Registruota daugiau užsikrėtusiųjų šlapimo ir lytinių organų chlamidioze

Publikavimo data: 2017-06-06 Spausdinti Spausdinti

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį urogenitalinė chlamidiozė diagnozuota 157 asmenims ir tai beveik dvigubai daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį (81 atvejis). Šiais metais chlamidiozė nustatyta 86 vyrams ir 71 moteriai, tačiau stebint pastarųjų penkerių metų (2012–2016) tendenciją, nuo 2015 metų kasmet nustatoma daugiau chlamidine infekcija užsikrėtusių moterų. 72 proc. (113) šiemet išaiškintų užsikrėtusiųjų – Vilniaus apskrities gyventojai, kitur chlamidiozės atvejai pasiskirstė atitinkamai: 22 – Kauno, 8 – Klaipėdos, po 4 – Marijampolės ir Panevėžio, 3 – Šiaulių, 2 – Alytaus ir 1 – Utenos apskrityje.
 
Sergamumas chlamidioze per pastaruosius penkerius (2012–2016) metus Lietuvoje išaugo atitinkamai nuo 8,9 iki 12,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Jaunimo (15-29 m.) sergamumas tuo pačiu laikotarpiu padidėjo daugiau nei 50 proc. (nuo 23,7 iki 36,2 atv./100 tūkst. gyv.) ir jų tarpe auga latentinės (slaptos) chlamidinės infekcijos mastai. Pasak specialistų, sergamumo rodikliai  atspindi ne tik sergamumo didėjimo tendencijas, bet ir gerėjantį chlamidiozės išaiškinamumą, didesnį visuomenės informuotumą, nes, kap rodo epidemiologiniai duomenys, dažnai asmenys patys kreipiasi ir nori dėl chlamidiozės pasitikrinti profilaktiškai. Visgi, manoma, kad registruojamas sergamumas chlamidioze ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos šalių yra didesnis nei oficialiai registruojama. Chlamidiozė yra viena dažniausių Europoje registruojamų infekcinių ligų. Kiekvienais metais užregistruojama virš 350 tūkst. atvejų.

Urogenitalinė chlamidiozė plinta visų rūšių (vaginalinių, oralinių, analinių; heteroseksualių arba homoseksualių) lytinių santykių metu. Iki 70 proc. moterų ir 25 proc. vyrų nepasireiškia jokių susirgimo požymių. Todėl nediagnozuota ir platinama tarp lytinių partnerių chlamidiozė ilgainiui gali sukelti nevaisingumą, sąnarių uždegimus, lėtinį prostatitą ir kt. Užsikrėtusi motina kūdikiui infekciją gali perduoti gimdymo metu.
 
Dėl chlamidiozės rekomenduojama pasitikrinti:
  • kai yra klinikinių simptomų;
  • lytiškai aktyviam jaunimui;
  • jeigu lytiniam (-ei) partneriui (-ei) pasireiškė lytiškai plintančių infekcijų (LPI) simptomai arba diagnozuota LPI;
  • po nesaugių lytinių santykių su nauju (arba atsitiktiniu) lytiniu partneriu;
  • dažnai keičiantiems lytinius partnerius asmenims;
  • asmenims, patyrusiems lytinę prievartą;
  • nėščiosioms;
  • seksualinių paslaugų už atlygį teikėjams ir jų klientams; vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais; švirkščiamųjų narkotikų vartotojams ir jų lytiniams partneriams;
  • prieš invazines gimdos kaklelio arba dirbtinio apvaisinimo procedūras.
 
Patikimiausias būdas išvengti chlamidiozės – tai susilaikyti nuo lytinių santykių arba turėti ilgalaikius abipusiai monogaminius lytinius santykius su asmeniu, kuris žino, kad nėra užsikrėtęs. Riziką užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis sumažina pastovus ir teisingas prezervatyvų naudojimas lytinių santykių metu.
 
Daugiau apie informacijos apie chlamidiozę rasite čia
 
Kontaktas žiniasklaidai:
Zigmantas Nagys
ULAC Švietimo ir komunikacijos skyrius
tel. (8 5) 230 0124, mob. tel. 8 684 33174, el. paštas: zigmantas.nagys@ulac.lt

Paieška
Renginių kalendorius
Naudingos nuorodos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nugalėtojų g. 14 D,, Vilnius, Vilnius. Telefonas: (8 5) 230 0125. .