Lietuvoje daugėja asmenų, kuriems skiriama antiretrovirusinė terapija nuo ŽIV ligos

Publikavimo data: 2017-05-09 Spausdinti Spausdinti

Nors kasmet Lietuvoje daugėja pacientų, kuriems skiriama antiretrovirusinė terapija (ART) nuo ŽIV ligos, tačiau ŽIV ligos gydymo aprėptis Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos šalimis, yra viena iš mažiausių.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pernai 175 asmenims paskirta antiretrovirusinė terapija nuo ŽIV ligos. Prieš šešerius metus tokių pacientų skaičius buvo beveik šešis kartus mažesnis (30). 2016 metų pabaigoje iš viso ŽIV ligos gydymą (antiretrovirusinę terapiją) gavo 754 ŽIV liga sergantys pacientai, iš jų dauguma vyrai - 550 ir 204 moterys. Amžiaus vidurkis pacientų, kuriems 2016 metais buvo skirta antiretrovirusinė terapija, siekė 42 metus. Beveik kas antras pacientas Lietuvoje, kuriam skiriama ART, ŽIV infekcija užsikrėtė vartodamas švirkščiamuosius narkotikus, todėl neretai susiduriama su terapinės disciplinos problema, kai pacientai savavališkai nutraukia ART (kasmet apie 13 proc.), nesilaiko gydymo režimo, nesilanko pas gydytojus.

Lietuvos teisės aktai užtikrina, kad ŽIV ligos gydymo išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto arba, jei ŽIV užsikrėtę pacientai yra įkalinimo įstaigose, iš  Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos biudžeto. Pernai įkalinimo įstaigose ŽIV ligos gydymas skirtas šešiasdešimt dviems ŽIV liga sergantiems pacientams.

"Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato, kad ŽIV ligos gydymas skiriamas ne iš karto užsikrėtus ŽIV infekcija, bet po tam tikro laiko. Nustačius ŽIV infekciją, pacientų sveikatos būklė yra medikų stebima: kelis kartus per metus atliekami įvairūs imuniteto būklės ir kiti tyrimai ir tuo atveju, kai paciento būklė atitinka teisės aktuose nustatytus ŽIV ligos gydymo pradžios kriterijus, skiriamas valstybės kompensuojamas gydymas. Tuo tarpu naujausios, moksliniais tyrimais pagrįstos, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijos siūlo pradėti ŽIV ligos gydymą iš karto, nustačius ŽIV infekciją. Pastarosios rekomendacijos jau taikomos trisdešimtyje PSO Europos regiono šalių", - pažymėjo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas, profesorius S. Čaplinskas. Pasak jo, remiantis naujausiais Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, ŽIV ligos gydymo (ART ) aprėptis Lietuvoje yra nepakankama ir viena iš mažiausių Europoje.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pernai iš PSDF biudžeto ŽIV ligos gydymui ir tyrimams skirta beveik 4 mln. eurų, užpernai 3,4 mln. eurų.

ULAC duomenimis, iki 2017 m. sausio 1 d. Lietuvoje ŽIV infekcija diagnozuota 2749 asmenims, iš kurių kas aštuntas (iš viso 336 asmenys) jau mirę nuo įvairių priežasčių.

Jungtinių Tautų AIDS (UNAIDS) strategijoje (2015) suformuluotas ambicingas globalus tikslas: įveikti AIDS epidemiją iki 2030 metų. Šio tikslo pasauliniu mastu numatoma siekti vykdant artimesnius (iki 2020 m.) 90-90-90 uždavinius (angl. fast-track uždavinius). Šiemet Maltoje priimtoje deklaracijoje apie ŽIV/AIDS ES šalyse raginama susitelkti ties UNAIDS fast - track uždaviniais 90/90/90, t.y. siekti, kad 90 proc. su ŽIV gyvenančių asmenų žinotų, kad yra užsikrėtę ŽIV, 90 proc. jų būtų skiriama ART ir 90 proc. ART gaunančių asmenų būtų pasiekta maža virusų koncentracija. Tikslas - įveikti AIDS epidemiją iki 2030 metų yra ir JT Tvaraus vystymosi vieno iš tikslų dalis.
 
Kontaktinis asmuo: Zigmas Nagys, Švietimo ir komunikacijos skyrius.
tel. (8 5) 230 0124, mob. tel. 8 684 33174, el. paštas: zigmas.nagys@ulac.lt

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .