Nepakankamai termiškai apdorota kiauliena ir šerniena, pagrindinis trichineliozės rizikos veiksnys, pranešė ECDC

Publikavimo data: 2021-11-25 Spausdinti Spausdinti

Naujausioje Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) ataskaitoje pažymėta, jog nepakankamai termiškai apdorotos ir netirtos kiaulių ar sumedžiotų šernų mėsos valgymas yra pagrindinis trichineliozės rizikos veiksnys. Pasak šį ketvirtadienį ECDC išplatintos ataskaitos apie sergamumą trichinelioze ES/EEE šalyse, 2019 metais šiose šalyse registruoti 97 patvirtinti susirgimai trichinelioze ir tai 31 atvejų daugiau nei 2018 metais.

Daugiausiai (79,2 proc.) visų 2019 metais patvirtintų trichineliozės susirgimo atvejų registruota Bulgarijoje, Italijoje ir Ispanijoje. Tuo tarpu šešiolika ES/EEE šalių pranešė, kad 2019 m. neregistravo nei vieno trichineliozės atvejo. Lietuvoje jau trejus metus iš eilės susirgimų trichinelioze neregistruota.

Pasak ECDC, šalyse stebimas sergamumo trichinelioze sezoniškumas, kai sergamumo pikas registruojamas sausio - vasario mėnesiais. ECDC teigimu, sergamumo pakilimas būtent šiais mėnesiais gali būti susijęs su didesniu kiaulienos produktų suvartojimu Kalėdų laikotarpiu ir šernų medžioklės sezonu.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad Trichineliozė – tai ūminė žmonių ir gyvūnų parazitinė liga, kurią sukelia Trichinella genties apvaliosios kirmėlės. Lietuvoje sergamumas šia parazitine liga nuolat mažėja. Modernių skerdyklų kūrimasis, pagerėjusi mėsos kontrolė – tai pagrindiniai faktoriai, kurie nulėmė kiaulių, o tuo pačiu ir žmonių, trichineliozės mažėjimą. Taip pat žmonių trichineliozės mažėjimui turėjo įtakos kiaulių ir šernų maras, dėl kurio sumažėjo namų ūkiuose auginamų kiaulių ir sumedžiojamų šernų skaičius. 

Trichineliozė pasireiškia įvairiais požymiais. Ligos pradžioje, kai kirmėlės yra žarnyne, skauda pilvą, kyla šleikštulys, vėmimas, viduriavimas. Vėliau, lervoms migruojant į raumenis (1–2 savaites po užsikrėtimo), atsiranda veido ir akių pabrinkimai (edemos), vystosi akių junginės uždegimas, pakyla temperatūra, jaučiami raumenų skausmai, odos bėrimai, nemiga.

ULAC gydytoja – epidemiologė Aušra Bartulienė primena, kad vartoti namų ūkyje užaugintų kiaulių ar sumedžiotų šernų mėsą galima tik tada, kai ją laboratoriškai ištiria veterinarijos specialistai.

„Siekiant išvengti užsikrėtimo, taip pat svarbus ir mėsos paruošimo būdas. Mažiau pavojinga yra valgyti troškintą ar virtą mėsą. Aukštoje temperatūroje trichinelės žūna gana greitai, jei karštis jas paveikia tiesiogiai, pavyzdžiui, 250 gramų dydžio mėsos gabaliukus reikėtų virti 1–1,5 valandos. Trichinelės išlieka gyvybingos, jei mėsa rūkoma, sūdoma ir panašiai“, – sako gydytoja.

Pasak ULAC gydytojos A. Bartulienės, užsikrėtimo per maistą plintančiomis ligomis riziką taip pat mažina maisto tvarkymo higiena: rankų plovimas prieš maisto tvarkymą ir kaskart palietus termiškai neapdorotą gyvūninį maistą, su plovikliu išplauti virtuvės įrankiai, indai, paviršiai. 

Siekiant sumažinti užsikrėtimo trichinelėmis riziką, ULAC medikai pataria:
  • visada ištirti savame ūkyje užaugintų kiaulių ar sumedžiotų šernų mėsą dėl užkrėstumo trichinelėmis;
  • nevartoti mėsos, kol nėra atsakymo iš laboratorijos;
  • nepirkti nelegaliai pardavinėjamos mėsos;
  • naikinti ūkiuose peles, žiurkes, nes jos yra pagrindiniai trichineliozės platintojai gamtoje;
  • nešerti kiaulių sumedžiotų arba kritusių laukinių plėšrūnų, graužikų lavonais, kurie gali būti užkrėsti trichinelėmis. 
Parengė ULAC medikai pagal ECDC išplatintą informaciją, kurią galima rasti ČIA

Daugiau informacijos apie trichineliozę galima rasti ULAC interneto svetainėje ČIA

Kontaktinis asmuo:
Zigmantas Nagys
tel. (8 5) 230 0124, mob. tel. 8 684 33174,
el. paštas: zigmas.nagys@ulac.lt

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .