Stabligė – Europoje septyni iš dešimties susirgusiųjų priklauso vienai amžiaus grupei

Publikavimo data: 2019-12-09 Spausdinti Spausdinti

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) informuoja, kad remiantis naujausiais Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis (ELPKC), 2017 m. Europoje buvo registruota 82 stabligės atvejai, iš kurių septyni iš dešimties susirgusiųjų, – 65 metų ir vyresni asmenys.

Šioje amžiaus grupėje užsikrėtusiųjų moterų buvo du kartus daugiau nei vyrų. Tarp vyrų didesnis sergamumas buvo registruojamas 0–4 ir 25–64 metų amžiaus grupėse. Daugiau susirgimų stablige registruojama šiltesniuoju metų laikotarpiu – birželio–spalio mėnesiais, tačiau didžiausias sergamumas Europoje registruotas rugsėjį.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šiemet užregistruotas 1 stabligės atvejis; užpernai taip pat registruotas 1 stabligės atvejis, kuris baigėsi mirtimi, o 2017 m. – trys stabligės atvejai (iš jų vienas mirties). Visi sirgusieji buvo vyresni nei 60 m. ir dauguma jų neskiepyti. Mištamumas nuo stabligės gali svyruoti nuo 10 iki 70 proc., tai priklauso nuo gydymo, amžiaus ir ligonio sveikatos būklės.

Lietuvoje nuo stabligės nemokamai, pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, skiepijami 2, 4, 6 mėn. kūdikiai bei sustiprinančios vakcinos dozės skiriamos 1,5 metų, 6–7 metų ir 15–16 metų vaikams. Suaugusiam žmogui skiepus reikia kartoti kas 5–10 metų tam, kad būtų išlaikyta patikima apsauga nuo šios infekcijos.

ULAC medikai pasiskiepyti nuo stabligės rekomenduoja žmonėms, daug laiko praleidžiantiems gamtoje, keliaujantiems, dirbantiems žemės ūkio darbus. Pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą vyresni nei 26 m. amžiaus asmenys nuo stabligės skiepijami valstybės lėšomis. Lietuvoje suaugusiųjų skiepijimui naudojama vakcina apsaugo ne tik nuo stabligės, bet ir nuo difterijos. Norintiems nemokamai pasiskiepyti rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Dirvožemis – pagrindinis stabligės sukėlėjų rezervuaras. Užsikrečiama, kai stabligės užkrato patenka per įvairias, dažnai vos matomas, žaizdas, ypač užteršus jas žemėmis (sodo, daržo, ganyklų žeme ir pan.). Gyvulių išmatomis užterštas dirvožemis, mėšlu tręšiama dirva yra labai užkrėsta stabligės sukėlėjais. Ypač pavojinga užteršti žaizdas sodo, daržo, ganyklų žeme. Sukėlėjas gali patekti ir per nušalusius, nudegusius audinius, gyvūnų įkandimus. Žmogus nuo žmogaus  stablige neužsikrečia.

Nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos simptomų pasireiškimo gali praeiti nuo vienos dienos iki mėnesio ar net kelių mėnesių, tačiau dažniausiai – 7 dienos. Pirmieji ligos požymiai trumpalaikiai raumenų trūkčiojimai užkrato patekimo vietoje, tokie trūkčiojimai gali trukti iki kelių savaičių. Tačiau stabligės toksinui pasiekus centrinę nervų sistemą, raumenų spazmai per 1–2 dienas gali išplisti po visą kūną. Spazmai tampa labai skausmingi, jų trukmė nuo kelių sekundžių iki kelių minučių.

ULAC medikai primena, kad didesnę riziką susirgti stablige turi:
  • asmenys niekada nevakcinuoti dėl stabligės;
  • asmenys, kurie buvo skiepyti nuo stabligės, bet negavo viso vakcinacijos kurso ar po paskutinio skiepo praėjo daugiau kaip 10 metų;
  • žemės ūkyje dirbantys asmenys;
  • vyresni asmenys, nes jų tiek bendras imunitetas, tiek imunitetas prieš stabligę, gali būti susilpnėjęs;
  • švirkščiamųjų narkotikų vartotojai.
Persirgus stablige ir pasveikus patikimas apsauginis imunitetas nesusiformuoja, todėl vienintelė efektyvi prevencijos priemonė – skiepai. Vakcina nuo stabligės yra veiksminga ir saugi.  Daugiau apie stablige galima rasti ULAC interneto puslapyje.
 
Daugiau informacijos:
Zigmas Nagys
Švietimo ir komunikacijos skyrius
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras
8 684 33174, zigmas@ulac.lt, www.ulac.lt

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .