Medikai įspėja: vasara – palankus metas plisti žarnyno infekcijoms

Publikavimo data: 2017-06-21 Spausdinti Spausdinti

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, šiemet Lietuvoje padaugėjo susirgimų salmonelioze. Per penkerius šių metų mėnesius užregistruota 40 proc. ligos atvejų  daugiau  nei per tą patį laikotarpį pernai (atitinkamai 254 ir 351 salmoneliozės atvejis).  Vasara – tai atostogų, iškylų ir poilsio gamtoje metas. Tačiau šis metų laikas yra itin palankus plisti bakterinėms žarnyno infekcinėms ligoms, kuriomis dažniausiai užsikrečiama suvalgius patogeniniais mikroorganizmais užteršto maisto.
 
Kai aplinkos temperatūra aukštesnė nei 20 laipsnių, salmonelės – ligą sukeliančios bakterijos maisto produktuose gali sparčiai daugintis. Besidaugindamos bakterijos gali gaminti toksiną, kuris taip pat gali būti apsinuodijimo maistu priežastimi. Apsinuodijimo maistu priežastimi gali būti greitai gendantis maistas (karšto rūkymo mėsa, žuvis, dešros, taip pat pieno produktai, kreminiai gaminiai ir kt.), ypatingai jei toks maistas kelias valandas buvo laikomas 20°C ir aukštesnėje temperatūroje. 
 
ULAC duomenimis, kasmet daugiausia susirgimų salmonelioze užregistruojama gegužės–rugpjūčio mėnesiais. Šiltuoju metų laikotarpiu taip pat kyla daugiau salmoneliozės protrūkių ne tik šeimose, bet ir susijusių su maisto tvarkymo subjektų veikla. Tokių protrūkių priežastimi dažniausiai būna nepakankamas maisto apdorojimas karščiu, kryžminis užterštumas, netinkamas vartojimui paruošto maisto laikymas. Apie salmoneliozę ir jos profilaktiką – pokalbis su ULAC gydytoja Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebneviene.
 
Kokiais keliais salmonelės patenka į aplinką, ar tik per maistą? Kokie produktai yra patys rizikingiausi?
 
Yra žinoma daugiau nei 2000 įvairių salmonelių rūšių ir dauguma jų gali sukelti infekcinę ligą žmogui ir gyvūnams. Pagrindinis salmonelių infekcijos šaltinis yra naminiai bei laukiniai gyvūnai ir paukščiai. Salmonelės gali būti randamos bet kokiame gyvūniniame maiste, dažniausiai žalioje vištienoje. Sergančių salmonelioze vištų kiaušiniai taip pat gali būti užkrėsti ligos sukėlėjais. Bakterijos gali būti aptinkamos ne tik ant lukšto, bet ir kiaušinio turinyje. Ligą sukeliančios bakterijos pakankamai atsparios išdžiūvimui, šalčiui, tačiau jautrios aukštos temperatūros poveikiui. Jos ilgai išlieka gyvybingos užšaldytoje mėsoje, o atitirpintame maiste vėl gali daugintis. Palankiausia temperatūra salmonelėms maiste daugintis yra nuo +20 iki +40 laipsnių.  Į vartojimui paruoštą maistą salmonelės taip pat gali patekti nuo virtuvės įrankių ar aplinkos paviršių ant kurių prieš tai buvo dorota žalia mėsa bei vištiena, taip pat nuo salmonelėmis užterštų rankų.
 
Kodėl užsikrečiama per masinius pobūvius, šeimos šventes, iškylose?
 
Gaminant maistą didesniam nei įprasta žmonių skaičiui, padidėja krūvis, skubama laiku suspėti. Todėl pamirštama elementari maisto ruošimo ir rankų higiena, kurią privalo žinoti visi maistą tvarkantys darbuotojai. Ne paslaptis, kad didesniuose pobūviuose maistas ant stalų patiekiamas iš anksto prieš atvykstant svečiams. Ir tai gali būti lemiama klaida, nes bakterijos jame gali pasidauginti iki sveikatai pavojingos koncentracijos.
 
Iškylose apsinuodijimų priežastimi dažniausiai būna greitai gendančio maisto laikymas lauko temperatūros sąlygomis ir ant žarijų nepakankamai iškepta vištiena ar kita mėsa.
 
Kokie ligos simptomai, kaip susivokti, kad užsikrėtėme salmonelioze?
 
Salmoneliozė – tai infekcinė žarnyno liga, kurią sukelia salmonelėmis vadinamos bakterijos. Liga pasireiškia viduriavimu, karščiavimu, pykinimu ir vėmimu, pilvo ir galvos skausmais. Šie ligos požymiai dažniausiai pasireiškia po 12-72 valandų po užsikrėtimo. Ligos sunkumas priklauso nuo prarytų bakterijų kiekio, asmens amžiaus, kitų sveikatos problemų. Sunkiau serga kūdikiai, maži vaikai, pagyvenę žmonės bei asmenys su silpnesne imunine sistema.
Ar liga visiškai išgydoma, ar žmogus lieka bakterijų nešiotoju, ar būna komplikacijų?
 
Ligos sunkumą gali įvertinti tik gydytojas. Jis taip pat paskirs tinkamą gydymą. Jei ligos požymiai nepraeina per 2-3 dienas, rekomenduotina kreiptis profesionalios konsultacijos ir pagalbos. Tačiau neverta tiek laiko laukti, jei žarnyno infekcijos požymiai pasireiškia mažam vaikui, vyresnio amžiaus asmeniui. Vemdamas bei viduriuodamas žmogus gali netekti kūno skysčių ir gyvybiškai svarbių druskų. Ir tai gali turėti rimtų pasekmių.
 
Kaip reikia ruošti maistą, kad jame nebūtų salmonelių?
 
Kad maistas būtų saugus, reikia:
  • vartoti tik labai gerai termiškai apdorotą gyvūninį maistą;
  • maisto produktus laikyti šaldytuve ne ilgiau, nei nurodė gamintojas;
  • vartojimui paruoštas maistas neturi liestis su žalia mėsa, kiaušiniais, daržovėmis ir kt.;
  • nelaikyti maisto ant stalo ilgiau nei 2 valandas;
  • po gyvūninio maisto tvarkymo kruopščiai išplauti su plovikliu virtuvės paviršius, indus, įrankius;
  • kruopščiai plauti rankas: prieš valgį, prieš maisto ruošimą, ruošiant maistą kaskart po sąlyčio su žalia mėsa, kiaušiniais, žaliomis daržovėmis.
Kaip laikyti kiaušinius? Ar plovimas gali apsaugoti nuo užsikrėtimo salmonelioze?
 
Salmonelės gali būti randamos ne tik ant kiaušinio lukšto, bet ir kiaušinio viduje. Salmonelės gali patekti į kiaušinio vidų, jei dedeklės vištos serga salmonelioze. Taigi, kiaušinio plovimas ne visada yra veiksminga priemonė. Kadangi vištų kiaušiniai yra vienas iš rizikingiausių salmoneliozės plitimo veiksnių – juos patartina laikyti šaldytuve gamintojo pakuotėje ir vartoti tik labai gerai išvirtus ar iškeptus. Nepatartina namuose ruošti skanėstų į kuriuos dedami žali kiaušiniai.
 
Kartais klaidingai manoma, kad naminiai vištų kiaušiniai yra neužteršti salmonelėmis ir yra saugesni už paukštynuose auginamų vištų. Jei namų ūkyje auginamos vištos šeriamos pašarais, užterštais salmonelėmis, jos taip pat gali užsikrėsti ir sirgti salmonelioze.
 
Kokių maisto produktų vasarą reikėtų vengti, negaminti?
 
Ištisus metus galima ir reikia valgyti įvairų maistą, tik jis turi būti saugiai paruoštas, tinkamai laikomas ir laiku suvalgomas. O vykstant į gamtą reikėtų pasiimti negreitai gendamo maisto arba maistą  laikyti specialiuose krepšiuose su šalčiu arba nešiojamuose šaldytuvuose. Be to, prieš valgį nepamiršti nusiplauti rankų.
 
Daugiau informacijos apie žarnyno infekcijų prevenciją rasite čia.
Daugiau informacijos:
Gintarė Bazevičiūtė
Mob.8 672 94281
gintare@ulac.lt
Švietimo ir komunikacijos skyrius
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras
 
 

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .