požymių. Paprastai gyvosios vakcinos dozės užtenka vieną kartą, kad organizme būtų suformuojamas ilgalaikis imunitetas konkrečiai ligai, pvz., tuberkuliozei, raudonukei  ir kt.
 
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Skiepų kabinete galima pasiskiepyti nuo visų žinomiausių ligų, kurios yra registruotos Lietuvoje, Europoje, pasaulyje. Šiuo metu kabinete galima pasiskiepyti nuo 30 ligų.
 
Ką patartumėte aktyviai keliaujantiems? Kokie yra privalomi skiepai? Kas yra skiepų pasas?
 
Kiekvienas planuojantis kelionę asmuo turi atsižvelgti į regioną, kur planuoja keliauti, kelionės trukmę, savo sveikatą, amžių ir, žinoma, tai, ar yra pasiskiepijęs. Pagal tokius pagrindinius kriterijus yra parenkami skiepai, sudaroma individuali skiepų schema. Paprastai užtenka vieno skiepų kurso, kad dažnai keliaujantis asmuo galėtų apsisaugoti nuo ligų ir ilgam įgytų imunitetą konkrečiai infekcijai. Geriausia, jei dėl skiepų kelionę planuojantis asmuo nelauktų paskutinės dienos ir kreiptųsi iki kelionės likus 4–6 savaitėms. Tačiau konsultuojame ir tuos, kurie susivilioja ir paskutinės minutės kelionėmis.
 
Dauguma skiepų keliaujantiems yra rekomenduojami (pagrindiniai – hepatito A, hepatito B, vidurių šiltinės ir pan.), tačiau esama ir privalomų skiepų. Pavyzdžiui, keliaujant į Centrinę Afriką ir kai kurias Pietų Amerikos šalis yra privaloma pasiskiepyti nuo geltonojo drugio, kitaip vadinamo geltonąja karštine. Taip pat privalomas skiepas nuo meningokokinės infekcijos ir poliomielito vykstantiems į Meką (Saudo Arabiją). Keliaujantiems į šiuos regionus būtinas vadinamasis skiepų pasas, kuris įrodytų, kad atvykėlis yra pasiskiepijęs nuo pavojingų jo gyvybei ligų.
 
Tačiau toks pasas yra pildomas ne vien dėl privalomų skiepų. Labai gerai, jei nuo žmogaus pirmųjų gyvenimo dienų yra rašomas skiepų pasas, kuriame žymima visa skiepų istorija. Taip išvengiama nesusipratimų ir galima sėkmingai sekti vakcinas.
 
Ar skiepams turi įtakos metų laikas, oras, vartojami vaistai?
 
Nei metų laikas, nei oras skiepams įtakos neturi. Tačiau egzistuoja skiepai pagal sezoną, pvz., skiepai nuo gripo, kurie vakcinuojami nuo rugsėjo iki sausio. Sezoniškumas būdingas ir skiepams nuo erkinio encefalito, nors vakcinuojama ne tik anksti pavasarį, kai prasideda erkių aktyvumas, bet ir vasaros viduryje ar rudenį. Visoms kitoms vakcinoms metų laikas neturi reikšmės.
Tačiau svarbu žinoti, kad nereikėtų skiepytis vartojant vaistus, kurie slopina imuninę sistemą (imunosupresantus), atliekant onkologiniams susirgimams taikomą chemoterapinį gydymą ar sergant kokia nors ūmine liga.  
 
Kaip turėtų elgtis asmuo, nusprendęs skiepytis? Ar turi kreiptis į savo šeimos gydytoją? Ar tam reikalingas siuntimas?
 
Tam, kad būtų užtikrinta saugi vakcinacija, prieš kiekvieną skiepą pacientas yra atidžiai apklausiamas, yra atsižvelgiama į jo fizinę sveikatą. Todėl nusprendęs pasiskiepyti žmogus pirmiausiai turi kreiptis į šeimos gydytojus, vaikai – į pediatrus, kurie suteiks išsamią informaciją. Specialaus siuntimo ar tyrimų atlikti nereikia, išskyrus atvejus, jei žmogus praeityje yra sunkiai sirgęs kokia nors užkrečiama liga. Tačiau pirmiausia reikėtų konsultuotis su specialistais ir savarankiškai nepriimti sprendimų, susijusių su skiepais.
 
Kokia skiepijimų tvarka ULAC Skiepų kabinete? Ar reikia registruotis telefonu, klausti, ar turi vienos ar kitos vakcinos?
 
Išskirtinės tvarkos nėra ir specialiai iš anksto registruotis nėra būtina. Žmogus gali darbo valandomis skambinti ar ateiti ir gauti reikalingą informaciją. Kontaktus ir detalesnę informaciją galima rasti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro interneto svetainėje (www.ulac.lt).
 
Kaip reikia pasiruošti vakcinacijai?
 
Jokio specialaus pasiruošimo vakcinacijai nereikia.
 
 Ar gali skiepytis žmogus, jei jis blogai jaučiasi – turi temperatūros, yra peršalęs ar serga kitomis ligomis?
 
Ne. Sergantis, karščiuojantis žmogus skiepytis negali. Todėl kiekvienas apsilankęs skiepų kabinete pirmiausiai yra išsamiai apklausiamas, išsiaiškinama jo sveikatos būklė, vartojami vaistai, kokiomis ligomis jis yra persirgęs. Kai gydytojas įsitikina, kad žmogus yra sveikas ir neserga jokia ūmia liga, tuomet jis vakcinuojamas.
 
Kokiomis ligomis sergantys ar kokios sveikatos būklės žmogus negali skiepytis?
 
Skiepytis negali sergantys ūmiomis ligomis. Po organų transplantacijų skiepai yra negalimi nebaigus imunosupresinio gydymo. Tokiu atveju neskiepijama, nes skiepai nebus efektyvūs. Skiepai po transplantacijų yra skiriami tik tam tikrais terminais, vakcinų kursais. Sudėtingiausia yra po kaulų čiulpų transplantacijos, kuomet reikia iš naujo atkurti imuninę sistemą – žmogaus organizme nebelieka jokios informacijos apie įskiepytas vakcinas.
 
Po įskiepytų gyvųjų vakcinų (nuo vėjaraupių, kiaulytės, raudonukės) moterims rekomenduojama nepastoti 3 mėnesius. Kadangi įskiepijamas gyvas virusas, kurį laiką cirkuliuojantis kraujyje, ir yra nunešamas į užsimezgusį vaisių, jam gali būti padaryta žala. Todėl yra taikomi labai griežti apribojimai, kuriais siekiama užtikrinti vakcinų saugumą žmonėms.
 
Ką daryti, jei žmogus bijo skiepų? Gal galima pasiskiepyti be adatų?
 
Pagrindo bijoti skiepų nėra. Šiuolaikinė vakcinacija itin patogi ir saugi pacientams. Skiepai saugiai įpakuoti, o adatos – trumpos ir itin plonos, dūris yra vos jaučiamas. Taip pat ULAC Skiepų kabinete yra paruoštas visas komplektas vaistų, pvz., vaistai, šoką patyriam žmogui, ir kiti, skirti ekstremalioms situacijoms, kai paskiepyto žmogaus organizmas neigiamai sureaguoja į vakciną. Tačiau tokie atvejai ypatingai reti.
 
Neseniai atsirado nauja gripo vakcina, kuri skiepijama į odą. Suleidžiamas išskirtinai mažas kiekis skaldyto gripo viruso, t. y. antigeno. Tai daroma dėl to, kad būtų išvengiama nepageidaujamų organizmo reakcijų. Ši vakcina saugi ir nesijaučia dūrio.
 
Taip pat yra ir geriamųjų vakcinų, pvz., roto viruso vakcina, kuri skiriama kūdikiams iki pusės metų, oralinės poliomielito ir choleros vakcinos, tačiau pastarųjų Lietuvoje neturime.
 
Ko dažniausiai klausia ir dėl ko nerimauja skiepytis besiruošiantys asmenys?
 
Nerimauja tie, kurie yra girdėję įvairių prieštaringų nuomonių apie skiepus, arba tie, kurie bijo skiepų dėl galimos organizmo reakcijos. Taip pat dažnai sulaukiame klausimų apie vakcinų sudėtį, galimą alerginę organizmo reakciją, kadangi kiekviena vakcina yra individualios sudėties.
 
Žmogus, kuriam yra suteikta teisinga informacija apie skiepus, neturi pagrindo nerimauti dėl vakcinacijos. Šeimos gydytojas ar pediatras suteikia visą reikalingą informaciją ir yra pasiruošęs atsakyti į visus pacientus dominančius klausimus.
 
 Ką turi žinoti ir kokių saugumo priemonių imtis ką tik pasiskiepijęs asmuo?
 
Paskiepytas asmuo paprastai yra perspėjamas dėl galimo šalutinio poveikio. Tačiau paprastai po vakcinacijos galima užsiimti kasdiene veikla ir nevaržyti savęs. Svarbiausia nepažeisti, netrinti ar kitaip nesudirginti dūrio vietos.  
 
Nerekomenduojama iškart pasiskiepijus maudytis karštoje vonioje, kadangi tai aktyvina kraujo cirkuliaciją, o tai skatina vakciną greičiau absorbuotis organizme, o ne palaipsniui veikti. Laipsniškas vakcinos įsisavinimas užtikrina saugesnį imuniteto susiformavimą.
 
Kada pasiskiepijus organizmas įgyja imunitetą? Ar šis imunitetas visam gyvenimui? Jei ne, kaip dažnai reikia kartoti skiepus?
 
Imunitetas paprastai įgaunamas po dviejų savaičių, nes antikūnų gamyba vyksta pamažu. Paprastai įgauti imunitetui nuo vienos ligos reikia vienos vakcinos, tačiau yra ligų, nuo kurių imunitetas susiformuoja tik vakcinuojant kursais, pvz., nuo erkinio encefalito skiepijama triskart. Pakartotiniai skiepai skiriami tam, kad organizme būtų palaikomas tam tikras antikūnų kiekis, o imunitetas tam tikrai ligai teisingai susiformuotų. Organizmui yra suleidžiama tikro viruso dalelė, kurią organizmas turi „įsiminti“, o organizmas – pagaminti antikūnus, kurie padėtų suformuoti imunitetą ligai. Todėl taikomas kursas palengva organizmą pratina kovoti su galima liga.
Kai kurioms vakcinoms reikalinga revakcinacija, pvz., kas 5-10 metų reikia skiepytis nuo difterijos ir stabligės, nuo erkinio encefalito – kas 3 metus.
 
Ar reikia skiepytis, jei žmogus jau persirgo, pavyzdžiui, vėjaraupiais, hepatitu A ir kt. ligomis?
 
Persirgus dauguma infekcinių ligų imunitetas yra įgaunamas visam gyvenimui. Tačiau yra tokių ligų, pvz., kokliušas, difterija, kuriomis persirgus susidaro nepilnavertis imunitetas, todėl norint nuo jų apsisaugoti būtina skiepytis. Taip pat yra su gripo virusu, kadangi gripo variacijų yra daug, nes gripą gali sukelti skirtingi virusai.  
 
Ar paskiepijus galimos nepageidaujamos reakcijos į skiepą? Kaip jos dažniausiai pasireiškia? Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
 
Nepageidaujamos reakcijos į skiepą galimos, tačiau jos nėra pavojingos gyvybei. Dažniausiai tai yra vietinės reakcijos – patinimas, paraudimas, aukštesnė temperatūra. Organizmo reakcija į kiekvieną skiepą yra nevienoda. Prieš skiepą gydytojas turi perspėti apie galimą vietinio ar bendro pobūdžio reakciją. Jei organizmo reakcija trunka neįprastai ilgai arba neatitinka gydytojo perspėjimų apie galimus pojūčius, tuomet reikėtų nedelsiant kreiptis pagalbos į medikus.
 
Kur galima kreiptis dėl išsamios informacijos apie skiepus?
 
Visada galima kreiptis į šeimos gydytojus, pediatrus, kurie atsižvelgę į norinčio skiepytis asmens persirgtas ligas, įvertinę skiepijimosi, sveikatos būklę, rekomenduos reikiamus skiepus.
Informacija apie skiepais valdomas užkrečiamąsias ligas teikiama ir ULAC Skiepų kabinete.  
 
Apie vakcinacijos mitus skaitykite čia.

Parengė Karolina Šerytė

Ryšių su visuomene specialistė

 
Daugiau informacijos:
Beata Bukotaitė
8 614 71720, beata@ulac.lt
Švietimo ir komunikacijos skyrius
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .