Ebola hemoraginės karštligės protrūkis Gvinėjoje

Publikavimo data: 2014-03-25 Spausdinti Spausdinti

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (toliau – ELPKC) duomenimis, Gvinėjoje (Afrika) iki š. m. kovo 22 d. užregistruota 80 Ebola hemoraginės karštligės atvejų, iš jų 59 mirties (mirštamumas 74 proc.). Susirgimai užregistruoti Gueckedou ir Macenta prefektūrose, besiribojančiuose su Siera Leone ir Liberija, bei Kissidougou ir Conakry (1 pav.). Tai pirmasis Ebola hemoraginės karštligės protrūkis Vakarų Afrikoje. Tiksli protrūkio pradžia ir kilmė nežinoma. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Siera Leonėje netoli Gvinėjos sienos taip pat buvo nustatyti panašaus pobūdžio susirgimai.

1 pav. Regionai Gvinėjoje, kuriuose nustatyti susirgimai Ebola hemoragine karštlige


Ebola hemoraginė karštligė – tai sunki, dažnai mirtina žmonių, primatų (beždžionių) liga, kurią sukelia Ebola virusas.

Tikslus Ebola viruso paplitimas, šaltinis ir rezervuaras gamtoje bei endeminiai regionai yra iki šiol nežinomi. Žmonių susirgimai (protrūkiai) Ebola hemoragine karštlige yra užregistruoti Demokratinėje Kongo Respublikoje, Sudane, Gabone, Ugandoje, Côte d’Ivoire ir kt.

Kadangi nežinomas tikslus infekcijos sukėlėjo rezervuaras yra iškelta hipotezė, kad žmogus pirmiausia užsikrečia tiesioginio sąlyčio su infekuotu gyvūnu metu. Taip užsikrėtęs asmuo užkratą gali perduoti kitam žmogui įvairiais būdais. Sukėlėjas perduodamas nuo sergančio žmogaus su užkrėstu krauju, kitus kūno skysčius, sperma, taip pat per užterštus rūbus, adatas ir kt. Didžiausia rizika užsikrėsti yra kai ligonis vemia, viduriuoja, kraujuoja. Rizika užsikrėsti nuo ligonio inkubacinio periodo metu yra nedidelė.

Dažnai tai gali būti hospitalinė infekcija. Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai gali užsikrėsti tiesioginio sąlyčio su sergančiais asmenimis, jų kūno skysčiais metu, nesilaikant tinkamų ligos kontrolės priemonių.

Inkubacinis Ebola hemoraginės karštligės periodas yra 2 - 21 d. Liga prasideda staiga, karščiuojama, skauda galvą, raumenis, sąnarius, krūtinę, jaučiamas silpnumas. Ligonis vemia, viduriuoja, skauda pilvą, atsiranda bėrimai, vystosi kepenų ir inkstų nepakankamumai, palaipsniui prasideda vidinis ir išorinis kraujavimai.
Pagrindinės profilaktikos priemonės - tinkama darbo su ligonių, krauju ir kitais kūno skysčiais sauga (asmeninių apsaugos priemonių naudojimas (kaukės, pirštinės, akiniai, neperšlampami chalatai, ir kt.), susirgusių asmenų izoliacija, sąlytį turėjusių asmenų sekimas, aplinkos daiktų dezinfekcija, tinkamas medicininių atliekų tvarkymas ir mirusių asmenų laidojimas ir kt.).

ES gyventojams rizika susirgti Ebola hemoragine karštlige Gvinėjoje yra žema, išskyrus tuos atvejus, jei jie turėjo tiesioginį sąlytį su sergančio ar mirusio asmens ar gyvūno kūno skysčiais. Vengti sąlyčio su šiais kūno skysčiais yra efektyvi profilaktikos priemonė. Visiems keliautojams, kuriems grįžus iš tropinių šalių per 3 savaites išsivysto karščiavimas, galvos skausmai, viduriavimas, bendras negalavimas, privaloma kreiptis į medikus ir pasakyti apie buvusią kelionę.

Daugiau informacijos apie virusines hemoragines karštliges ir jų valdymą rasite čia:
http://www.ulac.lt/metodines-rekomendacijos
http://www.ulac.lt/ligos/E/ebola-hemoragine-karstlige


Parengė
Epidemiologinės priežiūros skyriaus visuomenės sveikatos
specialistė S. Žukauskaitė-Šarapajevienė

Daugiau informacijos:
Joana Tamkevičiūtė
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras
Švietimo ir komunikacijos skyrius
8 671 10216, joana@ulac.lt
www.ulac.lt
 

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .