Lietuvoje daugėja susirgimų vėjaraupiais

Publikavimo data: 2018-05-08 Spausdinti Spausdinti

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2017 m. užregistruota daugiau vėjaraupių atvejų nei 2016 m. Vertinant pastarąjį dešimtmetį, stebima didėjanti sergamumo vėjaraupiais tendencija.

2017 m. buvo užregistruoti 16 005 vėjaraupių atvejai (sergamumo rodiklis – 565,7 atv./100 tūkst. gyv.) 2016 m užregistruota 13 611 atvejų, sergamumo rodiklis – 474,4 atv./100 tūkst. gyv.).

Vėjaraupiai (lot. Varicella zoster) – tai ūmi virusinė, epidemiškai plintanti liga, sukeliama varicella zoster viruso, priklausančio Herpesviridae šeimai, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu.

Daugiametė sergamumo vėjaraupiais dinamika 2008-2017 m.


Virusas, sukeliantis vėjaraupių susirgimą, patogeniškas tik žmogui. Jis yra itin lakus, tačiau neilgai išsilaiko aplinkoje – jautrus ultravioletiniams spinduliams, lauke greitai žūva, tad užsikrečiama tik uždarose patalpose. Dažniausiai infekcija perduodama oro lašeliniu būdu, sergančiajam kosint, čiaudint ar net kalbant. Galima užsikrėsti ir tiesiogiai per odą, liečiant bėrimus (tiek nuo sergančiojo vėjaraupiais, tiek nuo juostine pūsleline). Tad ypač sparčiai ši liga plinta ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Daugiau kaip pusę srgančiųjų (52,5 proc., n = 8401) sudarė vaikai 0-4 m. amžiaus grupėje, dar trečdalis sergančiųjų (33,3 proc., n = 5440) buvo 5-9 m. amžiaus grupėje. Suaugę žmonės vėjaraupius ištveria kur kas sunkiau, nes komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiems, sergantiems vėjaraupiais, yra daug kartų didesnė nei vaikams. Itin vėjaraupių infekcija pavojinga kūdikiams ir nėščioms moterims bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs.

Susirgimo vėjaraupiais atvejų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes 2015–2017 m.


Vėjaraupiais sergama ištisus metus, kiek mažiau susirgimų būna vasarą ir dažniau – žiemą bei pavasarį. 2017 m. daugiausiai susirgimo vėjaraupiais atvejų užregistruota gegužės ir gruodžio mėnesiais, kurie atitinkamai sudaro 12,4 % ir 12,7 % (atitinkamai 1983 atv. ir 2036 atv.) visų per 2017 m. užregistruotų atvejų.

Vėjaraupių susirgimo atvejų pasiskirstymas pagal mėnesius 2017 m.


Persirgus vėjaraupiais, imunitetas šiai ligai susidaro visam likusiam gyvenimui. Tačiau po infekcijos virusas lieka organizme (nugaros smegenų mazguose) ir susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai, labai dažnai – ir vyresnio amžiaus žmonėms pasireiškia juostine pūsleline (herpes zoster), kuri sukelia skausmą ir pūslelinį bėrimą pažeisto nervo inervuojamoje vietoje. Skausmas, juntamas pažeisto nervo zonoje – pirmasis ligos požymis. Juostine pūsleline, skirtingai nei vėjaraupiais, dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės.
Lietuvoje nuo vėjaraupių skiepijamasi savo lėšomis. Skiepijama gyva vakcina, kuri pasižymi dideliu efektyvumu. Rekomenduojama skiepytis visiems asmenims, kurie nesirgę ir yra vyresni nei 1 m. Tiek vaikai, tiek suaugę skiepijami dvejomis vakcinos dozėmis.

Rekomenduojama pasiskiepyti:
  • visiems anksčiau nesirgusiems vaikams, vyresniems nei 12 mėnesių (ypač lankančius darželius bei mokyklas ar sergančius lėtinėmis ligomis, tuos, kurių imunitetas yra nusilpęs). Dažniausiai vėjaraupių vakciną rekomenduojama skiepyti kartu su tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Vaikams ir suaugusiems asmenims rekomenduojamos dvi vakcinos dozės.
  • suaugusiems, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais bei kitus, turinčius didelę
kontakto su šia infekcija riziką (darželio personalas, moterys, planuojančios nėštumą, tėvai, ruošiantys leisti vaiką į darželį, medicinos darbuotojai).
  • asmenis, kurių imuninė sistema nusilpusi (sergantieji ŽIV/AIDS, lėtinėmis plaučių, kraujo
ligomis, piktybiniais augliais, vartojantieji steroidinius hormonus, imuninę sistemą slopinančius vaistus).
  • Vėjaraupių vakcina negalima skiepyti nėščiųjų. Vakcinos nereikėtų skiepyti ir asmenims,
kuriems neseniai buvo perpiltas kraujas ar buvo skiriama imunoglobulinų.
 
Daugiau informacijos:
Zigmas Nagys
Švietimo ir komunikacijos skyrius
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras
8 684 33174, zigmas@ulac.lt, www.ulac.lt
 

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .