Mirties nuo pasiutligės atvejis kaimyninėje Latvijoje

Publikavimo data: 2019-12-06 Spausdinti Spausdinti

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remdamasis Europos skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemos (EWRS) duomenimis informuoja, kad Latvijoje nustatytas mirties atvejis nuo pasiutligės.
 Š. m. lapkričio 28 d. nuo pasiutligės mirė 55 metų amžiaus moteris, gyvenanti Daugpilio mieste, esančiame 35 km. nuo Baltarusijos ir Lietuvos sienų. Simptomai moteriai pasireiškė lapkričio 22 d.
Epidemiologiniais duomenimis, moteris dirbo savanore gyvūnų prieglaudoje Daugpilyje. Šių metų balandį jai buvo įkandęs šuo, tačiau šiuo metu šis gyvūnas yra sveikas. Moteris mėgo maitinti benamius katinus ir šunis namo kieme, taip pat sodyboje už miesto, šalia miško. Tačiau informacija apie įkandimus ar kitą galimą poveikį nėra žinoma. 2018 m. gegužės mėnesį moteris keliavo Indijoje ir šios kelionės metu jai buvo įkandęs į abi kojas mažas šuniukas.
Paskutiniai žmonių pasiutligės atvejai Latvijoje užregistruoti (po vieną atvejį per metus) 1993, 1996 ir 2003 m. Paskutinis pasiutligės atvejis laukiniams gyvūnams registruotas 2012 m. 2014 m. Latvija gavo šalies, kurioje nėra pasiutligės, statusą.
ULAC duomenimis, pernai Lietuvoje medicinos pagalbos į medikus kreipėsi daugiau nei 5 tūkst. asmenų, nukentėjusių nuo įvairių laukinių ir naminių gyvūnų. Daugiau nei pusė jų – skiepyti nuo pasiutligės. Praėjusiais metais nuo laukinių, pasiutlige sergančių gyvūnų, nenukentėjo nei vienas asmuo.
Pernai daugiausiai nukentėjusiųjų nuo gyvūnų buvo Vilniaus ir Kauno apskrityse. Lietuvoje dažniausiai žmonės nukenčia nuo šunų. 2018 m. 75,14 proc. (3 830 asm.) nukentėjo nuo šunų, kačių – 22,0 proc. (1 122 asm.), žiurkių – 0,4 proc. (20 asm.), kt. naminių gyvūnų – 0,9 proc. (45 asm.), kt. laukinių gyvūnų – 1,6 proc. (80 asm.). Iki šiol nėra veiksmingo pasiutligės gydymo, todėl įkandus, įdrėskus ar apseilėjus bet kokiam gyvūnui, rekomenduojama skubiai kreiptis į gydymo įstaigą. Vienintelė galimybė apsisaugoti nuo pasiutligės ir išvengti mirties – skiepai.
Lietuvoje nuo 2010 m. kiekvienais metais užregistruojama apie 6 tūkst. nuo gyvūnų nukentėjusių asmenų, kurie kreipiasi į pagalbos į sveikatos priežiūros įstaigas. Tačiau lyginant 2010 m. ir 2018 m., besikreipiančių asmenų sumažėjo beveik 2 tūkst.
Metai Nukentėjusių asmenų skaičius Paskiepytų asmenų skaičius
2010 6 980 4 220
2011 6 870 4 111
2012 6 519 3 977
2013 6 169 3 682
2014 5 901 3 361
2015 5 546 3 025
2016 5 435 2 934
2017 5 058 2 772
2018 5 097 2 779
 
ULAC duomenys. Besikreipiančių asmenų, nukentėjusių nuo gyvūnų skaičius 2010-2018 m.
 
Per pastaruosius beveik šešis dešimtmečius (1962 m. iki 2019 m.) Lietuvoje nuo pasiutligės mirė 11 žmonių. Paskutinis mirties atvejis nuo šios ligos Lietuvoje registruotas 2007 m., kuomet 42 metų vyrui, keliaujant po Indiją, įkando nežinomas šuo.
Kasmet nuo pasiutligės visame pasaulyje miršta apie 59 tūkst. žmonių. Europos regione žmonių pasiutligės atvejų neberegistruojama. Didžiausi sergamumo rodikliai suaugusiųjų ir vaikų grupėje registruojami Azijos žemyne – ypač Indijoje.

Siekiant pasiutligės eliminavimo tikslų Lietuvoje, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) du kartus per metus, valstybės lėšomis, vykdo laukinių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės. O naminių gyvūnų savininkai savo lėšomis juos skiepija veterinarijos įstaigose. Vykdant laukinių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės, 2007 m. buvo patvirtinti 432 pasiutligės virusu užsikrėtusių laukinių ir naminių gyvūnų atvejai, 2016-2017 m. nebuvo nustatytas nei vienas pasiutligės atvejis tarp gyvūnų, o 2018 m. buvo patvirtintas 1 pasiutlige užsikrėtęs laukinis gyvūnas Šalčininkų rajone.
 
Daugiau informacijos:
Zigmas Nagys
Švietimo ir komunikacijos skyrius
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras
8 684 33174, zigmas@ulac.lt, www.ulac.lt

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .